Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie kovo 25-tą dieną, todėl ta diena vadinama Blovieščiais ir švenčiama kaip gandro sugrįžimo diena. Gandrai tarsi išvaiko paskutinius žiemos likučius. Baltasis gandras laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu.
Senovėje tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti visus metus. Jei pamatai gandrą skrendantį – metai bus dinamiški, daug kas keisis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį Skaityti toliau
Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.
Lietuvoje žiemoti šįsyk liko daugiau gervių nei ankstesniais metais. Maži jų pulkeliai matyti pelkėse, miškuose, laukuose. Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio. Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Skaityti toliau
Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.
Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas. Skaityti toliau
Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Gandrai žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, o į mėnesio pabaigą jų beveik nebelieka.
Mūsiškiai paukščiai žiemoti paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie kelioms dienoms apsistoja pailsėti. Po to skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur dar sykį ilsisi. Afrikoje jie keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia ir lieka žiemoti, Skaityti toliau
Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.
Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne. Skaityti toliau
Pastaruoju metu aplinkosaugininkai nuolat sulaukia neišskridusių baltųjų gandrų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Nors šiuos paukščius paprastai išlydime rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, šiemet jie gana anksti pakėlė sparnus skrydžiui į žiemavietes.
Nemažai nespėjusių sukurti porų ir dar nesubrendusių gandrų išskrido rugpjūčio pradžioje, kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galima pamatyti tik pavienius paukščius, retkarčiais – didesnius pulkus, skrendančius per Lietuvą žiemoti iš šiaurėje ir rytuose esančių perėjimo vietų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Skaityti toliau
Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida.
Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai. Skaityti toliau
Paukščių žiedavimui daugiau kaip 100 metų – 1899 m. ženklinimo metodą, kai sparnuočiams ant kojų dedami metaliniai žiedai su juose įspaustais įrašais, pradėjo taikyti danų mokytojas H. Mortensenas. Dabar pasaulyje kasmet sužieduojama iki 6 milijonų, Europoje – iki 4 milijonų, Lietuvoje – iki 100 000 paukščių.
Nors šis tradicinis žiedavimo metodas plačiai taikomas ir dabar, Skaityti toliau
