Kitų metų gegužės 23-26 d. ES piliečiai rinks savo atstovus į Europos Parlamentą. Lietuvoje šie rinkimai vyks gegužės 26 d.
Trečiadienį Briuselyje vykusiame renginyje Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani paskelbė atgalinį skaičiavimą iki 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų, kuriuose bus renkami 705 europarlamentarai, o 11 iš jų – Lietuvoje.
Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.
Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pirmininką Manfredą Vėberį (Manfred Weber), prašydami politiškai įvertinti šios partijos deleguoto Europos Komisijos (EK) Pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) veiksmus, kuriais šis pagerbė Karlo Markso atminimą.
Gegužės 5 d. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris dalyvavo K. Markso 200 metų gimimo metinių minėjime Tryro mieste, Skaityti toliau
Nuo 2021 m. ES turėtų gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau taip pat neturėtų mažinti paramos ūkininkams bei skurstantiems regionams, pažymėjo EP nariai.
Kovo 14 d. priimtose ilgalaikio ES biudžeto gairėse Europos Parlamentas ragina numatyti lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip saugumas, gynyba bei migracija, taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.
Šiais metais minimos 30-osios sovietiniame Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.
Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.
Šiandien, vasario 21 d., EP Energetikos komitetas patvirtino Parlamento poziciją dėl Elektros vidaus rinkos direktyvos pakeitimų, kuriuose pirmąkart įtvirtinta nuostata dėl elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES elektros vidaus rinką.
Šiuo metu elektra iš kaimyninių ne ES šalių, tokių kaip Baltarusija, gali laisvai patekti į ES elektros vidaus rinką, nepriklausomai nuo to, jog gaminant ją taikomi kur kas žemesni nei ES aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartai. Taip sukuriama nesąžininga konkurencija ES elektros gamintojams bei apsunkinama ekonomiška švarios energetikos plėtra. Skaityti toliau
Antradienį, gruodžio 12 d., europarlamentarai balsuos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą iki 2020 metų, padidinti jo biudžetą ir išplėsti remiamų projektų kiekį.
Nuo 2015 m., veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą ES ekonomikos atgaivinimui 2015-2018 m. Atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija siūlo šio fondo apimtį padidinti iki 500 mlrd. eurų ir pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos. Skaityti toliau
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson), įsakymu patvirtintas 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų įgyvendinimo Lietuvoje veiksmų planas. Juo siekiama prisidėti prie Europos Parlamento ir Europos Tarybos bendru sprendimu patvirtintos iniciatyvos 2018–uosius paskelbti Europos kultūros paveldo metais.
„Tikimės, kad Lietuvos mastu patvirtintas Europos kultūros paveldo metų (2018 m) veiksmų planas iš dalies prisidės prie visų 2018 m. veiklų, skirtų Europos kultūros paveldo metams. Norėčiau paskatinti miestų ir regionų kultūros organizacijas, Skaityti toliau
2006 metais „Brussel’s Journal“ korespondentas Polis Beljenas (Paul Belien) paskelbė garsaus rusų rašytojo, vieno iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje pradininkų Vladimiro Bukovskio (Vladimir Bukovskij) interviu ir kalbą Briuselyje su atitinkamais komentarais.
Nuo Polio Beljeno rašomojo stalo; pirmadienis, 2006 m. vasario 27 d.
Vladimiras Bukovskis, 63 metų amžiaus buvęs sovietų disidentas, baiminasi, kad Europos Sąjunga pamažu tampa kita Sovietų Sąjunga. Praėjusią savaitę Briuselyje sakydamas kalbą, Skaityti toliau
Strasbūre prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje nutarta spalio 4 d., trečiadienio popietę, aptarti padėtį Katalonijoje. Diskusija, pavadinta „Konstitucija, teisės viršenybė ir pagrindinės teisės Ispanijoje atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Katalonijoje“, prasidės 16 val. Lietuvos laiku. Rezoliucija nenumatyta.
Tarp kitų įdomesnių šios sesijos klausimų – debatai ir rezoliucija dėl „Brexit“ derybų, keleivių teisių užtikrinimas atšaukus dalį „Ryanair“ skrydžių, kenksmingų medžiagų elektronikos prietaisuose Skaityti toliau
Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis sako, jog Europos Sąjungos krizė yra akivaizdi. Tačiau baisiausia – ne krizė, o tai, kad nesimato, kaip tą krizę galima įveikti. O jei net ir matytųsi – akivaizdžiai nėra politinės valios ką nors keisti.
Pasak europarlamentaro, ES viršūnėlė saugo savo privilegijas ir stengiasi išlaikyti esamą padėtį. O tuo tarpu pasaulis žengia pirmyn (ar atgal), todėl ta padėtis tokia išlikti paprasčiausiai negali.
Valentiną Mazuronį kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau
Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis pritaria Prezidento Valdo Adamkaus minčiai, kad šiandieninė Lietuvos užsienio politika yra blyški ir beveidė. Jo manymu, dabartinė valdančioji dauguma su palengvėjimo atodūsiu šią valstybės gyvenimo sritį paliko Prezidentei, kuri stokoja idėjų. Ji gal ir gerai jaučiasi tarptautiniuose forumuose, kuriuose dažnai dalyvauja vietoj Premjero, tačiau jokios diskusijos dėl užsienio politikos Lietuvoje nevyksta, dėl ko V. Mazuroniui yra labai gaila.
Valentiną Mazuronį kalbino Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau
Europos Parlamentas panaikino buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teisinę neliečiamybę. Po šio sprendimo Lietuvos prokurorai galės R. Paksui pareikšti įtarimus dėl prekybos poveikiu.
Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis už maždaug 15 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų pradėti veiklą naujai pastatytai „Norfos“ parduotuvei Prienuose. Skaityti toliau
Ilgametis Seimo narys Bronius Bradauskas nuo politikos pailsėti gavo nedaug. Aplinkybės susiklostė taip, kad vos po kelių mėnesių atostogų, jis grįžta į Seimą vietoj į Europos parlamentą išvažiuojančio Gedimino Kirkilo.
B.Bradauskas rimtai svarstė, ar verta jam vėl bristi į politikos upę. Tačiau argumentai „už“ buvo stipresni už argumentus „ne“.
Tuos argumentus Bronius Bradauskas ir išdėstė pokalbyje su Audriu Antanaičiu. Skaityti toliau
Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis informavo partiečius, kad nekandidatuos į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus ir taip pat ketina atsisakyti Europos Parlamento nario mandato dėl tarptautinės karjeros pasiūlymų.
„Gyvenimas pateikė dar vieną netikėtą iššūkį: sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV. Veiklos sritis – pasaulio valstybių ekonomika, finansai, prognozės ir modeliavimas,“ – teigia Z. Balčytis.
Zigmantas Balčytis tvirtina, kad ir toliau dalyvaus LSDP gyvenime, siūlys savo Skaityti toliau
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prašo panaikinti Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybę tiriant bylą dėl piketo prie prokuroro Irmanto Mikelionio namų.
Tyrimą dėl tuometinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių P. Gražulio, Kęsto Komskio ir Valdo Vasiliausko surengto piketo prie prokuroro I. Mikelionio namų Generalinė prokuratūra pradėjo praėjusių metų kovą.
Piketas buvo surengtas, kai prokuroras pareiškė, kad kreipsis į Europos Parlamentą ir prašys panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Europos Parlamento nario Rolando Pakso neliečiamybę tiriant galimos korupcijos bylą. Skaityti toliau
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, susitikęs su Europos Parlamento (EP) nare ir Vokietijos žaliųjų partijos lydere Rebeka Harms, padėkojo už EP narės nuolatinį dėmesį Europos Sąjungos ir Lietuvos kaimynystėje nesaugiai plėtojamiems atominių elektrinių (AE) projektams. Ž. Vaičiūnas taip pat informavo R. Harms apie Lietuvos aktyvius veiksmus, siekiant užkirsti kelią Astravo AE projekto eksploatacijai. Pasak ministro, Astravo AE statybos vyksta nuolat pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos standartus, ignoruojant tarptautines konvencijas ir tarptautinių ekspertų rekomendacijas.
„Mums labai svarbu būti išgirstiems, mums labai svarbi ir reikšminga Europos Parlamento parama ir mums labai svarbu, kad visi Europos Sąjungoje kalbėtume vienu balsu. Nėra vietos abejingumui ir patiklumui, kai kalbame apie grėsmes visai Europai keliančią Astravo AE, kurios statybos nuo pat pradžių, pradedant geopolitinių interesų nulemtu aikštelės parinkimu, kelia daug pagrįstų abejonių dėl saugumo ir reguliatoriaus nepriklausomumo, o pats projektas vykdomas neskaidriai. Šios problemos supratimas tarp Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių yra pirmas žingsnis imantis konkrečių veiksmų“, – kalbėjo energetikos ministras.
Kovo 9 d., į Lietuvą darbo viešnagės atvyksta viena garsiausių Vokietijos žaliųjų partijos bei Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos narių, buvusi frakcijos lyderė Rebeka Harms (Rebecca Harms).
Trijų dienų viešnagės metu R. Harms ketina susitiks su Seimo Pirmininku, Premjeru, Aplinkos bei Energetikos ministrais, Seimo nariais.
Ji taip pat lankysis Ruklos Mokomajame pulke, kur susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, vadovaujama Vokietijos karinių pajėgų. Skaityti toliau
Trečiadienio, sausio 25 dienos, rytą Europos Parlamento (EP) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai išrinko naują pirmininkę. Ja tapo Lietuvoje išrinkta EP narė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai), rašoma pranešime spaudai.
Tai pirmasis kartas istorijoje, kuomet Lietuvoje išrinktas europarlamentaras tapo EP komiteto pirmininku.
V. Blinkevičiūtė buvo pirmąkart išrinkta į Europos Parlamentą 2009-aisiais ir perrinkta Skaityti toliau
Sausio 23 d. Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje – neramumai. Vienos pagrindinių ES institucijų – ES Tarybos – pastatą užgriuvo pieno miltų lavina. Posėdžiaujant Žemės ūkio ministrų tarybai surengtoje simbolinėje ES pieno gamintojų akcijoje „iš dangaus“ sningančiais pieno miltais siekta atkreipti institucijų dėmesį į itin trapią padėtį pieno sektoriuje, didžiules intervencijoje esančias pieno miltų atsargas, kurias Europos Komisija ketina išleisti į rinką, bei būtinybę imtis nuolatinio pieno rinkos reguliavimo.
„Gaudami gerokai žemesnes, nei kitų ES šalių žemdirbiai, tiesiogines išmokas, tačiau patirdami analogiškus gamybos kaštus, Lietuvos pieno gamintojai priversti konkuruoti Skaityti toliau
Sausio 21 d. Vilniuje, prie Europos namų Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovybė Lietuvoje surengė teatralizuotą protesto ir visuomenės švietimo akciją „Ate, teta CETA“.
Tai buvo Europoje vykstančių protestų prieš ES ir Kanados prekybos sutarties, sutrumpintai vadinamos CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement) ir JAV ir ES prekybos sutarties, vadinamos TTIP (angl.Transatlantic Trade and Investment Partnership), dalis. Europos parlamentas ketina CETA sutartį ratifikuoti jau vasario pradžioje. Skaityti toliau
Sausio 17 d. vakare buvo išrinktas naujas Europos Parlamento (EP) pirmininkas. Juo tapo Europos liaudies partijos narys iš Italijos, buvusio Italijos premjero Silvio Berluskonio (Silvio Berlusconi) sąjungininkas Antonijas Tajani (Antonio Tajani).
A. Tajani pakeitė iki šiol EP vadovavusį socialdemokratą iš Vokietijos Martiną Šulcą (Martin Schulz). Ketvirtoju balsavimu buvęs EP pirmininko pavaduotojas surinko 351 balsus ir aplenkė 282 balsus gavusį Socialistų ir demokratų kandidatą italą Džianį Pitelį (Gianni Pittell). A. Tajani EP vadovaus iki kitų EP rinkimų 2019 metais. Skaityti toliau
Šią savaitę kandidatai į Europos Parlamento pirmininkus susitinka su frakcijomis. Tarp kandidatų yra ir Europos Parlamento Žaliųjų/ELA grupės narė Džein Lambert (Jean Lambert). Pasak Europos Parlamento nario Bronio Ropės, Žaliųjų sprendimą siūlyti į pirmininko poziciją D. Britanijos atstovę paskatino tiek noras inicijuoti pokyčius pačiame Parlamente, tiek parodyti, koks svarbus šiomis dienomis yra solidarumas.
„Iki šiol Europos Parlamento didžiosios grupės pasidalindavo vadovaujančias pozicijas. Tačiau šiemet viskas sugriuvo. Didžiosios koalicijos nebėra. Tai sveikintinas pokytis, tačiau turime žengti dar toliau. Skaityti toliau
Gruodžio 8 d. tarptautinė bendruomenė mini 25-ąsias Belovežo susitarimo, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas bei paskelbtas Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimas, metines. Susitarimą pasirašė Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai: Borisas Jelcinas, Stanislovas Šuškevičius ir Leonidas Kravčiukas.
Europos Parlamento narys Gunaras Hiokmarkas kartu su Lietuvos Seimo nariu ir Demokratijos parlamentinio forumo prezidentu Emanueliu Zingeriu šiandien Europos Parlamente Briuselyje surengė apvalaus stalo diskusiją, skirtą Belovežo susitarimo 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Skaityti toliau
Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.
Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir Skaityti toliau
„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.
Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.
J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,
Kai tokie paukštyčiai – kurtiniai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas.
Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu, nelygu vagys per ilgas šventines dienas, brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali pačią valstybę iš panosės pagrobti.
Reikia pastebėti, kad ir visuomenė ne savo valia įtraukiama ne tik į paukštyčių Skaityti toliau
Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.
Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau
Gegužės 26 dieną Briuselyje vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje jos pirmininko pavaduotojas Dimitrios Papadimoulis paskelbė, kad Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis (Europos liaudies partija) atsisakė nario mandato.
G. Landsbergio vietą turėtų užimti Laima Liucija Andrikienė, šias pareigas jau ėjusi 2004–2014 m.
Minimas politikas tokį poelgį pateisina tuo, kad šių metų spalio mėnesį dalyvaus rinkimuose į Seimą. Skaityti toliau
Didžiulių pastangų dėka, Europos Parlamento pirmininkų sueiga pritarė siūlymui įtraukti Baltarusijos statomos Astravo atominės elektrinės saugos klausimą į birželio pradžios plenarinio posėdžio programą. Svarstymas numatytas birželio 6 d., pirmadienį. Pasiūlymą svarstyti šį klausimą inicijavo Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kurio raginimu Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso grupė teikė pasiūlymą pirmininkų sueigai.
„Tai pirmas kartas, kai visas Europos Parlamentas oficialiai svarstys šį Lietuvai, o ir pačiai Europos Sąjungai, aktualų klausimą. Europos Komisijos paprašyta posėdžio metu pateikti Skaityti toliau
