Dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties ir karantino šalies kultūros įstaigos turėjo užverti duris. Tačiau daugelyje jų galima lankytis virtualiai, neišėjus iš namų.
Pateikiama susisteminta informacija apie Kultūros ministerijai pavaldžius (ir ne tik) muziejus, bibliotekas, teatrus, koncertines įstaigas ir kitas institucijas, kurios siūlo virtualias keliones. Skaityti toliau
Šiandien Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo veiklos šimtmetį. Vidudienį jame vyks šiai sukakčiai skirtas renginys.
Muziejaus pradžia laikoma 1919 m. liepos 15-oji, kai prof. Tadas Ivanauskas Kaune įkūrė Gamtos tyrimo stotį. Joje, be paties Tado Ivanausko, dar dirbo taksidermistas Feliksas Jomantas. Jų abiejų darytas šimtametes paukščių, žinduolių iškamšas galima pamatyti šimtmečiui skirtoje parodoje. Skaityti toliau
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau
Lietuvos jūrų muziejuje 2018 metais apsilankė 793 346 lankytojai – tai rekordinis lankytojų skaičius Lietuvos muziejuose.
2018-ieji Lietuvos jūrų muziejuje buvo pirmieji metai, kai po 2017 m. pabaigtų rekonstrukcijų visa apimtimi veikė muziejaus akvariumo bei istorinės ir gamtos ekspozicijos Nerijos forte. Vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, pernai muziejaus akvariume įrengta išmani Skaityti toliau
Gruodžio 14 d., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kvietė į savo įkūrėjo – legendinio gamtininko prof. Tado Ivanausko 136-osioms gimimo metinėms skirtą renginį. Jo dalyviai galės susipažinti su šią savaitę atverta atnaujinta ir modernizuota muziejaus ekspozicija.
Naujausias eksponatas – milžiniškas atlantinis paltusas, antras pagal dydį iš visų pasaulyje sugautų šios rūšies žuvų. Šį paltusą muziejui padovanojo Norvegijos jūroje jį sugavęs lietuvis žvejas. Net trejus metus triūsė patyrę muziejaus taksidermijos meistrai, kol padarė iškamšą. Skaityti toliau
Nuo rugpjūčio 3-osios, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, Kaune, pristatomi dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų griaučiai.
Lietuvoje tebesitęsiant tropiniams karščiams į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio – maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusių dviejų mamutų skeletai.
Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš penkis milijonus metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant Skaityti toliau
Balandžio 24 d. Istorinėje Prezidentūroje vyks Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos XXI mokslinė-praktinė konferencija „Nepriklausomybės laikotarpio ženklai Lietuvos muziejuose“. Šiemetinė konferencija aktualizuoja svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. pasiekimus, turėjusius įtakos mokslo, menų, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai. Svarbiausiame muziejininkų metų forume pristatomi įvairūs Lietuvos Respublikos 1918–1940m. laikotarpio tyrimai, šalies muziejuose saugomos vertybės, eksponatai, jų sklaidai skirti renginiai. Skaityti toliau
Gruodžio 5 d., 17 val., Panevėžio kraštotyros muziejuje, bus atidaryta Kalėdų šventei skirta senųjų apšvietimo priemonių paroda – „Šviesos prisiminimai“. Joje pamatysite evoliucionuojančias apšvietimo priemonės nuo balanos iki elektros lemputės.
Tamsoje ir šaltyje apmirusi gamta artėja į savo pradžią – baigiasi trumpiausių dienų laikotarpis, ateina Saulės ir dienos sugrįžimo šventės. Visi laukia gyvybės ir šviesos atsinaujinimo. Saulės atgimimo dieną į Žemę nusileidžia Kalėdos. Jos sušildo širdis brangiais vaikystės prisiminimais, troškimu, kad kiekviena gyvenimo diena Skaityti toliau
Spalio 28 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“ (veiks iki 2017 m. sausio 15 d.). Spaudos konferencija vyks spalio 28 d. 11 val. Joje dalyvaus parodos kuratorė dailėtyrininkė Odeta Žukauskienė ir Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
Parodoje žymus meno istorikas Jurgis Baltrušaitis (1903–1988) pristatomas kaip aistringas piešėjas, iš vizualių detalių dėliojęs meno istorijos pasakojimus. Skaityti toliau
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Didžiojo vandens gatvėje laukia permainos – dar šiemet ketinama pradėti didžiosios dalies muziejaus vidaus patalpų remonto ir ekspozicijų atnaujinimo darbus. Planuojama, kad gerokai atsinaujinęs muziejus lankytojus pasitiks 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Miestas, kuris nepuoselėja savo istorijos, negali kurti ir sėkmingos ateities, – teigė antradienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje apsilankęs Klaipėdos miesto meras Skaityti toliau
Kauniečiai gali būti ramūs – duris užvėrusio Ryšių istorijos muziejaus eksponatai neiškeliaus iš miesto. Miestiečiai ir Kauno svečiai juos galės aplankyti kitose erdvėse – dalį ekspozicijos laikiniai priima saugoti ir eksponuoti Kauno technologijos universitetas (KTU).
Tarp KTU priimamų saugoti Ryšių istorijos muziejaus eksponatų – 1929 m. „Siemens“ komutatorius, 1985 m. Japonijoje sukurtas kompiuteris „Duet“, lietuviškas skaičiavimo mašinos komplektas „Santaka“ ir daugelis kitų įdomybių. Skaityti toliau
Kauno įgulos Karininkų Ramovėje atidaryta paroda „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“, skirta išimtinai tarpukario laikotarpio laikinosios sostinės baldininkystės ir interjero dizaino darbams. Dauguma parodos eksponatų rodoma pirmą kartą.
Ekspoziciją „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“ galima pamatyti Karininkų ramovės (A. Mickevičiaus g. 19) II aukšte esančioje Kunigaikščių menėje. Šioje ir kitose ramovės patalpose paroda veiks darbo dienomis nuo 11–19 val. iki Šv. Kalėdų. Skaityti toliau
Laikrodžiai – kiekvieno iš mūsų kasdieniai palydovai, bet nedaugelis susimąsto, kokį ilgą ir idomų kelią jie nutiksėjo. Pastaraisiais šimtmečiais sukurtų ir ištobulintų laikrodžių mechanizmai buvo talpinami į korpusus, kuriuos visais laikais gamino nagingiausi staliai ir baldžiai, skulptoriai ir juvelyrai, talentingi amatininkai ir dizaineriai.
XVI–XIX a. laikrodžiai buvo brangios retenybės, juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Skaityti toliau
Kultūros ministerijoje pirmadienį atidaryta paroda „Sugrįžimai“, kviečianti pažvelgti į lietuvių išeivių rašytojų kultūrinį literatūrinį gyvenimą Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais. Šis visos Lietuvos kultūrai svarbus laikotarpis atskleidžiamas per unikalią archyvinę medžiagą – fotografijas, dokumentų, rankraščių, laiškų nuotraukas.
Daugelis kultūros ir meno žmonių 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje ir Austrijoje atsidūrė apie 70 procentų Lietuvos rašytojų draugijos narių. Svetur glaudėsi ne tik vyresnieji rašytojai, bet ir ką tik baigę universitetus arba nuo universiteto Skaityti toliau
Lygiai prieš 90 metų – 1925 m. sausio 18 d. buvo atidarytas Panevėžio kraštotyros muziejus. Šiandien tai vienas iš seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Jo steigimu rūpinosi 1924 m. sausio mėnesį įkurta Gimtajam kraštui tirti draugija. Panevėžio inteligentai mokytojai Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas, Petras Bliumas, apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, notaras Jonas Moigis sumanymą įkurti miesto muziejų įgyvendino nuosekliai ir vieningai. Per vienerius metus jų pastangomis buvo surinktos reikiamos lėšos, išrūpintos ir suremontuotos patalpos seniausiame Panevėžio pastate Kranto gatvėje ir parengta ekspozicija. Skaityti toliau
Rugsėjo 3 d. 17 val. Vilniaus rotušėje atidaroma LMA Vrublevskių bibliotekos paroda „Senosios teatro afišos“. Bibliotekoje saugomos teatro afišos apima kultūriškai ir geografiškai įvairų laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Per tą laiką Vilniaus miesto teatras keliskart keitė pasirodymų vietą, nuolat kito aktorių trupės sudėtis, šalį krėtė sukilimai, o šie išprovokuodavo vis griežtesnius politinius teatro suvaržymus. Senosios afišos – tarsi to laikmečio veidrodis ne tik atspindintis teatro repertuarą, bet punktyrine linija žymintis istorinius įvykius. Skaityti toliau
Klaipėdoje gegužės 28 dieną, 17 val. 30 min. Herkaus galerijos (Herkaus Manto g. 22, Klaipėda) II aukšto fojė atidaroma netradicinė paroda „Matau pasaulį kitaip“. Parodos eksponatai – keramikos darbai, kuriuos sukūrė regėjimo negalią turintys vaikai bei Lapių vaikų globos namų ugdytiniai. Jauniesiems menininkams kūrybinių dirbtuvių metu atsiskleisti padėjo projekto „Matau pasaulį kitaip“ ambasadorė Nomeda Marčėnaitė.
Vaikų keramikos kūrinių paroda unikali tuo, jog jos lankytojai turės galimybę susipažinti su ekspozicija per lytėjimą ir „apžiūrėti“ ją ne akimis, bet rankomis: eksponatai patalpinti specialiai parodai pagamintose dėžėse. Tokiu būdu kiekvienam bus suteikta galimybė prisiliesti prie kitokio gyvenimo, kuomet matoma ne akimis, bet lytėjimu. Skaityti toliau
Gegužės 8 d., ketvirtadienį, Trakų salos pilyje vyko parodos „Lietuva S. Miunsterio kosmografijoje 1550–1628 m.“ atidarymas. Parodoje pristatomi eksponatai iš Trakų istorijos muziejaus bei Algimanato Muzikevičiaus, Rolando Valiūno, Stasio Žukausko rinkinių.
„Parodoje eksponuojami Trakų istorijos muziejaus ir per daugiau kaip dešimtmetį pasaulio aukcionuose ir knygų mugėse surankioti pavieniai tekstiniai bei iliustruoti S. Miunsterio „Kosmografijos“ lapai iš privačių kolekcijų, kurių tekstiniame ar vaizdiniame turinyje yra kokios nors informacijos apie XVI a. Lietuvą ar su ja tiesiogiai susijusius kaimynus, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Skaityti toliau
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus atsinaujino. Nuo šiol jame galima naudotis nemokama modernia audiogido paslauga. Šiam tikslui taip pat sukurtos programėlės išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams.
Muziejuje atrinkta 30 ryškiausių ir įspūdingiausių eksponatų, apie kuriuos nenuobodžiai papasakos švelnus diktoriaus balsas.
Audiogidas – skirtas turistams, muziejaus lankytojams, nešiojamas elektroninis prietaisas su įrašyta informacija apie lankomą objektą – ekspoziciją. Skaityti toliau
Praėjusį ketvirtadienį Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje vyko fotografijų parodos „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio.
Parodos atidarymo metu buvo galima gyvai pamatyti totorių karį su XVIII pab. uniforma ir karo ginklais: lengvosios kavalerijos kardu ir XVIII a. titnaginio pistoleto kopija. Atidaryme dalyvavo Kauno apskrities totorių bendruomenės ir Generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubo nariai, skambėjo Pavolgio ir Krymo totorių dainos. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio. Aplankyti parodą galima iki lapkričio 30 d. Skaityti toliau
Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo (Rusija) atkeliavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (1467/1506–1548) priklausiusi brangenybių skrynutė. Integruota į Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspoziciją, kurioje pristatoma Žygimanto Senojo epocha, su stipresniu apsaugos režimu, ši 2,5 mln. eurų įkainota vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“, kuri veiks nuo rugsėjo 12 d. iki gruodžio 15 d. Skaityti toliau
Per Lietuvą žygį pradeda Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ parengta keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“, skirta šalies regionams – 35 eksponatai kalba apie rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą. Kiekvienas eksponatų per nuotraukas, brėžinius, tekstinę informaciją atskleidžia konkretaus objekto grožį.
Keliaujančią parodą lydi paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje detaliai aptariama, kuo demonstruojami dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžiai stiprūs, kuo Skaityti toliau
Rugpjūčio 3 d., šeštadienį, 17 val. Palangos gintaro muziejus pakvies į 50 savo metų sukaktuvių renginius Palangoje (Vytauto g. 17). Tą dieną prie naujojo Gintaro muziejaus įėjimo bus įžiebtas simbolinis žibintas, vyks susitikimas su Gintaro muziejaus kūrėjais ir puoselėtojais rūmų Didžiajame salone, parodos „Palangos gintaro muziejui – 50“ atidarymas rūmų koplyčioje. Atidaryme dalyvaus ir šios parodos autoriai: Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir dr. Margarita Matulytė. Virtualią parodos versiją galite pasižiūrėti ČIA.
Lietuvos dailės muziejus padalinys – Palangos gintaro muziejus – jubiliejinius metus pasitiks atnaujinta gintaro ekspozicija, atkurtais istoriniais rūmų interjerais Skaityti toliau
Gegužės 17 d. Trakų istorijos muziejus jau aštuntą kartą dalyvauja Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje „Muziejų naktis“. Tik kartą per metus akcijoje dalyvaujantys Europos muziejai atveria duris naktį ir suteikia galimybę patirti neišdildomų įspūdžių.
„Naktiniai renginiai, be abejonės, turi žavesio: tie patys eksponatai blausioje žvakių šviesoje įgauna paslaptingumo ir žadina vaizduotę, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Šis renginys yra puiki galimybė penktadienį, po savaitės darbų, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir turiningai praleisti laisvalaikį.“ Skaityti toliau
Gegužės 8–20 dienomis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje, įsikūrusioje pačiame Vilniaus istorinio senamiesčio centre, Šv. Jono g. 11, veiks paroda „Smėlio-Vėjo-Vandens ženklai“.
Parodos „Smėlio – Vėjo – Vandens ženklai“ tikslas – atskleisti, o gal ir atgaivinti, istoriškai ir geografiškai susiklosčiusius Baltijos jūros šalių ryšius. Dalį ekspozicijos sudaro 20 a. pirmą pusę apžvelgiantis nuotraukų ir paveikslų ciklas, menantis bendros Baltijos šalių istorijos bruožus. Skaityti toliau
Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.
Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio Skaityti toliau
Jau nuo vasario 15 dienos Šilutės muziejuje veikia unikali paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kur eksponuojamos praeitų metų dovanotos, įsigytos, restauruotos muziejinės vertybės.
Tarp 892 eksponatų ir unikalios istorinės vertybės: 1693 metų Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas lenkų kalba bei 1729 metais Vokietijoje išleista Biblija – protestantiškosios reformacijos pradininko, vienuolio, teologo Skaityti toliau
Vasario 12 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21) bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“. Dalyvauja LR Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos nariai. Skaityti toliau
Nuo sausio 21 d. Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Žemaičių g. 14, II a.) veikia miniatiūrų paroda „Mažas, mažesnis, mažiausias…“.
Parodoje eksponuojami joniškiečių tautodailininkų ir savamokslių talentingų žmonių sukurti įvairūs miniatiūriniai kūrinėliai, stebinantys unikalia menine forma ir preciziška atlikimo technika. Skaityti toliau
Muziejai – mūsų civilizacijos atmintis; iš čia mes semiamės patirties, juos sukaupti turtai padeda formuoti pasaulėžiūrą, įtvirtinti kultūrinę tapatybę.
Savo ruožtu, miestai – gyvi architektūros muziejai. Tačiau fizinis pastatų buvimas savaime neatskleidžia jų turtingos, už tvirtų sienų slypinčios istorijos: ilgų geriausio sprendimo paieškų, debatų, dvejonių ir idėjų gimimo. Be jų mums lieka tik spekuliuoti praeitimi. Skaityti toliau
