Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Didžiojo vandens gatvėje laukia permainos – dar šiemet ketinama pradėti didžiosios dalies muziejaus vidaus patalpų remonto ir ekspozicijų atnaujinimo darbus. Planuojama, kad gerokai atsinaujinęs muziejus lankytojus pasitiks 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Miestas, kuris nepuoselėja savo istorijos, negali kurti ir sėkmingos ateities, – teigė antradienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje apsilankęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. – Todėl išskirtinai džiugu, kad uostamiesčio ir viso Klaipėdos krašto istorijos muziejus šiandien išgyvena savo renesansą. Prieš kelerius metus iškilmingai atidarytas naujas muziejaus saugyklos pastatas, ateinančiais metais rytinėje Klaipėdos piliavietės kurtinoje duris turėtų atverti naujos muziejaus ekspozicijos „Muziejus 39/45“, dar per kelerius metus numatoma atnaujinti didžiąją dalį muziejaus ekspozicijų Didžiojo vandens gatvėje, o iki 2020-ųjų – įrengti naujas ekspozicijas piliavietės šiaurinėje kurtinoje, istorinių laivų krantinę Pilies uoste, atnaujinti Kalvystės muziejų bei kt.“.
Planuojama, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Didžiojo vandens gatvėje iš viso bus atnaujintos penkios iš aštuonių ekspozicijų. Kone tris dešimtmečius remonto nemačiusių muziejaus vidaus patalpų ir naujų ekspozicijų įrengimo darbus, kurių bendra vertė sieks daugiau nei 200 tūkst. eurų, pradėti planuojama šiemet, o baigti – 2018-aisiais. Dalį darbams reikalingų lėšų turėtų skirti Klaipėdos miesto savivaldybė, dalį – Lietuvos kultūros taryba.
Atsinaujinęs muziejus lankytojams pristatys penkias naujas ekspozicijas, atskleisiančias XIX–XX a. Klaipėdos krašto žmonių buitį, politines XX a. pradžios krašto transformacijas, raštijos raidą Mažojoje Lietuvoje, skirtingus 1945-ųjų metų atspindžius ir atgimimo laikotarpį. Visiškai naujo dizaino ir koncepcijos ekspozicijos bus įrengtos naudojant tiek muziejams įprastas klasikines ekspozicijų formavimo priemones, tiek ir šiuolaikines interaktyviąsias technologijas – informacinius terminalus, QR kodų skaitytuvus, sensorinius įrenginius, multimediją, audiogidus ir kt.
Žinia, Klaipėda yra apsisprendusi iki 2019 m. finansavimą kultūros sektoriui padidinti dvigubai bei jau šiais metais, lyginant su 2015-aisias, finansavimas kultūrai uostamiestyje yra išaugęs daugiau nei 1 mln. eurų. Taip pat 2017-aisiais Klaipėda taps Lietuvos Kultūros sostine bei miestas siekia gauti ir 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulą.
