Žymos archyvas: dvasinė kultūra

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (26)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (15)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

Išleista knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ (4)

Knyga „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“ | Alkas.lt nuotr.

„Versmės“ leidykla išleido reikšmingą veikalą skirta baltų ir slavų dvasinės kultūros tyrimams „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“. Knyga skirta garsaus kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (1928–2005) atminimui ir parengta 2011 metais Vilniuje vykusios to paties pavadinimo tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu.

Knygoje apžvelgiama V. Toporovo mokslinė veikla baltoslavikos srityje, skelbiami jo idėjų įkvėpti arba paskatinti nauji šios tematikos tyrimai. Skaityti toliau

Mitologas D.Razauskas: lietuviškoji tapatybė – iš savęs ir iš Dievo (67)

Dainius Razauskas

– Susitikome pasikalbėti apie amžinai besisukantį laiko ratą – praeitį, dabartį ir ateitį. Koks lietuviškos tapatybės likimas ir vaidmuo šiame rate?

– Iš tiesų tai radikalus istorinis klausimas. Jau XIX amžiuje, dabartinės lietuvių tautos aušroje, žmonės suvokė, kad tapatybė nėra stabili, kad ji keičiasi priklausomai nuo istorinių aplinkybių ir, kad senosios viduramžių Lietuvos tapatybė buvo ne ta pati kaip tautinio atgimimo laikų Lietuvos. Mes tarsi perimame valstybės istorijos tąsą. Jau ta pati tąsa rodytų, kad mes orientuojamės į tapatybes, bet ta raida vis tiek vyksta nuo visų aplinkybių priklausomai. Skaityti toliau

„Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė (0)

Nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“ pristato naują leidinį – vilniečių grupės „Spanxti“* kompaktinę plokštelę „Dievo žirgai, Laimės ratai“. Šiame muzikiniame albume skambanti post-folkloro kūryba yra kaip niekad baltiška – jungianti kultūrinį lietuvių ir latvių tradicijų palikimą su šiuolaikine interpretacija. Ką tik pasirodęs CD išsiskiria ir ypatingu apipavidalinimu.

„Spanxti“ istorija Lietuvos scenoje ilga ir netipiška – per dešimtį gyvavimo metų ne kartą keitėsi kuriamos muzikos stilius ir kolektyvo sudėtis, Skaityti toliau