Žymos archyvas: bankai

A. Matulevičius. Kodėl Lietuvoje klesti neteisybė? (10)

Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Šis reiškinys turi du stambius aspektus. Pirmas – tai skurdas ir didžiulė socialinė atskirtis. Antras – elementaraus teisingumo nebuvimas.

Nors iš aukščiausių tribūnų, vienas su kitu lenktyniaudami, buvę ir esami vadovai nuolat skelbia, kad gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, esame ES ir NATO nariai, tačiau galą su galu vos besuduriančiam Lietuvos gyventojui tai skamba kaip dirginanti mantra, nes jis, kiek besistengia, iš skurdo liūno taip ir nepajėgia išbristi. O tie, kas ryžtasi savo kuklias teises ginti, pasitelkdami teisinę sistemą, Skaityti toliau

A. Matulevičius. Pandemija perspėja: mes privalome keistis (39)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Atkūrę Nepriklausomybę, mes kaip duotybę, net nepasitarę su savo piliečiais, priėmėme  Vakaruose dominuojančią neoliberalią ekonominę doktriną. Jos kertiniai postulatai – valstybės vaidmens suniveliavimas ūkio-ekonomikos vyksme, niekuo neįtakojama konkurencija, laisvos rinkos suabsoliutinimas, privačios nuosavybės šventumas ir daug kitų, kartais net sveiku protu nesuvokiamų ideologinių klišių. Mat dauguma atkurtos valstybės piliečių tais 1991-ais ar 92-aisiais net nelabai susigaudė, kaip išvis reikės gyventi kapitalizme. Skaityti toliau

S. Skvernelis sako matantis bankų norą bendradarbiauti (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 17 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo nuotoliniame susitikime su šalyje veikiančių komercinių bankų, Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos vadovais.

„Ekonomikos ir verslo skatinimas tampa ne mažiau svarbus nei priemonės, kurias Vyriausybė taiko siekdama apsaugoti mūsų visų sveikatą. Nemaža dalimi bendra sėkmė priklausys nuo finansinių institucijų požiūrio ir lankstumo. Labai tikiuosi, kad jis bus demonstruojamas dviejose svarbiausiose srityse: kalbant apie galimą Skaityti toliau

Bankai per šventę veiks kaip įprastai (0)

publimetro.pe nuotr.

Lietuvoje veikiantys bankai paslaugas per šv. Velykas teiks kaip įprastai. Atsižvelgiant į karantiną dėl koronaviruso, klientams šiuo metu patariama rinktis elektronines mokėjimo priemones ir nuotolines paslaugas.

Per Šv. Velykas daugumos šalies bankų klientai galės naudotis momentinių mokėjimų paslauga tiek banko viduje, tiek atlikdami tarpbankinius pervedimus. Momentiniai mokėjimai atliekami visą parą, tiek savaitgaliais, tiek šventinėmis dienomis, pervedant lėšas eurais, maksimali vieno Skaityti toliau

Bankai karantino laikotarpiu bekontakčio mokėjimo ribą didina iki 50 eurų (0)

Bekontaktis atsiskaitymas | bluemix.net nuotr.

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti  bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė iki 50 eurų padvigubinti atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Karantino laikotarpiu viešose apsipirkimo vietose, nerenkant PIN kodo, jau galima atsiskaityti už 50 eurų vertės pirkinį. Iki šiol bekontakčiu būdu galima buvo pirkti už 25 eurus. Skaityti toliau

Lietuvos bankų asociacijos gretose – ir „Revolut Bank“ (0)

Revolut Bank | Lietuvos bankas

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut Bank“, turintis lietuvišką bankinę licenciją šiemet prisijungė prie Lietuvos bankų asociacijos (LBA).

„Lietuvos bankų asociacija vadovaujasi griežtais skaidrumo ir atsakomybės kriterijais. Mūsų narių bendras tikslas – teikti klientams saugias, patikimas, patogias ir poreikius atliepiančias finansines paslaugas. Skaityti toliau

Nauji reikalavimai padės apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti veiksmingą bankų krizių valdymą (0)

Nauji reikalavimai padės apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti veiksmingą bankų krizių valdymą | lb.lt nuotr.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2019 m. pabaigoje pirmą kartą trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams – AB SEB, AB Swedbank ir AB Šiaulių bankui – nustatyti privalomi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai. Jei bankai susidurtų su sunkumais, šie reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius ir toliau tęsti veiklą.

„Tai svarbus įvykis Lietuvos finansų sistemai, kadangi po tam tikro pereinamojo laikotarpio pagrindinius Lietuvos bankus krizės atveju, prireikus bus galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų – nuostolius padengs bankų akcininkai ir kiti stambūs kreditoriai“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys. Skaityti toliau

Sutelktinis finansavimas – suteikia ir paskolą, ir ištikimų klientų (0)

Paskolos | Pixabay nuotr.

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimasis į bankus dėl nedidelių paskolų dažnai baigiasi ne verslui palankiu sprendimu, tikina ekspertai. Jiems antrina ir pačios nedidelės įmonės. Šįmet Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau negu trečdalis smulkiųjų įmonių pasigenda alternatyvių finansavimo priemonių. Išeitimi smulkiajam ir vidutiniam verslui galėtų tapti sutelktinis finansavimas – Vakaruose sparčiai plintantis skolinimosi būdas, kai reikiamas lėšas įmonei skolina grupė žmonių. Skaityti toliau

2019-aisiais bankai paskolas transporto įmonėms dalija atsargiau (0)

Rengėjų nuotr.

Šiuo metu krovinių gabenimo verslo bendruomenė kone visas pajėgas sutelkė kovodama dėl vienodų veiklos galimybių Vakarų Europoje.

Nemažai problemų kelia ir ES Mobilumo paketas – išsamios su kabotažu, komandiravimu ir vairuotojų poilsiu susijusios taisyklės, kurioms pastaruoju metu daug dėmesio buvo skiriama Europos Parlamente.

Tačiau dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos logistikos verslo bendruomenė – kylančios paskolų kainos bei sudėtingesnės skolinimo sąlygos. Skaityti toliau

Tarptautiniai mokėjimai už euro zonos ribų taps pigesni (0)

eurai-Irmeli-Aro-nuotr

Kovo 7 d. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, nulemsiančioms pigesnius tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų, taip pat skaidrų valiutos keitimą atsiskaitant kortele.

Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Tačiau jeigu tuos pačius batus pirks euro zonai nepriklausančios Bulgarijos gyventojas, Skaityti toliau

Daugėja bekontakčių atsiskaitymų (1)

Kas dešimtas atsiskaitymas kortele – bekontaktis, metų pabaigoje bus kas penktas | Pixabay nuotr.

Lietuvos gyventojai atranda bekontakčių atsiskaitymų privalumus – kas dešimta operacija Šiaulių banko mokėjimo kortele atliekama neįvedant PIN kodo, o šių metų pabaigoje jau kas penktas atsiskaitymas kortele galėtų būti bekontaktis.

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčias mokėjimo korteles Šiaulių bankas pradėjo platinti praėjusių metų balandį, o jau po metų 10 proc. visų Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau

Laiku neapmokėtos sąskaitos gali sugadinti Jūsų kredito istoriją (1)

Pixabay.com nuotr.

Planuojantiems kreiptis į banką ir gauti paskolą būstui rekomenduojama labai atidžiai stebėti, ar laiku apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas. Vėluojančios įmokos gali sugadinti kredito istoriją. Nereikėtų tikėtis, kad bankas į vėlavimus pasižiūrės pro pirštus, nes kredito istorija rodo finansinįžmogaus drausmingumą ir riziką, kad paskolą bus delsiama grąžinti laiku. Bloga kredito istorija gali nulemti prastesnes paskolos suteikimo sąlygas arba visiškai apriboti galimybes skolintis. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (20)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

Telefono numerį bus galima naudoti kaip banko sąskaitą (video) (11)

Pixabay.com nuotr.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, užteks tik telefono numerio.

Lietuvių Fintech kompanijos „Paysera“ sukurtas mokėjimo paslaugų teikėjus galintis suvienyti tinklas MainIBAN leidžia susieti banko sąskaitą su telefono numeriu ir vėliau vykdyti bei gauti tarpbankinius pervedimus, nurodant tik telefono numerį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

veidu atpazinimas.mokslosriuba.lt

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie naujoviškas mokyklas ir nerimą dėl bankų „Nordea“ ir DNB susijungimo (video) (1)

Viktoras Blinovas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ naujus darbo metus pradeda nušviesdamas svarbiausius reikalus. Kaip mokymosi „kareivines“ paversti naujoviškomis mokyklomis? Mokslo metų pradžios proga savo sumanymais dalijasi Vilniaus Baltupių progimnazijos direktorius, istorikas Viktoras Blinovas.

Kodėl dviejų bankų – „Nordea“ ir DNB – susijungimas kelia nerimą jų klientams? Pasakoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Skaityti toliau

R. Navickas. Autopramonės neturime – bene iš autodilerių ir lizingo bendrovių paramėlę gavo? (1)

Blogeris ZeppelinusValentinas Mazuronis šovė savo partijai į koją stambiu kalibru.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis šiaip jau nekvailas žmogus ir visai nusisekęs politikas. Tai liudija visa jo politinė karjera. Populistas, savaime suprantama, bet politikui tai nėra trūkumas.

Tuo keisčiau skaityti jo pareiškimus apie Darbo partijos ketinimus persodinti lietuvius į naujus automobilius, įvedant drakoniškus mokesčius seniems automobiliams. Kuriuos įsigyja absoliuti lietuvių dauguma. Ne todėl, kad nenorėtų važinėtis naujais, bet todėl, kad neuždirba tam pakankamai. Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

Atnaujintame Mokėjimų įstatyme siūlomos pigesnės bankų paslaugos ir skaidresni įkainiai (0)

publimetro.pe nuotr.

Šiandien, birželio 30 d., Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Pakeitimais įteisintos naujovės paskatins gyventojus aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei padės mažinti atsiskaitymus grynaisiais.

„Sumažinę bankų populiariausių operacijų įkainius, galėsime būti tikri, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos bus prieinamos visiems gyventojams ir už adekvačią kainą, Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Černobilį, Astravą ir bankininkystę (video) (0)

Kęstutis Kudzmanas, | penki.lt nuotr.

Koks ryšys tarp Černobylio ir Astravo? Kokios branduolinės grėsmės iškyla šiandien? Kodėl atsisakome statyti savo atominę jėgainę? Diskutuoja ambasadorius ypatingiems pavedimams Kęstutis Kudzmanas, buvęs energetikos ministras, dabar energetikos ekspertas konsultantas Saulius Kutas, panaudojamas kito energetikos eksperto Vidmanto Jankausko interviu fragmentas.

Ar bankai skriaudžia savo klientus? Pokalbis su Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovu Rūteniu Paukšte.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

Lietuvos bankas ginčą dėl neigiamų palūkanų išsprendė žmonių naudai (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi žmonių ginčus su Nordea Bank AB paskelbė sprendimą, kad „vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip“, – pranešė LB viešųjų ryšių skyrius.

„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad Skaityti toliau

Lietuviai sugalvojo, kaip užtikrinti saugumą be slaptažodžių ir iš karto sulaukė milžiniško finansavimo (2)

aimbrain-kurejai-andrius-sutas-ir-alesis-novikas.asmen.nuotr.

Bendrovė, kuri seka ne tik jūsų įvestą slaptažodį, bet ir tai, kaip jį įvedėte, taip sužinodama, ar kas nors kitas neišnaudoja jūsų prietaisų, gavo 350 tūkst. svarų (480,5 tūkst. eurų) finansavimą.

Kibernetinio saugumo startuolis, pranašaujantis slaptažodžių mirtį, 350 tūkst. svarų investicijos sulaukė iš vieno žinomo Londono investuotojo, rašo „The Telegraph“. Skaityti toliau

P. Gylys. Ataka prieš progresinius mokesčius (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.

Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie balsavimą internetu ir bankų mokesčius (video) (4)

Mindaugas Bastys | penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje aptariamos dvi temos: balsavimas internetu ir bankų mokesčiai. Ir viena, ir kita kelia daug diskusijų.

Politikos apžvalgininkas Česdlovas Iškauskas kalbina Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką Mindaugą Bastį, VRK vadovą Zenoną Vaigauską bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Stasį Kropą.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Diena po griūties (1)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Finansų rinkos mėgsta stebinti ir tikrai nepasižymi pastovumu. Jose vykstančius procesus neretai esame linkę apibūdinti įvairiomis frazėmis, ir kaskart jas vis tenka traukti iš kišenės vėl ir vėl.

Dabartinę rinkų korekciją galime vadinti amerikietiškais kalneliais, galime įvardyti kaip audrą stiklinėje, galime sugalvoti dar kokią nors skambią frazę, tačiau bene tiksliausia būtų pasakyti  – dabar rinkose viskas blogai. Vienas „Juodasis pirmadienis“ istorijoje jau buvo (1987 metų spalio 19 dieną), turbūt nevalia vakar dienos pavadinti lygiai taip pat, tačiau, tenka prisipažinti, tikrai Skaityti toliau

O. Strikulienė. Graikijos scenarijus gresia ir mums. Kada nors (8)

euras-butkevicius-joja-ant-pensininku

„Respublikos“ savaitės žmonės – savo valdžių praskolinti eiliniai graikai. Asmeniškai nepajutę ES paramos fondų finansinio gėrio, tačiau puikiai pajutę bankrutuojančios savo valstybės „gėrį“. Laiku nemokamas pensijas, vėluojančius atlyginimus, staiga užsibarikadavusius vietos bankus ir visišką nežinojimą, kaip paprastam žmogui elgtis ir išgyventi toliau.

Europos Sąjungos narė Graikija įsivedė eurą 2001 metais. ES narė Graikija noriai naudojosi ES fondų teikiama finansine parama. Mes, Lietuva, taip pat įsivedėme eurą. Mes, Lietuva, taip pat noriai naudojamės ES fondų parama. Skaityti toliau

Lietuviškos kolekcinės monetos pelnė apdovanojimus (0)

Baltijos kelio 25-mečiui skirta moneta | G. Savickio nuotr.

Trys Lietuvos banko pernai išleistos monetos – skirtos baltistikai, Baltijos kelio 25-mečiui ir „Forma“ – pelnė pripažinimą tarptautiniame proginių monetų konkurse „Monetų žvaigždynas 2015“ (angl. Coin Constellation 2015). Jame buvo vertinama 240 proginių monetų iš 29 šalių, 46 organizacijų.

Paskutinė kolekcinė litų moneta „Forma“ pelnė net 2 apdovanojimus. Šiai monetai tarptautinė vertinimo komisija skyrė pirmąją vietą kategorijoje „Metų sidabro moneta“ ir antrąją vietą kategorijoje „Originali technologija“. Skaityti toliau

Piktinosi bankų veikla ir Aukščiausiojo teismo sprendimais (0)

N.Zdanevičiaus nuotr.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ketvirtadienį, vasario 19 dieną, Vilniuje, Gynėjų gatvėje, greta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pastato surengė sankcionuotą tylos akciją, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į pražūtingą bankų vykdomą politiką, platinant priežiūros institucijų neregistruotus sudėtingus finansinius produktus ir užkraunant nuostolių naštą ant Lietuvos šeimų pečių.

Lietuvos finansinių paslaugų vartotojus ginančios asociacijos pastebi, kad pastaruoju metu priiminėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra tendencingai nukreipti tik bankų naudai, rašoma pranešime. Skaityti toliau