Žymos archyvas: bankai

Laiku neapmokėtos sąskaitos gali sugadinti Jūsų kredito istoriją (0)

Pixabay.com nuotr.

Planuojantiems kreiptis į banką ir gauti paskolą būstui rekomenduojama labai atidžiai stebėti, ar laiku apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas. Vėluojančios įmokos gali sugadinti kredito istoriją. Nereikėtų tikėtis, kad bankas į vėlavimus pasižiūrės pro pirštus, nes kredito istorija rodo finansinįžmogaus drausmingumą ir riziką, kad paskolą bus delsiama grąžinti laiku. Bloga kredito istorija gali nulemti prastesnes paskolos suteikimo sąlygas arba visiškai apriboti galimybes skolintis. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (18)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

Telefono numerį bus galima naudoti kaip banko sąskaitą (video) (11)

Pixabay.com nuotr.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, užteks tik telefono numerio.

Lietuvių Fintech kompanijos „Paysera“ sukurtas mokėjimo paslaugų teikėjus galintis suvienyti tinklas MainIBAN leidžia susieti banko sąskaitą su telefono numeriu ir vėliau vykdyti bei gauti tarpbankinius pervedimus, nurodant tik telefono numerį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

veidu atpazinimas.mokslosriuba.lt

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie naujoviškas mokyklas ir nerimą dėl bankų „Nordea“ ir DNB susijungimo (video) (1)

Viktoras Blinovas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ naujus darbo metus pradeda nušviesdamas svarbiausius reikalus. Kaip mokymosi „kareivines“ paversti naujoviškomis mokyklomis? Mokslo metų pradžios proga savo sumanymais dalijasi Vilniaus Baltupių progimnazijos direktorius, istorikas Viktoras Blinovas.

Kodėl dviejų bankų – „Nordea“ ir DNB – susijungimas kelia nerimą jų klientams? Pasakoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Skaityti toliau

R. Navickas. Autopramonės neturime – bene iš autodilerių ir lizingo bendrovių paramėlę gavo? (1)

Blogeris ZeppelinusValentinas Mazuronis šovė savo partijai į koją stambiu kalibru.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis šiaip jau nekvailas žmogus ir visai nusisekęs politikas. Tai liudija visa jo politinė karjera. Populistas, savaime suprantama, bet politikui tai nėra trūkumas.

Tuo keisčiau skaityti jo pareiškimus apie Darbo partijos ketinimus persodinti lietuvius į naujus automobilius, įvedant drakoniškus mokesčius seniems automobiliams. Kuriuos įsigyja absoliuti lietuvių dauguma. Ne todėl, kad nenorėtų važinėtis naujais, bet todėl, kad neuždirba tam pakankamai. Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

Atnaujintame Mokėjimų įstatyme siūlomos pigesnės bankų paslaugos ir skaidresni įkainiai (0)

publimetro.pe nuotr.

Šiandien, birželio 30 d., Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Pakeitimais įteisintos naujovės paskatins gyventojus aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei padės mažinti atsiskaitymus grynaisiais.

„Sumažinę bankų populiariausių operacijų įkainius, galėsime būti tikri, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos bus prieinamos visiems gyventojams ir už adekvačią kainą, Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Černobilį, Astravą ir bankininkystę (video) (0)

Kęstutis Kudzmanas, | penki.lt nuotr.

Koks ryšys tarp Černobylio ir Astravo? Kokios branduolinės grėsmės iškyla šiandien? Kodėl atsisakome statyti savo atominę jėgainę? Diskutuoja ambasadorius ypatingiems pavedimams Kęstutis Kudzmanas, buvęs energetikos ministras, dabar energetikos ekspertas konsultantas Saulius Kutas, panaudojamas kito energetikos eksperto Vidmanto Jankausko interviu fragmentas.

Ar bankai skriaudžia savo klientus? Pokalbis su Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovu Rūteniu Paukšte.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

Lietuvos bankas ginčą dėl neigiamų palūkanų išsprendė žmonių naudai (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi žmonių ginčus su Nordea Bank AB paskelbė sprendimą, kad „vartotojams paskolos įmoka turi būti mažinama net ir tuo atveju, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už banko maržą, jei sutartimi nesutarta kitaip“, – pranešė LB viešųjų ryšių skyrius.

„Laikytis sutarčių privaloma visoms susitarusioms šalims, taigi ir bankai privalo palūkanas skaičiuoti būtent taip, kaip numatyta sutartyje, net jei tai reiškia, kad Skaityti toliau

Lietuviai sugalvojo, kaip užtikrinti saugumą be slaptažodžių ir iš karto sulaukė milžiniško finansavimo (2)

aimbrain-kurejai-andrius-sutas-ir-alesis-novikas.asmen.nuotr.

Bendrovė, kuri seka ne tik jūsų įvestą slaptažodį, bet ir tai, kaip jį įvedėte, taip sužinodama, ar kas nors kitas neišnaudoja jūsų prietaisų, gavo 350 tūkst. svarų (480,5 tūkst. eurų) finansavimą.

Kibernetinio saugumo startuolis, pranašaujantis slaptažodžių mirtį, 350 tūkst. svarų investicijos sulaukė iš vieno žinomo Londono investuotojo, rašo „The Telegraph“. Skaityti toliau

P. Gylys. Ataka prieš progresinius mokesčius (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.

Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie balsavimą internetu ir bankų mokesčius (video) (4)

Mindaugas Bastys | penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje aptariamos dvi temos: balsavimas internetu ir bankų mokesčiai. Ir viena, ir kita kelia daug diskusijų.

Politikos apžvalgininkas Česdlovas Iškauskas kalbina Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką Mindaugą Bastį, VRK vadovą Zenoną Vaigauską bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Stasį Kropą.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Diena po griūties (1)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Finansų rinkos mėgsta stebinti ir tikrai nepasižymi pastovumu. Jose vykstančius procesus neretai esame linkę apibūdinti įvairiomis frazėmis, ir kaskart jas vis tenka traukti iš kišenės vėl ir vėl.

Dabartinę rinkų korekciją galime vadinti amerikietiškais kalneliais, galime įvardyti kaip audrą stiklinėje, galime sugalvoti dar kokią nors skambią frazę, tačiau bene tiksliausia būtų pasakyti  – dabar rinkose viskas blogai. Vienas „Juodasis pirmadienis“ istorijoje jau buvo (1987 metų spalio 19 dieną), turbūt nevalia vakar dienos pavadinti lygiai taip pat, tačiau, tenka prisipažinti, tikrai Skaityti toliau

O. Strikulienė. Graikijos scenarijus gresia ir mums. Kada nors (8)

euras-butkevicius-joja-ant-pensininku

„Respublikos“ savaitės žmonės – savo valdžių praskolinti eiliniai graikai. Asmeniškai nepajutę ES paramos fondų finansinio gėrio, tačiau puikiai pajutę bankrutuojančios savo valstybės „gėrį“. Laiku nemokamas pensijas, vėluojančius atlyginimus, staiga užsibarikadavusius vietos bankus ir visišką nežinojimą, kaip paprastam žmogui elgtis ir išgyventi toliau.

Europos Sąjungos narė Graikija įsivedė eurą 2001 metais. ES narė Graikija noriai naudojosi ES fondų teikiama finansine parama. Mes, Lietuva, taip pat įsivedėme eurą. Mes, Lietuva, taip pat noriai naudojamės ES fondų parama. Skaityti toliau

Lietuviškos kolekcinės monetos pelnė apdovanojimus (0)

Baltijos kelio 25-mečiui skirta moneta | G. Savickio nuotr.

Trys Lietuvos banko pernai išleistos monetos – skirtos baltistikai, Baltijos kelio 25-mečiui ir „Forma“ – pelnė pripažinimą tarptautiniame proginių monetų konkurse „Monetų žvaigždynas 2015“ (angl. Coin Constellation 2015). Jame buvo vertinama 240 proginių monetų iš 29 šalių, 46 organizacijų.

Paskutinė kolekcinė litų moneta „Forma“ pelnė net 2 apdovanojimus. Šiai monetai tarptautinė vertinimo komisija skyrė pirmąją vietą kategorijoje „Metų sidabro moneta“ ir antrąją vietą kategorijoje „Originali technologija“. Skaityti toliau

Piktinosi bankų veikla ir Aukščiausiojo teismo sprendimais (0)

N.Zdanevičiaus nuotr.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ketvirtadienį, vasario 19 dieną, Vilniuje, Gynėjų gatvėje, greta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pastato surengė sankcionuotą tylos akciją, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į pražūtingą bankų vykdomą politiką, platinant priežiūros institucijų neregistruotus sudėtingus finansinius produktus ir užkraunant nuostolių naštą ant Lietuvos šeimų pečių.

Lietuvos finansinių paslaugų vartotojus ginančios asociacijos pastebi, kad pastaruoju metu priiminėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra tendencingai nukreipti tik bankų naudai, rašoma pranešime. Skaityti toliau

Vartotojų interesų nebegina net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas? (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos finansinių paslaugų vartotojus ginančios asociacijos pastebi, kad pastaruoju metu priiminėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra tendencingai nukreipti tik bankų naudai.

„LAT tarsi pagal bankų užsakymą muša įvarčius tik į vartotojų vartus. Kelios nuskambėjusios pastarojo meto Teismo nutartys rodo, jog Lietuvos gyventojai nebegali tikėtis gynybos net ir kompetentingiausios teisinės institucijos koridoriuose“, – sako Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius. Skaityti toliau

Lietuvos paštas sklaido gyventojų mitus apie valiutos keitimą (1)

valiutos keitimas.pastasNuo sausio 2 dienos 330-yje paštų nemokamai litus į eurus keičiantis Lietuvos paštas sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie valiutos keitimą šalyje. Nemaža jų – gyventojų sukurti mitai, kurie ne visada yra teisingi.

Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė tikina, kad dažniausiai paštuose girdima gyventojų nuomonė, esą paštuose litų į eurus keitimo kursas geresnis.

„Norime užtikrinti gyventojus, kad tiek paštuose, tiek bankuose ar kitose įstaigose litai į eurus perskaičiuojami vienodu kursu, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą“, – teigė I. Dundulienė.

Dar vienas mitas, kurį neretai išgirsta Lietuvos pašto darbuotojai – esą nuo 2015 m. sausio 15 dienos litai nustos vertės, todėl juos būtina iki tol išsikeisti. Skaityti toliau

V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai (6)

litu-isdavikai-alkas.lt-koliazas

Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.

– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti. Skaityti toliau

V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri (27)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Zigmo Vaišvilos įžanginis žodis:

Valstybės atkūrimo skausmas

Sutikome Naujuosius. Skausmingai. Valdžia bando nurašyti Litą. Emocijų tikrai netrūksta. Viską bando užgožti neviltis – kokia mūsų valstybės, kiek jos beliko, ateitis? Signataras Algirdas Endriukaitis į kolegas kreipėsi „Naujametiniu laišku signatarams: Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“ Skaityti toliau

Bankomatai springsta nuo grynųjų litų (0)

Alkas.lt nuotr.

Likus paskutinėms dienoms iki euro įvedimo rekordiškai padaugėjo į bankomatus įmokamų litų, pavyzdžiui, SEB banke per dieną įnešta beveik keturis kartus daugiau lėšų nei įprastai.

Dėl to netgi kai kurie SEB banko bankomatai, priimantys pinigus, nustojo veikti, nes yra perpildyti.

SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas teigė, kad kai kurių bankomatų veikla stringa dėl per didelio įnešamų pinigų kiekio: bankomatai užsipildo litais ir nebegali teikti įprastinių paslaugų. Skaityti toliau

G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai (0)

Giedrė Gečiauskienė | asmeninė nuotr.

Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo  pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius  ankstesnius  metus  trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti  geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius. Metai prabėgo ir šiandien,  galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug  ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties  paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – Skaityti toliau

D. Stancikas. Du atspindžiai (0)

Ludo Segers nuotr. parodos sudarytoja Irena Chambers, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevicius ir uzsienio reikalu ministras Linas LInkevicius

Iki lietuviško lito pabaigos liko tik geras mėnuo. Suprantu jausmus visų, kurie liūdi dėl dar vieno nykstančio svarbaus valstybingumo simbolio, bet šįkart pakalbėkime vien apie premjero pažadus: euro įvedimą teigiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Jau porą mėnesių parduotuvėse ir turguose galime stebėti prekių kainas tiek litais, tiek eurais – taip Vyriausybė bando apsisaugoti nuo latviškų ar estiškų pamokų, kai keičiant pinigus verslininkai šį virsmą naudoja egoistiniams tikslams. Net 17 valstybės priežiūros institucijų tikrina kainų litais ir eurais atitikimą, pažeidimai skaičiuojami šimtais – vien rugsėjo mėnesį oficialiai nustatyti 265. Skaityti toliau

Lietuvos bankai priskirti prie itin saugių ir patikimų (0)

Lietuvos banko nuotr.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

„Pirmą kartą tokiu dideliu mastu ir vienu metu pagal bendras taisykles visoje Europoje atlikto išsamaus vertinimo rezultatus įsitikinome – Skaityti toliau

R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys? (15)

Europos centrinis bankas | wikipedia.org nuotr.

Į XXI amžiaus Europą vėl sugrįžta antikinė istorija „vienas dydis tinka visiems“. Europiečiai yra įkalbinėjami prieš save pačius įsivesti pavojingą ir prieštaringą  dalyką, kuris vadinamas Euru.

Šią bendrą antinacionalinę valiutą eurą išrado prancūzai su vokiečiais. Eurą boikotavo Didžioji Britanija, Danija ir kol kas jo neįsiveda grupė kitų Europos Sąjungos šalių. Prieštaringą eurą ruošiasi įsivesti ir Lietuvos vyriausybė. Kam buvo sukurtas euras? Ar tikrai Lietuvai yra naudinga įsivesti eurą? Skaityti toliau

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje (6)

Litai

Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje, jas bus galima rasti interaktyviajame žemėlapyje.

Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų iš viso Lietuvoje bus 690. Jų sąrašas paskelbtas Lietuvos banko interneto svetainėje, joje taip pat rasite ir interaktyvųjį keitimo vietų žemėlapį.

„Sudarant litų keitimo į eurus vietų sąrašus siekta aprėpti kuo didesnę šalies Skaityti toliau

Z. Čepaitė. Britanijos ekonomika auga. Ar papilnės lietuvių kišenės? (1)

Zita Čepaitė | Anglija.lt nuotr.

Teigiama, kad Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 m. nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta. Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai.

Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių. Ukrainos krizė, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose gali neigiamai paveikti verslą. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti? (49)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga.

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Norėdami išsiaiškinti šią istoriją, žvilgtelėkime į oficialius ES pranešimus ir publikuotus „Deutsche Welle“ Skaityti toliau