Astronomai galimai atrado planetą su gyvybei ypatingai palankiomis sąlygomis (video)

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 41 šviesmetį nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).

HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) yra 3,6 metro antžeminis optinis teleskopas, skirtas išimtinai egzoplanetų paieškai. Šis instrumentas registruoja itin menkus žvaigždės pozicijos danguje pokyčius, bylojančius, jog ją savo gravitacijos jėgomis „judina“ aplink žvaigždę skriejančios planetos.

Miko Tuomio (Mikko Tuomi) vadovaujama Herfordo grafystės universiteto Astrofizikos tyrimų centro mokslininkų grupė išanalizavo viešai prieinamus HARPS duomenis ir identifikavo aplink žvaigždę HD 40307 skriejančias tris iki tol neaptiktas egzoplanetas. Kandidatės į planetas buvo pavadintos prie žvaigždės HD 40307 pavadinimo pridedant raides „e“, „f“ ir „g“. Astronomai yra linkę manyti, jog tai – superžemių tipo planetos. O paskutinioji iš jų – HD 40307 g – yra itin dideles viltis kurstantis pasaulis, nes, kaip byloja astronomų skaičiavimai, aplink gimtąją žvaigždę skrieja orbita, patenkančia į vadinamąją gyvybei tinkamą zoną.

HD 40307 g yra pakankamai toli nuo žvaigždės ir, kaip manoma, aplink žvaigždę skrieja tokiu greičiu, kad viena planetos pusė yra nuolat atgręžta į žvaigždę (taigi, būna įkaitusi ir sugerianti didžiąją dalį žvaigždės spinduliuotės), o kita – nuolat nusisukusi nuo žvaigždės (šalta ir tamsi). Visai kaip Mėnulis Žemės atžvilgiu – visuomet atsigręžęs viena ir ta pačia puse. Tokia padėtis leidžia manyti, kad planetoje nėra intensyvių globalaus klimato ir orų pokyčių.

„Jei HD 40307 g spinduliuotės analizė leis suteikti šiam kūnui planetos statusą, tai reikš, kad tame pasaulyje gali būti skysto vandens – planeta nuo žvaigždės nutolusi gyvybei tinkamu atstumu“, – tvirtina M. Tuomis ir jo kolegos. Tokiu atveju planeta būtų įtraukta į kol kas labai trumpą sąrašą planetų, kuriose galimai egzistuoja gyvybė.

Kitos HD 40307 sistemos kandidatės į planetas skrieja kiek arčiau savosios saulės: b, c ir d planetos nutolusios ne toliau nei Merkurijus nuo Saulės, g – skysto vandens būvio zonoje, už maždaug 0,6 astronominio vieneto nuo žvaigždės (Žemė nuo Saulės nutolusi per 1 astronominį vienetą). HD 40307 g planetoje metai trunka maždaug 200 žemiškų parų. Tiesa, planetos masė net 7 kartus didesnė nei Žemės, o planeta gauna apie 62 proc. spindulių kiekio, kurį gauna Žemė iš Saulės.

Nors naujienos itin masinančios, kol kas nereikėtų pamiršti, jog HD 40307 g tebėra kandidatė į egzoplanetas. Tai reiškia, jog jos identifikavimui reikia papildomų stebėjimų.