Žymos archyvas: etninės kultūros paveldas

XII folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“ kviečia palydėti vasarą Juodkrantėje (0)

XII-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Rugpjūčio 23-25 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šventė pristatys turtingą pamario krašto etninės kultūros paveldą, kvies į spektaklį, paskaitas, kūrybines dirbtuves, suburs Lietuvos ir užsienio folkloro ansamblius, menininkus, amatininkus. Paplaukiosite unikaliais mediniais laivais, pasigrožėsite rekonstruotais archeologiniais drabužiais, tradiciniais lietuvių tautiniais drabužiais bei šiuolaikine lino mada.

Šiemet folkloro šventė skirta pagerbti lietuvių folkloristikos pradininko, dainuojamosios tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį ir Simono Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 4 (0)

Treniotos g. 18. Namas iš šiaurės vakarų pusės | A. Stabrausko nuotr..

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos.

Paskelbtų skyrių papildymai, 4 dalis Skaityti toliau

Palėpė: lietuvių pavardžių susidarymas (9)

DSC00451-1200Panaršę savo palėpėje, šį kartą jaunajai kartai norime priminti labai įdomią knygą „Lietuvių pavardžių susidarymas“, kurią parašė Vitalija Maciejauskienė, o leidykla „Mokslas“ išleido 1991 metais: Maciejauskienė, Vitalija. Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas, 1991.

Tokiai knygai parengti prireikė 20-ies metų, o ir nuo išleidimo jau praėję 27 metai. Sena knyga, bet tokios neparašomos ir neišleidžiamos kas keleri metai, tad jaunimui belieka priminti, kad bibliotekose ar tėvų namų bibliotekėlėse tokią knygą Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Prijuostėlės ant kryžių – padėka, maldavimas, atgaila (nuotraukos) (1)

Prijuostėlėmis apjuosti Zervynų kaimo kryžiai | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Kryžiai Dzūkijoje (Pietų Lietuvoje ir buvusiose teritorijose) nuo seno dabinami „žiurstėliais“, „kvartukėliais ” (prijuostėlėmis), kurios ant kryžiaus atsirasdavę nuotakai paliekant tėvų namus ir šitaip atsidėkojant ją užauginusiam kaimui, tėvams, krikštatėviams. Tą ritualą nuotaka atlikdavusi prieš išvažiuojant į šliūbą – stačia apvažiuodavusi kaimo kryžius (kaimo pradžioje, viduryje, gale ir prie gimtų namų bei „Krikšto totos ir momos“) …Dėkodama „pasikloniodavusi“.

Nešina prijuostėle skubėdavusi pas kryžių ir jaunamartė Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau

XI folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ kviečia į Juodkrantę (0)

XI-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Rugpjūčio 24-26 d., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XI regioninę folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet ji skiriama Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvininkų kalbos ir etninės kultūros paveldo tyrinėtojo Eduardo Karolio Samuelio Gizevijaus (Eduard Gisevius) 220-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tradicinė folkloro šventė šurmuliuos visą savaitgalį: tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į išskirtinius šventės „Pūsk, vėjuži!“ Skaityti toliau

Pievėnų Velykų nakties tradicija tęsiama (nuotraukos) (0)

Velykų nakties budėjimas Pievėnų Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčioje | E. Butikio nuotr.

Kaip žinia, Pievėnų (Mažeikių r., Telšių apskr.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje puoselėjama sena tradicija Velykų išvakarėse budėti per naktį prie Nukryžiuotojo skulptūrėlės iki pat Kristaus prisikėlimo 2015 metų respublikinėje konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien“, kurią rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, laimėjo pirmąją vietą ir jos puoselėtojams buvo įteikta 700 eurų premija. Pievėniečiai tada žadėjo atnaujinti „žydukų“, kurie per naktį stengiasi pavogti Nukryžiuotąjį, kaukėms atnaujinti.

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008 – 2010 m.) XVI : Stiklai II (nuotraukos) (3)

Vilnius, Žvėryno rajonas. Birutės g. 19. Antrojo aukšto langas šiaurės fasade | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai)

XVI skyrius. Stiklai: nuo pavienių geometrinių formų, skaidos (fragmentavimo) iki ornamentų ir kompozicijų, raštuoto ir spalvoto stiklo Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.) XVI: stiklai I (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėryno rajonas. Medinių namų puošynba. Stiklai. Birutės g. 1. Ketvirtojo pastato rizalito stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai)

XVI skyrius. Stiklai: nuo pavienių geometrinių formų, skaidos (fragmentavimo) iki ornamentų ir kompozicijų, raštuoto ir spalvoto stiklo Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: gruodis (nuotraukos) (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kai atvėsta nuo rudens darganų ir darbymečio įkarščio laukai, pažliugusią raukšlėtą žemę sutraukia gruodas. Gruodis. XIX a. raštuose šio mėnesio vardas dėl ypatingų švenčių sankaupos pavadinamas ir Kalėdų mėnesiu.

Gruodžio diena trumpa. Nespėjo prašviesėti, o jau vakaru kvepia. Šis tamsus, niūrus laikas tik laukimui – adventui ir tikęs. Laukta ne žemiškų gėrybių, o šviesos, meilės, linksmybės… Kad ką nors ypatingo gautum, reikia ką nors ir paaukoti, t. y. perdėtai Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: lapkritis (nuotraukos) (0)

Rasų kapinės per Vėlines. 2015 m. Iš FB puslapio „ We love Lithuania“.

Vis labiau rudenėja, žmonės vis mažiau varsto savo būsto duris, žiemamiegiai laukų ir miškų gyviai baigia ruoštis žiemos poilsiui. Barsukai, sočiai prisiriję, į urvus tempia sausą žolę, virš jos kloja švarias samanas, šalia deda vieną kitą padžiūvusį grybą, gilę, vaisių… Tuo tarpu tinginiai mangutai akylai stebi jų darbą, kad, pasitaikius progai, užimtų patogų barsuko migį. Lazdyninės miegapelės ilgam poilsiui išsinuomoja paukščių inkilus, margo genelio uoksus. Bebrai skuba ręsti namus, kad iki didesnių šalnų suspėtų įsikurti, o ežiukai pasitenkina sausų lapų krūvele, po medžių šaknimis susidariusia landa

Skaityti toliau

Iš parodos 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje (nuotraukos) (0)

Elzė Jankauskienė su tautiniais drabužiai B. Buračo nuotr.

Paroda 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje veikė 2017-08-17 – 2017- 09-17. Nežinau, ar ji buvo labai lankoma, bet, nepaisant visko, Balys Buračas yra vienas iš labiausiai nusipelniusių Lietuvai ir mums visiems fotografijos klasikų. Parodos kuratorė – Monika Gineikienė. Dideliausiai jai dėkoju! Fragmentų iš parodos paskelbiau savo paskyroje Facebooke.

Tai pamačiusi, parodos kuratorė man parašė: „Dėkoju, kad perkėlėte parodą į Facebook erdvę. Reikia skleisti žinią apie Balį Buračą kuo plačiau, nes jis to nusipelnė išvaikščiojęs basas su fotoaparatu Lietuvą ir paliko mums vertingą fotografinį palikimą. Ekspozicija buvo gausiai lankoma. Ją matė japonai, prancūzai, italai, ispanai ir kiti lankytojai. Skaityti toliau

V. Džekčioriūtė. Elgetos ir elgetavimas tradiciniame Lietuvos kaime (nuotraukos) (0)

Elgeta. Šiauliai. 1915–1916 m. | Asmeninio P. Kaminsko archyvo nuotr.

Šiandien žmonės, išgirdę žodį elgeta, pagalvoja apie skurstantį, pagalbos prašantį žmogų. Tačiau retas iš jų žino, kad dar visai neseniai elgetos nebuvo vien tik silpnieji ir skurstantieji. Atlikdami tik jiems ir kunigams būdingas pareigas, elgetos užėmė svarbią vietą tarp XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kaimo žmonių ir buvo ypač gerbiami.

Miestuose elgetavimas nedaug kuo skyrėsi nuo šiandieninio elgetavimo. Tai buvo opi socialinė problema, kurios mastai buvo kur kas didesni nei dabar. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (situacija 2008 –2010 m.) (XI): frontonai (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Vytauto g. 49 namo frontonas | A. Stabrausko nuotr

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis; X. Švieslangiai.

Frontonai

Frontonas architektūroje  – tai trikampė arba pusapvalė viršutinė pastato fasado dalis. Čia aptariamais atvejais frontonai tiesiogiai Skaityti toliau

Profesija – etnomuzikologas: kalbamės su prof. Daiva Račiūnaite-Vyčiniene (video) (0)

Prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau

M. Balikienė. Bloga akis (0)

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai (0)

Dr. Jolanta Zabulytė | Asmeninė nuotr.

Turbūt ne vienam teko matyti prie mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse pastatytus medinius paminklus – stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis, kryžius. Tokių paminklų esama ir kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne. Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Trumpai papasakosiu, kokie buvo senieji XIX–XX a. pradžios mediniai paminklai: supažindinsiu su atskirų Lietuvos vietovių paminklų būdingomis formomis ir dekoru, sužinosite, kokiomis progomis ir kur jie buvo statomi.

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa (0)

D. Rastenienės nuotr.

Liepa – pati vasaros branda. Mėnesio pavadinimą bus nulėmę liepos žiedų, bičių darbymečio liepynuose žaismė ir svarba.

Apie medžio galias labai vaizdžiai liepos vardu kalbėjo Eugenija Šimkūnaitė: …Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo. Mano žiedų galybė – nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulo laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo šerpetų, nuo spuogų, nuo dedervinų. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė – tai medaus saldybė Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VII): mezoninai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

5.mickeviciaus10-1200

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai)

VII. Mezoninai

Mezonino frontonas, jo stogo skydelis, kaip matome čia pateiktose nuotraukose, paprastai trikampis, stogelis dvišlaitis.  Retesnė trapecijos forma (1, 5, 8, 9 nuotr.), itin reta – trikampė buku kampu laužtu kontūru (55 nuotr.). Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

Duris atvers atnaujintos Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybos (dienotvarkė) (0)

 J. Skardžiūtės nuotr.

Lapkričio mėn. 16 d. Meironių gamtos mokykloje (Meironys, Meiros g. 10, Ignalinos r.), Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) visuomenei bei kultūros ir medinio paveldo specialistams pristatys atnaujintas Salų etnoarchitektūrinio kaimo sodybas (Ignalinos raj.). Restauruotuose pastatuose bus įkurtas LLBM padalinys – ekomuziejus. Tokio muziejaus tikslas – skatinti vietos bendruomenių gerovę ir darnią plėtrą, todėl jo veikla pirmiausia bus grįsta vietos gyventojų dalyvavimu. Kadangi Salų II kaimo išskirtinis bruožas – įvairialypė ūkinė veikla, restauravus muziejaus sodybas, jose bus autentiškai vystoma tradicinė Skaityti toliau

ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu (0)

images

Kai užsimezgė mūsų susirašinėjimas 1992 metais su dr. Jonu Baliu ( 1909-07-02 – 2011-09-09), žymusis folklorininkas buvo jau garbaus amžiaus, praeityje nuveikęs tiek daug darbų, kad baugu būtų lygintis, nes visiškai jaunutis „Liaudies kultūros“ žurnalas žengė pirmuosius žingsnius, ir aš dėjau visas pastangas į žurnalo kūrimą stengdamasi įtraukti ne tik Lietuvoje gyvenančius etnologus, bet ir po karo pasitraukusius į užsienį.

Kaip folklorininkas, dr. J. Balys subrendo Kauno, Graso ir Vienos universitetuose. Filosofijos daktaru tapo apgynęs mokslo darbą „Der Shamanismus in Malakka und Skaityti toliau

Knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymas, rankinių parodos atidarymas (0)

nuo pintines iki rankines

Balandžio 26 d., antradienis 17.30 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje  (Kaštonų g. 7) Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) rengia Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

„Nuo pintinės iki rankinės“ – tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su XIX–XX  a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais. Skaityti toliau

Gandrinės Mackantiškėse (0)

Babaičių sodybos Mackantiškėse gandralizdis | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Balandžio 2 dieną, prieš pat Atvelykį, Mackantiškėse, Aukštadvario sen., Trakų r., vyko jau tradicine tampanti Gandrinių šventė. Pirmą kartą Gandrinės čia surengtos prieš metus. Tiesa, šiais metais jos švęstos kiek pavėluotai, šiaip jau gandro sutiktuvės, dar vadinamos Zvistavonėmis, Blovieščiais, minimos kovo 25 dieną.

Gandrines organizavo Aukštadvario regioninis parkas, kultūrologė Rita Balsevičiūtė kartu su savo suburtu Aukštadvario gimnazijos moksleivių folkloro ansambliu „Lėda“, Mackantiškių kaimo bendruomenė, talkino Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė. Skaityti toliau

ETNOketvirtadienis (0)

Skudučiai. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

„ETNOketvirtadienis“ – tai užsiėmimai, kurių tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą bei tęsimą ir parodyti tradicinės kultūros įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes, gausinti žmonių, besidominančių etnine kultūra, bendruomenę.

„ETNOketvirtadienis“ – tai galimybė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms, kurie domisi ar dar tik nori atrasti etninę kultūrą, susipažinti su ja įvairių seminarų, diskusijų, kino filmų apie etninę kultūrą peržiūrų, pasidainavimų, pasigrojimų ar dirbtuvėlių metu. Skaityti toliau

Panevėžyje vyks X-oji aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (0)

alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 4–5 dienomis Panevėžyje, Aukštaitijos sostinėje, vyks jubiliejinė X-oji Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“.

Šventės tikslas – prisidėti prie Aukštaitijos dainuojamųjų, šokamųjų bei instrumentinių sutartinių tradicijos, kurią 2010 m. UNESCO įrašė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, išsaugojimo. Skaityti toliau

Ką pagal senus papročius pranašauja parskrendantys baltieji gandrai? (1)

Gandras | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metai: neatrasti Lietuvos turtai ir baltiška žinia pasauliui (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikiška, novatoriškų idėjų nepritrūkstanti šalis. Žavinti savo gamta, istoriniais paminklais, kultūros statiniais. Lengvai pasiekiama bet kuriuo paros metu, iš bet kurio pasaulio krašto. Tokią Lietuvos viziją sukūrė projekto „Baltic360°“ rengėjai. Prieš nepilnus metus prasidėjusi, 3D formatu mūsų šalį pristatanti skaitmeninė informacijos pateikimo sistema viešai bus pristatyta 2015 metų sausio 23-25 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje turizmo parodoje „Adventur“. Skaityti toliau