Žymos archyvas: egzoplanetos

Molėtų observatorijoje patirties sėmėsi jaunieji astronomai (0)

VU TFAI Molėtų opservatorijos 165-cm_teleskopas | Rengėjų nuotr.

Ar gali nedideli antžeminiai teleskopai būti naudingi pažangiausiųjų technologijų kosminėms misijoms? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų Astronomijos observatorijoje vykstančios  vasaros mokyklos „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo žinių sklaida“ dalyviai.

Į 2017 metų liepos 18 – 28 dienomis vykstančią tarptautinę jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

Mokslininkai skelbia radę dar vieną Žemės antrininkę (0)

NASA pav.

NASA pavirtino liepos 23 dieną žiniasklaidoje pasirodžiusius lūkesčius apie tai, jog kosminiu teleskopu „Kepler“ atrasta labiausiai į Žemę panaši planeta, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę. Maža to, planeta nuo gimtosios žvaigždės nutolusi maždaug tiek pat, kiek ir Žemė nuo Saulės – egzoplaneta aplink savąją žvaigždę apskrieja per 385 paras.

Atrastąją egzoplanetą vadinti Žemės dvyne būtų netikslu. Veikiau šis dangaus kūnas, pavadinimu Kepler-452b, yra vyresnė ir šiek tiek didesnė Žemės pusseserė.

Skaityti toliau

Mokslininkai tikisi, kad atrado Saulės sistemos dvynę (0)

EgzolpanetosEuropos Pietų Observatorijos 3,6 m teleskopu „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta, Banginio žvaigždyne aplink savo žvaigždę skriejanti planeta yra panaši į mūsiškį Jupiterį ir atstumas tarp žvaigždės ir to Jupiterio antrininko – beveik identiškas atstumui tarp mūsų Saulės ir mūsų Jupiterio. Visai gali būti, kad „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta Saulės sistema Nr. 2.

Gali būti, kad šįkart astronomams pavyko atrasti kaip tik tai, ko ieškoma jau daugybę metų. Skaityti toliau

Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2014“ pristatys studijų užsienyje galimybes! (0)

kalba.lt nuotr.

Spalio 20 , 21 ir 22 d. edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ kviečia į tarptautinę aukštojo mokslo užsienyje parodą „Išsilavinimas ir karjera 2014“ (Education and career 2014). Kaip ir kasmet norima, kad kuo daugiau moksleivių sužinotų apie studijų užsienyje galimybes. Paroda vyks net trijuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tad parodą aplankyti galės dar daugiau smalsuolių.

Jau 11-us metus „Kalba.Lt“ rengiamoje parodoje jaunuolių lauks daugiau kaip 40 dalyvių iš viso pasaulio: tai universitetų atstovai, kurie labai norės pasidalinti informacija apie konkrečius universitetus, studijų programas ir apie kitus tau rūpimus su studijomis susijusius klausimus. Skaityti toliau

Pirmoji nuotolinė tolimos planetų sistemos žvalgyba (video) (0)

Planetų sistema HR 8799

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.

Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje ssistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia  – ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį. Ir ji nustebino – pasirodė, kad šie tolimi pasauliai gerokai skiriasi nuo kitų mums jau žinomų planetų.  Skaityti toliau

„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)

Dailininko akimis | NASA nuotr.

Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.

Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau

Žemės tipo planetų gali būti arčiau, nei manėme (0)

Dailininko akimisNaujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“. Skaityti toliau

Atrasta pirmoji reali planeta, kosmose klajojanti be žvaigždės (1)

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Astronomai atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve. Planetos-klajūnės, pavadinimu CFBDSIR2149, atradimą mokslininkai prilygina adatos radimą tūkstančiuose šieno kupetų.

CFBDSIR2149 yra net 7 kartus didesnė už Jupiterį ir kosmine erdve keliauja laisvai, nesusieta jokiais gravitaciniais ryšiais. Pagal specifinius masės, temperatūros ir amžiaus kriterijus šis dangaus kūnas telpa į planetos apibrėžimą. Skaityti toliau

Astronomai galimai atrado planetą su gyvybei ypatingai palankiomis sąlygomis (video) (0)

Atrastoji planeta dailininko akimis |  J.Pinfieldo nuotr.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 41 šviesmetį nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).

HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) yra 3,6 metro antžeminis optinis teleskopas, skirtas išimtinai egzoplanetų paieškai. Šis instrumentas registruoja itin Skaityti toliau

Astronomai atrado savo planetą ryjančią žvaigždę (0)

Panašus likimas laukia ir Žemės | notre-planete.info nuotr.

Astronomai tik ką atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD +48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų. Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės?

„Būtent, – tvirtina Peno valstijos universiteto (Penn State Univercity) tyrėjas Aleksas Volščanas (Alex Wolszczan). – Tokia pat lemtis gali ištikti visas vidines Saulės sistemos planetas, Skaityti toliau

Pirmąsyk atrasta planetų sistema, skriejanti aplink dvinarę žvaigždę (0)

Dailininko akimis atrastoji planetų sistema | NASA nuotr.

Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta „Kepler-16b“ atradimo, „Kepler“ kosminis teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja pora planetų. Dvinarė planetinė sistema yra už 4,9 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Tai įtikina, jog itin sudėtingame dvinarės žvaigždės pasaulyje gali susiformuoti ir egzistuoti po keletą planetų.

Viena iš žvaigždžių yra maždaug Saulės dydžio, tačiau tik 84 proc. mūsų šviesulio Skaityti toliau

Pirmą kartą astronomai užfiksavo superžemės šviesą (0)

Planeta 55 Cancri e. NASA pieš.

Vėžio žvaigždyne esanti dvinarė žvaigždė 55 Cancri jau 1997 metais nustebino astronomus. Tai buvo viena iš pirmųjų žvaigždžių, prie kurios rastos egzoplanetos. Vėlesnių tyrimų pagalba iš viso buvo rastos penkios tolimosios planetos.

Vienas iš tų penkių, artimiausia savo saulei, 55 Cancri e yra vadinama superžeme, nes jos skersmuo tik dvigubai, o masė aštuonis kartus didesnė nei mūsiškės Žemės. Skaityti toliau

Prinstono astrofizikai: Žemė gali būti vienintelis gyvybės lopšys visatoje (5)

Žemė. NASA nuotr.

Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą. Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš Skaityti toliau

Astronomai atrado seniausią planetų sistemą (0)

HIP 11952 sistema dailininko akimis

Europos astronomai visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų visatoje, jei ne pati seniausia.

Miuncheno universitetinės observatorijos (University Observatory Munich) ir Makso Planko bendruomenės (Max-Planck-Gesellschaft) tyrėjų grupė paskelbė atradusi planetas HIP 11952b ir HIP 11952c, besisukančias aplink žvaigždę HIP 11952. Skaityti toliau

Ar toli žmonijos aidas nuvilnijo? (33)

Egzolpanetos

Žmonijos užgimimą galima būtų skaičiuoti nuo to laiko, kai mūsų protėviai ėmė gaminti ir naudotis pasigamintais įrankiais. Manoma, kad taip galėjo nutikti jau prieš 3 mln. metų. Ar ilgas toks laikotarpis, jei jį lygintume su Saulės sistemos ir vidutiniu žmogaus amžiumi? Tai tebūtų 10 dienų – mūsų gimtosios žvaigždės planetų sistemos amžius siekia 4,5 mlrd. žemiškų metų.

Mūsų tiesioginiai protėviai, Homo sapiens, išsivystė prieš 100 tūkst. metų. Garsusis Stouhendžas pradėtas statyti prieš maždaug 5,5 tukst. metų. Tačiau pastebėti šiuos pokyčius iš tolimo kosmoso būtų naivu tikėtis. Skaityti toliau

„Hubble“ atrado vandens planetą (0)

Žemės apylinkėse darbuojasi aibės kosminių teleskopų, tačiau garbaus amžiaus sulaukęs legendinis „Hubble“ ir toliau žeria atradimus. Prieš keletą dienų viena iš pirmųjų žmonijos „kosminių akių“ atrado pirmą astronomijos istorijoje nežemišką vandens pasaulį – egzoplanetą, kurios paviršių dengia daugybė vandens – daugiau negu jo yra Žemėje. Atrastąjį dangaus kūną gaubia storas, tankus vandens garų atmosferos sluoksnis.

Vandens planeta, pavadinimu GJ1214b, buvo atrasta dar 2009 m., dangų žvalgant antžeminiais teleskopais. Tiesa, tuomet įžvelgti daugiau duomenų išskyrus faktą, jog tai yra planeta, nebuvo įmanoma. Atrastasis kūnas skriejo aplink nedidukę raudonųjų nykštukių kategorijos žvaigždę. Vandens pasaulio skersmuo 2,7 karto didesnis už Žemės skersmenį. Skaityti toliau

Kepler-20: 5 planetos iš kurių 2 Žemės dydžio (video) (0)

Dailininko akimis artimiausioji Kepler-20e planeta. NASA pav.

NASA teleskopas „Kepler“ dar visai neseniai pranešė, kad aptiko 2,4 karto didesnę už Žemę egzoplanetą, skriejančią savo žvaigždės gyvybės zonoje, o jau dabar skelbia apie atrastas dar mažesnes planetas.

Žvaigždė, prie kurios buvo aptiktos net penkios egzoplanetos yra panaši į mūsų Saulę, bet šiek tiek mažesnė ir šaltesnė. Skaityti toliau

Atrasta planeta kurioje gali būti gyvybė (4)

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ toliau stebina savo atradimais. Vakar paskelbta, kad prie truputį šaltesnės ir mažesnės nei mūsų Saulė žvaigždės atrasta 2,4 karto didesnė planeta nei Žemė, kuri skrieja tokiu atstumu, kad jos paviršiuje galėtų tyvuliuoti skystas vanduo, o vidutinė  temperatūra 22 °C. Metai joje trunka 289 dienas. Naujoji planeta pavadinta Kepler-22b ir yra nutolusi nuo mūsų už 600 šviesmečių.

Kol kas yra sunku nustatyti ar planeta yra dujinė, ar ji turi kietą (uolėtą) paviršių. Mokslininkus taip pat domina ar ta planeta turi atmosferą. Tai bus bandoma nustatyti tolimesnių tyrimų metu. Skaityti toliau

Dar viena „Kepler“ atrasta planeta (0)

NASA teleskopas „Kepler“ tęsia planetų paiešką prie žvaigždžių, kurių masė panaši į mūsų Saulės masę. Skelbiama, kad patvirtinta dar viena egzoplaneta, kurios masė 10 kartų didesnė nei Žemės, o spindulys 1,6 karto. Dabar šio planetų „medžiotojo“ kraityje yra 26 planetos.

Planeta Kepler-21b skrieja labai arti savo žvaigždės – 6 mln. kilometrų atstumu, o metai ten trunka vos 2,8 žemiškųjų dienų. Jei lyginsime artimiausią Saulės planetą Merkurijų, tai jis nutolęs per 57 mln. kilometrų ir metai trunka 88 dienas. Skaityti toliau

Aptikta jauniausia planeta (0)

Jaunos žvaigždės medžiagos diskas ir matoma planeta

Astronomams pavyko gauti iki šiol jauniausios planetos atvaizdą, kuri vis dar tebesiformuoja. Adamas Krausas iš Havajų universiteto (JAV) ir Maiklas Airlendas iš Australijos astronominės observatorijos atrado planetą LkCa 15b prie Tauro žvaigždyno žvaigždės LkCa 15 450 šviesmečių atstumu.

Anksčiau prie jaunos (2 mln. metų) ir panašios į mūsų Saulę žvaigždės buvo pastebėtas dulkių diskas, kurio masė lygi 55 Jupiterio masėms. Skaityti toliau

Planeta su dviem saulėmis (1)

JAV kosmoso agentūra paskelbė, kad, pasitelkus NASA Keplerio teleskopą, atrasta pirmoji aplink dvi saules skriejanti planeta, informuoja BBC.

Mokslininkai sako, kad gyvybė toje planetoje mažai tikėtina. Manoma, kad planeta, pavadinta „Kepler-16b“, yra negyvenamas didžiulis dujų kamuolys, panašus į Saturną. Atrasta nauja planeta yra už 200 šviesmečių nuo žemės. Skaityti toliau

Kolonizuoti galaktikų siųskime… žmonijos genomą? (2)

Saulius Žukauskas, www.technologijos.lt

Realiausia kandidatė į 100 metų kelionės žvaigždėlaiviu tikslą - už 20 šviesmečių esanti Gliese 581 sistema

Galbūt iš tiesų vertėtų į žvaigždes siųsti erdvėlaivius, skraidinančius žmogaus genomą, iš kurio, pasiekus kelionės tikslą, būtų galima rekonstruoti žmones, turėsiančius teisę vadintis tarpžvaigždinės erdvės pionieriais? Taip būtų išvengta visų išgyvenimo ilgoje kosminėje kelionėje problemų. Tai – tik viena iš idėjų. Jos autorius – Džėjus Kregas Venteris, kurio vaizduotę žadina DARPA „100 metų kelionės žvaigždėlaiviu“ projektas.

DARPA dalyvius su panašaus pobūdžio pasiūlymais kviečia į konferenciją, kur įvyks jau šį rudenį. Savo idėjas JAV Gynybos projektų agentūrai DARPA galima siųsti iki liepos 8 d.

Kaip turėtų atrodyti žvaigždėlaivis, atšiauriomis kosmoso platybėmis keliausiantis ištisus 100 metų, o gal ir ilgiau, pasakyti sudėtinga. Skaityti toliau

Viliojantys tolimi pasauliai (8)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Tolimi pasauliai

1600 m. vasario 17 diena. Džordanas Brunas sudeginamas ant laužo kaip eretikas. Tuo metu jis tvirtino pasauliui nesuvokiamus dalykus. Vienas iš tokių buvo, jog Saulė yra viena iš daugybės danguje šviečiančių žvaigždžių ir kad prie tų žvaigždžių egzistuoja kitos planetų sistemos.

Prabėga beveik keturi amžiai ir pagaliau 1989 metais patvirtinama, kad atrasta planeta prie kitos žvaigždės ir taip įrodoma garsiojo astronomo teigta hipotezė. Po šešerių metų aptinkama planeta prie žvaigždės, kuri labai panaši į mūsiškę Saulę.  O dabar jau yra žinoma daugiau nei 500 planetų prie kitų žvaigždžių dar kitaip vadinamų egzoplanetomis. Tikslų skaičių galima sužinoti tinklalapyje www.exoplanet.eu. Skaityti toliau