D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms

Nedažnai sutiksi vykusius senosios baltų kultūros intarpus į šiuolaikinę drabužių dėvėseną. Daug metų priebėgiais vis nepraleidžiu pro akis retų bandymų, bet tenka nusivilti. Prisimenu,  kartą, kilus eiliniam vajui, Vilniaus dailės akademijos studentės bandė pasiūti suknelių tautiniais motyvais, bet rezultatas kėlė tik graudulį – jos bandė visą svorį sudėti į audinius, kurie savo dryžuotumu ir langučiais priminė tautinius sijonus, net užtiesalus, bet iš tokių audinių šiuolaikinio kirpimo drabužiai atrodė nevykusiai.

Visai neseniai ir visai atsitiktinai bevartydama lietuviškąjį feisbuką žiūriu – reklamuojamos įprastos dabartinės rankinės, bet jų dirželiai – iš lietuviškų tradicinių juostų! Šiek tiek pasukau galvą – ar taip gerai praktiniu požiūriu? Staiga prisiminiau, kad mūsų šeimoje jau būta panašios rankinės – užsieninės,  fabrikinės, planšetės tipo, juodos spalvos, bet jos diržas buvo žalias, kietai suausto audinio, kuris nesisuko, nesilankstė per pusę, atlaikė visus praktinius išbandymus, kol nepradilo pačios iš dirbtinės odos pasiūti rankinės kampučiai…  Pasiskaičiau komentatorių įrašus – daugumai idėja patiko, tik kai kas manė, kad per ryškios spalvos… Bet žinodama, kad skolinantis iš praeities kažkas vis tiek keičiasi, prisitaiko prie naujos aplinkos ir „naujo“ žmogaus, spalvotumu nesistebėjau.

Prisimenu, XX a. 80-aisiais mes, visos inteligentės, rengėmės rudos ir smėlio spalvos įvairiausių atspalvių drabužiais, kol šis sovietinis inteligentiškas santūrumas taip įgriso, kad 90-aisiais prisėdus prie Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje turėtų amerikietiškų  mados žurnalų tiesiog sukosi galva bežiūrint į gaivias, ryškias rožinę, mėlyną, baltą spalvas, nuotraukas pajūryje su skrybėlėtomis moterimis, ir tai nebuvo vien mados atvaizdas, tai buvo kitokio, daug laisvesnio ir lengvesnio gyvenimo atspindys, kėlęs liūdesį ir ilgesį.

Štai taip aš ir atradau Simoną Rainienę, aksesuarų audėją ir kūrėją iš pašaukimo, ne iš karto, ne nuo veiklos pradžios. Internete apie Simoną Rainienę jau yra paskelbta keletas laikraštinių interviu, straipsnių, kuriuose pasakojama, kaip, nuo ko ši veikla,  sukūrusi prekės ženklą „Saulytės varlytės“, prasidėjo ir plėtojosi. Pasirodo, Saulytė yra mergautinė Simonos pavardė, dėl to – Saulytės varlytės. Pasakojimų nekartosiu, nurodžiau straipsnelio pabaigoje šaltinius.

Iš profesijos Simona yra teisininkė, ištekėjusi ir du mažamečius sūnus auginanti jauna moteris. Audimo išmoko iš savo anytos audėjos Birutės Rainienės. Į teisininkės veiklą nebegrįžo, manydama, kad tai – ne jos profesija. Pradėjo austi varlytes vyrams ir vaikams, veiklą plėtojo, audė tautinius baltiškų raštų kaklaraiščius vyrams, ėmė austi juostas suknelių, kelnių ir t. t. surišimui, surišamas, susegamas, prisitaikydama prie užsakovo norų, būsimo drabužio spalvos, audė dirželius-juostas rankinėms derindama spalvas ir atsižvelgdama į užsakovo norus. Galiausiai, susipažinusi su Jolanta Stulpiniene iš Klaipėdos, sukūrusia prekės ženklą „Siuvimo magija“, pradėjo dviese kurti drabužius moterims – Jolanta modeliuoja ir siuva drabužį, Simona pritaiko ir audžia detales iš juostų. Dalyvauja parodose. Aksesuarų negamina masiškai, atlieka dažniausiai pagal užsakymus, bet smulkesnių, kaip, tarkim, varlytės, galima nusipirkti ir tautinių prekių parduotuvėse, tiesa, šiuo metu egzistuoja tik viena tokia fizinė parduotuvė – Amatų namai Vilniuje, Pilies g. 22.

Pilną vaizdą susidarytumėte  išsikvietę Simonos vedamą puslapį feisbuke „Saulytės varlytės“. Puslapis vedamas labai aktyviai, kūrybiškai, gausu jame gerų nuotraukų, paaiškinimų, jis labai atviras ir ideologiškai angažuotas. Simona Rainienė labai gerbia mūsų kultūros paveldą, skatina kasdienėje dėvėsenoje naudoti valstybinius ir tautinius simbolius, nebijoti parodyti savo tautinės tapatybės įtraukiant į išorinių drabužio ženklų kalbą palikimo simbolius. Bet Simona neturi omeny sustabdyto autentiškumo, kas šiaip jau egzistuoja ir nieko tame nėra blogo, netgi labai įdomu ir labai gerai (pavyzdžiui, japonų Kabukio ir No teatrai). Kiek aš suprantu, Simona pasilieka sau teisę ir į interpretaciją.

Šaltiniai:

https://www.facebook.com/simona.rainiene

https://www.lrytas.lt/tevams/mamos/2020/03/31/news/mama-simona-audima-atrado-anytos-deka-ir-dabar-tai-tapo-jos-verslu-14163605

https://www.lietuvoskurejai.lt/kureju_paroda_inkliuzija/

https://www.craftson.lt/saulytesvarlytes

https://www.youtube.com/watch?v=1-cTPDai84o&ab_channel=Lrytas.lt

https://www.kodaslt.com/post/saulytes-varlytes

https://gargzdai.lt/inkliuzija-issipildziusi-dvieju-kureju-svajone/

Simonai Rainienei leidus, aš parinkau nemažai nuotraukų iš „Saulytės varlyčių“ puslapio, prie daugumos iš jų pateikdama pačios meistrės rašytus komentarus.

 

1 of 22

- +

1. „Kas puošia moterį? Nuoširdi šypsena, gera kompanija ir puikus laikas kartu. Kas nutinka, kai du meistrai sujungia savo gebėjimus ir, nebijodami 300 km atstumo, imasi darbo? Saulytės Varlytės + Siuvimo Magija. Gimsta „Inkliuzija“ . KŪRYBOS PODIUMAS 2021 Kauno botanikos sode. Daugiau akimirkų rasite puslapyje“. | „Saulytės varlyčių“ nuotrauka

2. Tautine juosta perrišta suknelė.

3. „Turbūt nuo pat mano audimo pradžios vis sulaukdavau klausimų, o kuo pasipuošti moterims. Juk pradžioje asortimentas buvo tik varlytės ar kaspinukai, kurie pavirsdavo plaukų gumytėmis ir segtukais. Vėliau atsirado apyrankės. Dabar atsakymas tikrai yra: moterys gali pasipuošti dirželiais, tinkančiais tiek prie suknelių, tiek prie kelnių, tiek ir prie kasdienių džinsų ar šortukų. Mažas akcentas, o apranga lyg nauja. O kai akcentas yra trispalvė ir jei ja norisi puoštis ne tik per valstybines šventes, vadinasi, mano tikslas pasiektas. Dirželis su trispalve niekada nepasens, niekada neišeis iš mados, niekada nebus „ne prie ko“. Nuoširdžiausias ačiū už atsiųstą nuotrauką Linai. Jūs nuostabi! Aš tikrai laiminga, kad Jūsų visa šeima puošiasi mano austomis trispalvėmis“.

4. „Su šeima. Pasipuošę Lietuvos valstybės dienos proga“.

5. „Kai šįryt per televizijos laidą „Labas rytas, Lietuva“ pamačiau Igną Krupavičių, – užrėkiau per visus namus: jam šiandien labai tiktų mano austa varlytė! Ir ką gi mes padarėme? Puolėme matuoti, ar aš teisi. Ką manot? Radau modelį per televizorių“.

6. „Mielos damos! Metas prikelti žiemos miegu įmigusias sukneles, nusivalyti nuo aukštakulnių karantino voratinklius ir pasitikti pavasarį! Rankomis austas dirželis kiekvieną užsimiegojusią suknelę atskleis naujomis spalvomis. O aš labai džiaugiuosi gavusi gėlių ir tą pačią dieną užbaigusi austi šį dirželį“.

7. „Ir vėl dirbam kartu. Vėžliuko greitumu, bet greičiau niekaip nesigauna“.

8. „Varlytės“.

9. „Varlytės“.

10. „Suknelė „Elada“.

11. „Rankomis austas dirželis rankinei. Šis austas pagal užsakymą, bet, kaip visada, gali būti Jūsų norimų spalvų ir raštų“.

12.

13. „Ar ir Jūsų penktadienio nuotaikos tokios? Išsilaisvinimas iš oficialios aprangos į šiltus minkštus kasdienius treningiukus... ?“

14. „Petnešos“.

15.

16. Petnešos.

17. Iš 2019 m. „Ragainės“ reklaminio įrašo: Pažliugus orams sugužėjo varlyčių, ir ne bet kokių, o kruopščiausiai rankomis austų. Idėjos autorė Simona Rainienė pasakoja, kad pirmąjį prisilietimą prie audimo paskatino josios anyta, kuri šiuo amatu užsiėmė nuo pat jaunystės. „Audimas man yra ir darbas, ir malonumas, ir poilsis. Tai – būdas perimti savos tautos, savos kultūros žinias ir ilgainiui perduoti jas vaikams”, – sako S. Rainienė Tarp gausos spalvų, raštų ir baltiškais simboliais dabintų varlyčių, tikimės, kad Ragainėje rasite ir tinkamiausias savo mylimiesiems“.

18. „Marius Jovaiša: Tik pažiūrėkit į mano kaklaraištį!! Nacionalinėje bibliotekoje vyksta konferencija, kalbame apie etninės kultūros vaidmenį formuojant šalies įvaizdį. O kaklaraištį, beje, man išaudė Simona Rainienė, Saulytės Varlytės — Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka“.

19. „Pagaliau ir aš turiu savo svajonių suknelę su savo austomis juostomis! Ačiū „Siuvimo Magijai“ už ją!“

20. „Pagaliau ir aš turiu savo svajonių suknelę su savo austomis juostomis! Ačiū „Siuvimo Magijai“ už ją!“

21. Dar viena rankinė.

22. „Šiandien – vasaros pradžia ir tarptautinė vaikų gynimo diena. Tad tokią dieną ir dalinuosi su Jumis romantiškojo jaunuolio, besifotografuojančio tulpių apsupty, nuotraukomis.

Projektas Svarbiausios tautinio identiteto dalys – kalba ir etninė kultūra, 6 tūkst.