Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.
Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios
Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys Skaityti toliau
Birželio 22 d. Kaune buvo paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines.
Minėjimas prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Įanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.
Kauno senosiose kapinėse buvo padėtos gėlės prie paminklo, skirto 1941 m. Birželio sukilimui. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas pokalbis „1941 m. Birželio Skaityti toliau
Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija.
Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve, neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Skaityti toliau
Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį stebime gerai organizuotą karą prieš Lietuvos didvyrius ir valstybės simbolius. Ir tai daroma mūsų piliečių rankomis. Sostinėje siekiama panaikinti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, reikalaujama nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą, Rūta Vanagaitė nebaudžiama gali šmeižti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jau 27 metai kliudoma pastatyti paminklą žuvus Skaityti toliau
Gegužės 28 d. 11 val. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Vytauto per. 52, Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) maloniai kviečia į renginį, skirtą prof. dr. Vandos Tumėnienės gydytojos, pediatrės, pedagogės, visuomenės veikėjos atminimui.
Renginio metu Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė skaitys paskaitą „Lietuvos moterų judėjimo istorija – baigusių aukštąjį mokslą moterų sąjungos (BAMMS) įsteigimas. BAMMS tikslai ir tarptautinė veikla. Skaityti toliau
Gegužės 19 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks Audronės Veilentienės knygos Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo tėvynės patriotas“ pristatymas. Knyga skirta Valstybės tarybos ir Steigiamojo Seimo nariui, susisiekimo ir užsienio reikalų ministrui, Lietuvos pasiuntiniui JAV, Anglijoje ir Italijoje, politiniam kaliniui ir kankiniui Valdemarui Vytautui Čarneckiui.
Nepriklausomos Lietuvos politikas, ministras ir diplomatas Valdemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942) buvo vienas iš valstybės, jos politinio gyvenimo,diplomatijos pagrindų ir tradicijų kūrėjų. Šia monografija siekiama parodyti V. Čarneckio nuostatas svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos klausimais, atskleisti jo vaidmenį Skaityti toliau
Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo. Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.
Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau
Nors bendro tikslo suvienytų Nepriklausomybės akto signatarų politinės pažiūros, ateities vizijos ilgainiui išsiskyrė, jų visų širdyje išliko svarbiausia vertybė – laisva ir nepriklausoma Lietuva. Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių proga KTU muziejus virtualia paroda kviečia prisiminti Universiteto dėstytojus – Nepriklausomybės akto signatarus.
1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės akto signatarais iš 123 asmenų tapo keturi Kauno politechnikos instituto (tų pačių metų spalio 31 d. tapusio Kauno technologijos universitetu (KTU)) dėstytojai: Aukštosios matematikos katedros docentas Antanas Karoblis, Teorinės mechanikos katedros profesorius Skaityti toliau
Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo Komunikacijos departamento Skaityti toliau
Spalio 22 d. 13 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms.
Konferencijoje bus prisimintos XX amžiaus pirmosios pusės istorinės aplinkybės, tautos kova už Lietuvos valstybingumą. Konferencijoje dalyvaus istorikai, politikai, moksleiviai ir studentai.
Renginio pabaigoje Vitražo galerijoje bus pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijų paroda Skaityti toliau
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino Lietuvos politikus ir visuomenę bei privertė suprasti, kokia trapi yra nepriklausomybė. Šiandien stebime, kaip V. Putino agresijai pritaria per 70 procentų Rusijos piliečių, vienbalsiai atsistoję ploja Dūmos deputatai, žymūs kultūros ir meno atstovai, universitetų vadovai išreiškia pritarimą imperialistinei politikai. Tai atsitiko todėl, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo staiga, nebuvo atgailauta, nebuvo įvertinta agresyvi imperialistinė politika, Rusijos žmonės tam nebuvo psichologiškai pasiruošę, liko nostalgija buvusiai „didybei“.
Į valdžią atėjęs buvęs kagėbistas V. Putinas, kaip kadaise A. Hitleris, juto tautos nusivylimą prarasta galia ir palaipsniui pradėjo skatinti rusų tautą siekti revanšo. Skaityti toliau
„Vilnijos“ draugija vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“
Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.
Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau
Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 12 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) II rūmų (K. Donelaičio g. 20) II aukšto fojė bus atidengtos atminimo lentos, skirtos įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) ir prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) atminimą.
KTU II rūmuose 1929–1940 m. buvo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetai, Skaityti toliau
2012 m. liepos 25 d. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos būstinėje vyko diskusija apie pilietinį-patriotinį ugdymą mokyklose, apie mokinių supažindinimą su Lietuvos kariniu paveldu bei įtraukimą į jo priežiūrą. Diskusijos pagrindinis pranešėjas buvo LR Seimo narys Saulius Pečeliūnas. Diskusijos metu savas mintis išsakė Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, KTU muziejaus vedėja dr. Audronė Veilentienė, Kauno m. sav. administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys, architektas Algimantas Kančas ir kiti. Skaityti toliau
Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.
Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau
