Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rečiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų kreipiasi į gydytojus. Lyginant su latviais bei estais, lietuviai ne tik pasyviausiai lankosi pas gydytojus sirgdami, bet ir rečiau nei kaimynai profilaktiškai atlieka metinį sveikatos patikrinimą.
Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurią draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliko „Nielsen“. Žmonių buvo pasiteirauta, Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad Lietuva siūlo Latvijai ir Estijai kelti kartelę atvykstantiems iš Baltijos šalių, kai dėl koronaviruso paplitimo šalyje reikalinga saviizoliacija. Siūloma ją didinti iki 25 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų nuo dabar esančių 16.
„Mes bet kokiu atveju stengsimės tada ieškoti kažkokių galimybių, išimčių, kad tiek mūsų piliečiai galėtų ten keliauti, tiek jų šalių piliečiai, atvykę pas mus, galėtų turėti šiek tiek laisvesnes sąlygas. Bet tikimės, kad pavyks, galbūt, susitarti dėl to 25 atvejų rodiklių ir tada problema išsispręstų“, – sakė A. Veryga. Skaityti toliau
Baltijos šalių pensijų sistemos tarpusavyje labai panašios: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia trys pakopos, kurių pagrindiniai principai – analogiški. Vis dėlto yra ir skirtumų – nuo pakankamai nežymių iki labai ryškių. Kas sutampa ir kas yra kitaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų sistemose?
„Pastaruoju metu visose trijose Baltijos šalyse žodį „pensija“ lydėjo žodis „pertvarkymas“: Lietuvoje buvo keičiamos II pakopos kaupimo sąlygos, Latvijoje – Skaityti toliau
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai pasibaigus karantinui ir jo sukeltiems apribojimams puolė keliauti ir valgyti restoranuose bei kavinėse. Pramogų noras toks didelis, kad šiuo metu ne namie žmonės valgo netgi daugiau negu metų pradžioje, o tarp Baltijos šalių Lietuvos gyventojai keliauja daugiausia – tai rodo „Luminor“ banko kortelių operacijų statistika.
„Luminor“ specialistai analizavo banko klientų atsiskaitymus nuo kovo 1 iki birželio 28 dienos – šis laikotarpis apima karantino pradžią ir praėjus sunkiam periodui po to sekusius suvaržymų švelninimus, o galiausiai ir karantino pabaigą.
Šiandien, liepos 23 d. švenčiame Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos 80-ąsias metines. Šis dokumentas padėjo pamatus JAV Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei aneksijos nepripažinimo politikai.
Samnerio Veleso deklaracija padėjo sukurti trijų Baltijos valstybių de jure išlikimo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį tarptautinį pagrindą ir, galiausiai, atkurti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumą. Estai, latviai ir lietuviai vertina bei brangina Samnerio Veleso deklaraciją už suteiktą viltį sunkiais totalitarinio valdymo metais. Skaityti toliau
Nors Baltijos šalyse dar nėra pasiekta kritinė masė elektromobilių, tačiau vis daugiau žmonių vertina naujos kartos transporto priemonių privalumus. Geriausiai elektromobilių naudą pajaučia jų savininkai. Per elektromobilių savininkų apklausą Baltijos šalyse paaiškėjo, kad prieš įsigydami elektromobilį net 75 proc. respondentų įvertino visas išlaikymo sąnaudas, o 74 proc. pareiškė, kad elektromobilio įsigijimas padeda sutaupyti.
„Volkswagen“ el. mobilumo vadovas Baltijos šalyse Matis Zemitis teigia, kad gamintojai Skaityti toliau
Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės atostogas dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai leidžia su partneriu ar sutuoktiniu, estai vis dažniau atostogauja su vaikais, latviai – renkasi giminaičių bei tėvų draugiją. Pastaraisiais metais Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Skaityti toliau
Lietuvos vairuotojai dažniau nei latviai ir estai plauna automobilius. Tyrimas parodė, kad daugiau lietuvių nei Estijos bei Latvijos vairuotojų transporto priemonių švara rūpinasi kartą per savaitę. Tuo tarpu latviai dažniau nei kaimyninių šalių vairuotojai į plovyklą užsuka tuomet, kai automobilis tampa nešvarus.
„Lyginant Baltijos šalių vairuotojų automobilių priežiūros įpročius, lietuvius būtina minėti kaip geriausiai ir dažniausiai transporto priemonių švara besirūpinančius Skaityti toliau
Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.
Dėsninga, kad nuodingos Kemliaus lakštingalos Baltijos šalis laiko nevykėlių klubu, kuriame dominuoja aršūs rusofobai, sugriovę sovietmečiu klestėjusią pramonę, žemės ūkį ir pasiekę tokių „laimėjimų“, kad iš skurdo ir nevilties žmonės geria, žudosi ir balsuoja kojomis. Skaityti toliau
Birželio 15 dieną ministro Lino Linkevičiaus kvietimu Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Vilniuje aptarė tarpusavio bendradarbiavimą ir dėl Covid-19 pandemijos įvestų apribojimų lengvinimo veiksmus.
„Baltijos šalys ir prie jų prisijungusi Lenkija tapo pavyzdžiu, kaip koordinuoti veiksmai gali padėti minimizuoti Covid-19 viruso pandemijos mastą ir pasekmes. Keturios šalys ir toliau derins savo veiksmus siekiant atverti Europos Sąjungos sienas kelionėms iš trečiųjų šalių ir teiks atitinkamus pasiūlymus partneriams Europoje“, – sakė L. Linkevičius. Skaityti toliau
Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus. Skaityti toliau
Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai, kur pastarąją savaitę vienam milijonui gyventojų fiksuoti 3–5 nauji susirgimai per dieną, naujausiuose tyrimuose pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
Latvijai taip pat iki šiol labai gerai sekėsi suvaldyti pandemijos bangą – pastarąsias dvi Skaityti toliau
2019 metais užsienio žiniasklaida iš visų trijų Baltijos valstybių labiausiai domėjosi Estija, o Lietuvai ir Latvijai skyrė panašų dėmesį. Lietuva buvo matomiausia Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV internetinės žiniasklaidos pranešimuose apie mūsų šalies turizmą. Mūsų šalis buvo minima ir dėl skaitmeninių bei finansinių technologijų sprendimų, pasiekimų kultūros srityje. Estijos pozicionavimas išsiskyrė nuoseklumu – pranešimuose vyravo koncepcija „E. Estonia“, ypač tai buvo pastebima pranešimuose apie investicijų pritraukimą. Latvija kiek ryškiau išsiskyrė tik biotechnologijų srityje.
Tai parodė Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 14 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija, JAV) interneto žiniasklaidos portalų analizė.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjaniu Kariņiu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen ir Europos Tarybos prezidentą Šarlį Mišelį, pateikdami siūlymus dėl kovos su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis priemonių ir jų finansavimo principų. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.
Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 d. koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija. Pasak PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adanomo Gebrejesuso, tai pirmasis kartas, kuomet dėl bent vienos iš koronaviruso atmainų skelbiama pandemija.
„Pandemija nėra tas žodis, kuriuo galima švaistytis. Tai yra žodis, kurį netinkamai pavartojus galima sukelti nepagrįstą Skaityti toliau
Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ragina Lietuvos Vyriausybę greičiau spręsti užsitęsusius europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ valdymo klausimus – jei to nebus padaryta, rizikuojama netekti papildomos šimtamilijoninės Europos Sąjungos paramos. Jau kovo 5 dieną, Briuselyje vyks „Rail Baltica“ projektui skirtas forumas, kuriame dalyvaus už projektą atsakingi Baltijos šalių ir Europos Komisijos pareigūnai.
„Nesutarimų ir aštrių kampų tarp Baltijos Skaityti toliau
Kovo 2 dieną, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis darbo kelionės išvyks į Vašingtoną (JAV). Ši kelionė vyks kartu su Latvijos ir Lenkijos seimų pirmininkais bei Estijos parlamento atstovais, siekiant atkreipti Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesį į svarbius Baltijos regiono klausimus.
Kelionėje numatyti susitikimai su JAV Atstovų Rūmų Pirmininke Nensi Pelosi (Nancy Pelosi), JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų pirmininkais, Senato Užsienio reikalų ir Asignavimų komitetų pirmininkais, taip pat JAV Senato Baltijos draugų grupės Skaityti toliau
Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje elektra buvo pigiausia: palyginti su ankstesne savaite, elektra Estijoje ir Latvijoje brango 9 proc. iki 29,81 EUR/MWh, o Lietuvoje – 6 proc. iki 28,88 EUR/MWh.
Palyginimui: 13 šalių vienijančioje „Nord Pool“ biržoje elektros kaina smuko 24 proc. iki 12,40 EUR/MWh.
„Kainų kritimui „NordPool“ biržoje įtaką darė 16 proc. regione išaugusi elektros energijos Skaityti toliau
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Ministrų Pirmininkų Tarybos susitikime Taline.
Visų pirma buvo aptarti bendros Baltijos šalių energetikos rinkos vystymo procesai. Trijų Baltijos šalių Vyriausybių vadovai sutarė artimiausiu metu įpareigoti energetikos ministrus pasirašyti ketinimų deklaraciją dėl konkrečių priemonių, kurios užtikrintų, jog elektra iš nesaugios Astravo AE nebus perkama nuo to momento, Skaityti toliau
Gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Rygą, kur susitiks su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po didelės pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.
Prezidentų susitikimai yra skirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvoms, pozicijoms bei iššūkiams aptarti. Darbotvarkėje numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms,
Gruodžio 2 d. oficialus kreipimasis dėl Baltijos šalių žemdirbių diskriminavimo išsiųstas naujajai Europos Komisijai, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos vadovams. Dokumentą, kuriuo reikalaujama žemdirbiams sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Europos Sąjungos rinkoje, pasirašė dvidešimt keturi Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Kreipimosi dokumente, kurį inicijavo Europos Parlamento žaliųjų grupės narys Bronis Ropė, reikalaujama 2021-2027 m. laikotarpiu užtikrinti tiesioginių išmokų konvergenciją. Šiais reikalavimais siekiama pagerinti visoje Europos Sąjungoje mažiausias išmokas gaunančių Baltijos šalių žemdirbių konkurencines sąlygas. Skaityti toliau
Lietuvos Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais pasirašė bendrą laišką ES institucijų ir valstybių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, kuriame pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Laiške atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą,
Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašyta ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Žengiame dar vieną žingsnį link automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo tarp Europos šalių. Skaityti toliau
Lapkričio 4–9 dienomis, Berlynas švenčia sienos griūties 30-metį. Įvairiose miesto vietose vyksta renginiai menantys tuometinius įvykius. Šioje šventėje didelis dėmesys skiriamas taip pat ir Baltijos šalims – lapkričio 6 dieną Getsemanės bažnyčioje įvyko renginys, pasakojantis apie Baltijos kelią. Vieta renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Getsemanės bažnyčioje prieš sienos griūtį buvo vykdoma pogrindinė veikla, čia rinkdavosi tuometinės rytų Vokietijos disidentai.
Renginio dieninėje programoje pristatyta latvių režisierės Madaros Dislerės (Dislere) vaidybinis filmas „Rojus 89“ (2018), režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011) Skaityti toliau
Lapkričio 7-10 dienomis, Niujorko širdyje Manhetene, vyks jau antroji Niujorko Baltijos šalių kino šventė. Per keturias dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Iš jų – net penkios Šiaurės Amerikos ir septynios Niujorko premjeros.
Kasmetiniu papročiu tampantis renginys šiemet savo programa skleidžia ypatingą žinią apie Baltijos kelio trisdešimtmetį: kruopščiai atrinktos kino juostos rodo, kokie didžiuliai pokyčiai įvyko per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Skaityti toliau
Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.
„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau
Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.
– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?
– Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus – „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau
Rugsėjo 17 d. pradėti rinkti Baltijos šalių Europos Parlamento narių parašai po kreipimusi, kuriuo reikalaujama užtikrinti, kad Baltijos žemdirbių diskriminacija būtų nutraukta. Jau šeštus metus Europos Komisija vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkams suvienodinti išmokas iki Europos Sąjungos vidurkio.
„Turime konkuruoti rinkoje, kur ūkininkaujantis lietuvis, latvis ar estas vis dar gauna keliskart mažesnes išmokas nei žemdirbys iš kitos valstybės. Tai nėra priimtina“, – teigia oficialų Baltijos šalių Skaityti toliau
Penkiems dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams, birželio pabaigoje pelniusiems pagrindinį Šanchajaus tarptautinio kino renginio Auksinės taurės apdovanojimą, paskirta Kultūros ministerijos premija. Ją pasidalys kino juostos režisieriai Kristina Briedė (Kristīne Briede) ir Audrius Stonys, prodiuseriai Uldis Cekulis, Algimantė Matelienė ir Arūnas Jonas Matelis.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas džiaugiasi trijų Baltijos šalių kino kūrėjų bendradarbiavimu, atnešusiu dar vieną reikšmingą tarptautinį apdovanojimą. Skaityti toliau
