Sekmadienis, 10 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Netrukus – žiemos laikas: paaiškino, iš kur laiką žino įrenginiai

www.alkas.lt
2024-10-18 07:00:00
96
PERŽIŪROS
3
Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės.

Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas.

Vieną valandą atgal pasukamas laikas gali paveikti žmonių savijautą, taip pat kelti abejonę, ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką.

Žinovų teigimu, dėl pastarojo jaudintis neverta – laiko persukimas tam praktiškai neturi jokios įtakos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Laiko persukimas labiau veikia mūsų savijautą, nei šiuolaikinius išmaniuosius įrenginius. Pastarasis visiškai nėra jautrus laiko pokyčiams.

Duomenys perduodami naudojant interneto protokolo (IP) technologiją – per ryšio bokštus, duomenų centrus ir maršrutizatorius.

Tai reiškia, kad išmaniajame telefone ar kompiuteryje rodomas laikas automatiškai sinchronizuojamas su atominiu laikrodžiu milisekundžių tikslumu“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Tiksliausiu laikrodžiu pasaulyje laikomas atominis laikrodis iš tikrųjų yra didžiulė sistema, kurią sudaro daugiau nei 640 atominių laikrodžių, veikiančių 75 laboratorijose.

Šie laikrodžiai skaičiuoja šviesos virpesius, atsirandančius atomuose – vadinamąsias atomines sekundes, o duomenys visame pasaulyje perduodami ir tikslinami per palydovus.

Dėl laiko skirtumo kaltas gali būti GPS

Pasak Mindaugo Raubos, „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, įrenginių sutrikimų sukant laiką du kartus per metus pasitaikydavo seniau – dažniausiai strigdavo seni serveriai, nuo laiko itin priklausomi IT procesai.

„Paskutinį kartą apie serverio užstrigimą dėl pasukto laiko teko girdėti gal 2012 metais. Jau retas beprisimena, kokia panika buvo kilusi artėjant 2000-iesiems.

Buvo tikima, jog dėl naujo tūkstantmečio sutriks IT sistemos, nebeveiks kompiuteriai ir kiti įrenginiai. Tuomet toks scenarijus nepasitvirtino ir pasirodė besąs tuščias žmonių bauginimas.

O šiandien toks scenarijus apskritai yra paprasčiausiai neįmanomas“, – sako Mindaugas Rauba.

Skirtinguose miestuose dirbantys žmonės kartais gali pastebėti, kad jų išmaniųjų įrenginių rodomas laikas ne visada sutampa su tuo, kurį mato kitame mieste esantys kolegos.

Skirtumas gali siekti net iki 1–2 minučių. Taip gali nutikti dėl padėties nustatymo sistemos (GPS) ir prastos sinchronizacijos tarp serverio bei kompiuterio.

Įrenginys | Asociatyvi nuotr.
Įrenginys | Asociatyvi nuotr.

„Nustatant tikslią įrenginio buvimo vietą GPS naudojasi aplink Žemę skriejančių palydovų ryšiu.

Jei naudojamas įrenginys, pavyzdžiui, kompiuteris laiką sinchronizuoja per internetą iš serverio ir ši sinchronizacija veikia netinkamai, gali trumpam atsirasti labai nedidelė laiko paklaida.

Bet tai neturi nieko bendro su laiko sukimu pavasarį ir rudenį“, – sako M. Rauba.

Pataria nepamiršti mechaninių įrenginių

Besiruošiantiems laiko sukimui iš spalio 26-osios į 27-ąją, „Bitės“ žinovai pataria nepamiršti įrenginių, kurie neturi prieigos prie interneto ar ryšio tinklo: įvairių buities prietaisų, automobilių, kurie nėra prijungti prie interneto skydelių, mechaninių laikrodžių.

„Įrenginių, kurių laiko rodmenis reikia persukti rankiniu būdu, vis mažiau.

Mūsų aplinkoje daugėja ne tik išmaniųjų laikrodžių, bet ir išmaniųjų namų, kur didžioji dalis buities prietaisų ir sistemų gali būti sujungti į bendrą interneto tinklą.

Tad, kad ir kaip juokingai skambėtų, tik laiko klausimas, kada nebereikės rūpintis laiko persukimu. Jis visuose mūsų įrenginiuose atsinaujins savaime“, – pasakoja skaitmeninių paslaugų bendrovės technologijų direktorius M. Rauba.

Laiko persukimas, kaip būdas taupyti energetinius resursus, pradėtas svarstyti dar prieš daugiau kaip šimtą metų – 1895 m. Jungtinėje Karalystėje.

Vis tik pirmieji laiko sukiojimą išbandė vokiečiai I-ojo Pasaulinio karo metu – 1916–1918 metais. Nuo 1980 metų vasaros laikas įvestas Europos Sąjungos (ES) valstybėse, Lietuva jį naudoja nuo 1981-ųjų.

2000 m. laiko persukimas Lietuvoje buvo panaikintas, bet po trejų metų buvo grįžta prie vasaros laiko įvedimo.

2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą rudenį ir pavasarį nuo 2021-ųjų, tačiau dėl to iki šiol nesusitaria ES šalių vyriausybės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiąnakt įvedamas žiemos laikas
  2. Nutraukiant laiko kaitaliojimą, valstybės turės tinkamai pasiruošti
  3. Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo
  4. Laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.
  5. Savaitgalį atsisveikinsime su vasaros laiku
  6. EP priėmė rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  7. Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas: kas keisis ateityje?
  8. L. Mažylis balsavime dėl gamtos atkūrimo ES nedalyvavo
  9. EP nori veiksmingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros
  10. Europos Parlamentas ragina Baltarusiją nedelsiant paleisti 1500 politinių kalinių
  11. Į Lietuvą atvyksta Europos Parlamento Pirmininkė
  12. Europos Parlamentas – už vartotojų apsaugą nuo klaidinančių teiginių apie ekologiją
  13. 5 vietos, kurias šią vasarą privalu aplankyti Anykščiuose
  14. Darbas nuotoliu: ar žinote savo teises?
  15. Paralimpiečiai išlydėti į Paryžiaus vasaros žaidynes

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Bartas says:
    2 metai ago

    Jeigu laiko kaitaliojimas buvo reikalingas per II – karą. Tai tada, alio!!!!, karas jau seniai pasibaigė , net praeitam amžiuje.

    Atsakyti
  2. Klaustukas says:
    2 metai ago

    Laiko kaitaliojimas tolygus mulkių mulkinimui. Tai buvo tik pradžia, paskui sekė korona, klimato gelbėjimas, Izraelio gelbėjimas, Ukrainos gelbėjimas. Nemanot, jeigu liaudis nebesukios laikrodžių pagal komandą – neberems ir izraelio su Ukraina ? Nebevakcinuosis reikalui vėl užėjus ?

    Atsakyti
  3. +++ says:
    2 metai ago

    ,,tačiau dėl to iki šiol nesusitaria ES šalių vyriausybės” – Ar Lietuva be kitų vyriausybių leidimo net laikrodžio negali nustoti sukiojus ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Viadukas
Lietuvoje

Kaune – naujojo viaduko bandymai 

2026 05 09
Mikroplastikas
Gamta ir ekologija

Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?

2026 05 09
Vilniaus rotušė
Kultūra

Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai

2026 05 09
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Astronomija ir kosmonautika

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09
Dirbtinis protas moksle
Lietuvoje

Dirbtinis protas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?

2026 05 09
Paroda Vištytyje
Kultūra

Kviečiama tautinio paveldo gaminių kūrėjus dalyvauti parodoje Vištytyje

2026 05 09
Policija
Lietuvoje

Pareigūnų dėmesio vairuotojai sulauks ir gegužę

2026 05 08
Migrantai | VSAT nuotr.
Lietuvoje

18 migrantų iškastu urvu bandė patekti į Lietuvą

2026 05 08
Daugiabutis
Lietuvoje

Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs

2026 05 08
Šilutės tiltas
Gamta ir žmogus

Šilutės tiltas: pilkas ar geltonas?

2026 05 08
Pinigai
Lietuvoje

Nauji siūlymai atvers galimybę nukentėjusiems nuo sukčių lengviau susigrąžinti lėšas

2026 05 08
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Rusijai – protesto nota dėl grasinimų diplomatinėms atstovybėms Kyjive

2026 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai
  • Rimvydui apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • Naivus klausimas apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Neprižiūrėti krūmai ir medžiai – grėsmė eismo dalyviams
  • Baterijų tvarkymo įpročiai keičiasi: mažiau išmeta netinkamai, dažniau kaupia namuose
  • Kaune – naujojo viaduko bandymai 
  • ​​Maža žaizda – didelis pavojus: kodėl stabligė vis dar pavojinga

Kiti Straipsniai

Mikroplastikas

Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?

2026 05 09
Vilniaus rotušė

Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai

2026 05 09
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Kviečia paskaita „Nepažįstamoji Sofija: Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūros kontekstai“

2026 05 09
Dirbtinis protas moksle

Dirbtinis protas moksle: pagalbininkas ar klaidinantis įrankis?

2026 05 09
Paroda Vištytyje

Kviečiama tautinio paveldo gaminių kūrėjus dalyvauti parodoje Vištytyje

2026 05 09
Metų knygos rinkimai 2025 - nugalėtojai

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai

2026 05 08
Liucija Citavičiūtė

2026 m. Kalbos premija skiriama dr. Liucijai Citavičiūtei

2026 05 08
Masteikių senkapio radiniai

Kviečiama į parodą ir į paskaitą „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“

2026 05 08
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų

Koks „Poezijos pavasaris“ atkeliaus į regionus?

2026 05 08
Punskas

Ar Punske iškils baltų genčių piliakalnis?

2026 05 08

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • +++ apie Atnaujinama Vilniaus rotušė: istorija ir šiuolaikiniai sprendimai
  • Rimvydui apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • Naivus klausimas apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
  • >+++ apie K. Urba. Lietuvos ir Latvijos bei aisčių vardai Europos mitologijos ir istorijos kontekste
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tokijuje atidaryta paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ | lrkm.lrv.lt nuotr.

Tokijuje atidaryta paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai