Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai pataria neskubėti.
Susidomėjimas – nuo praėjusių metų
Kaip pastebi Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė, dar 2024 metais mažėjusios būsto paskolų palūkanų maržos skatino gyventojus aktyviau domėtis refinansavimo galimybėmis. Nuo metų vidurio Europos centriniam bankui pradėjus mažinti refinansavimo palūkanų normas ir mažėjant tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR, gyventojų domėjimasis refinansavimu dar labiau išaugo.
Refinansavimas – naujos paskolos ėmimas ir panaudojimas esamai paskolai ar keletai paskolų padengti. Sprendimas refinansuoti turimą paskolą paprastai priimamas norint kelias paskolas sujungti į vieną, dar dažniau – jei susiduriama su finansiniais sunkumais arba tada, jei rinkoje siūlomos mažesnės paskolos maržos.
Pasak J. Rėkutės, daliai būsto paskolų turėtojų supaprastintas refinansavimo procesas išties gali padėti sutaupyti, o, svarbiausia, kad pats procesas kredito gavėjui taps daug paprastesnis. Didžiąja dalimi procedūrų pasirūpins naujasis paskolos davėjas, taip pat padengs su refinansavimu susijusius kaštus. Paskolos gavėjui šis procesas nekainuos, tačiau jis turės atitikti įstatyme nurodytas sąlygas.
Atitinkamai ir toliau lieka galioti iki šiol vykęs, įprastas refinansavimo procesas, kurio metu gali būti keičiama kredito suma, terminas ar užtikrinimo priemonės.
Dažnai lyginant paskolos sąlygas didžiausias dėmesys skiriamas maržai, pamirštant įsivertinti, koks visgi pagrindinis refinansavimo tikslas.
„Svarstantiems pasinaudoti supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka, rekomenduojame įvertinti ne tik komercinių bankų, bet ir mažesnių rinkos žaidėjų, pavyzdžiui, kredito unijų, kurios regionuose, uždarant komercinių bankų skyrius, tampa pagrindine, o kartais ir vienintele finansinių paslaugų alternatyva, pasiūlymus. Kredito unijos teikia bene visas pagrindines bankines paslaugas, jose patogu ne tik atlikti kasdienes finansines operacijas, bet ir spręsti būsto paskolų gavimo ar refinansavimo, verslo ar ūkio plėtros finansavimo klausimus“, – komentavo J. Rėkutė.
Dalis apribojimų lieka
Įstatymo pataisos dėl refinansavimo supaprastinta tvarka nuo vasario 1-osios galioja tik visus nurodytus reikalavimus atitinkančioms sutartims. Pavyzdžiui, negali būti keičiama pagal pradinę kredito sutartį likusi grąžinti kredito suma. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą privalu užtikrinti tik to paties nekilnojamojo turto, kuris buvo įkeistas pagal pradinę kredito sutartį, hipoteka.
Galiausiai, kredito sutartimi negali būti nustatyta ilgesnė kredito sutarties galiojimo trukmė nei pradinės kredito sutarties likusi galiojimo trukmė, vertinama, ar kredito gavėjas tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal pradinę kredito sutartį. Tikrinama, ar paskolos gavėjas atitinka Lietuvos banko patvirtintus atsakingojo skolinimo nuostatus, ir ar būsto paskolos įmokos po refinansavimo nesudarys daugiau nei 40 proc. mėnesinių pajamų.
Kaip keičiasi būsto paskolų refinansavimo procesas? Pradinis kredito davėjas bus įpareigotas per penkias darbo dienas nuo naujo kredito davėjo užklausos paskolos duomenis perduoti kitai kredito įstaigai, į kurią klientas kreipėsi dėl refinansavimo ir sutarė dėl sąlygų, o naujasis kredito davėjas padengs notaro paslaugų ir nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas, jeigu tokios būtų. Pasinaudoti tokia refinansavimo galimybe supaprastinta tvarka bus galima kartą per dvejus metus.
Tiesa, pradinis kredito davėjas taip pat turi teisę pateikti kredito gavėjui pasiūlymą neatlygintinai koreguoti su juo sudarytą kredito sutartį. Pasak pašnekovės, visais atvejais labai svarbu turėti patikimą finansų partnerį, su kuriuo, prieš imantis bet kokių veiksmų, būtų galima pasikonsultuoti ir rasti visiems priimtiną sprendimą.
„Vienas svarbiausių patarimų kiekvienam būtų pirmiausia įsivertinti, ar refinansavimas apskritai tikslingas, kokiu tikslu jis būtų atliekamas – ir tik tuomet teikti prašymą refinansuoti paskolą“, – komentavo J. Rėkutė.
