Žymos archyvas: Atkuriamasis Seimas

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (31)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

Signatarai E. Klumbys ir Z. Vaišvila aptars pramanyto „Atkuriamojo Seimo“ reiškinį… (tiesioginė transliacija) (0)

Egidijus Klumbys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 24 d. 11 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kas 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – pagal tarybinius įstatymus išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai ar neegzistavęs Atkuriamasis Seimas?

„Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo trisdešimtmetį, būtina prisiminti ne tik tuometinį Lietuvos žmonių dvasinį pakilimą, bet ir teisinius Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Žaidimo žymėtomis kortomis pabaiga: dalinkite iš naujo (2)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį  priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.

Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos  garbūs  veteranai  sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol  ne vien  socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau

Paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

Seime paminėtos seimo nario Artūro Sakalausko žūties metinės | Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Rugpjūčio 21 d. vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo – Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi amžiną pareigą – ginti savo šeimą ir Tėvynę. Ši pareiga nėra žodis ar šūkis – pirmiausia, tai yra jausmas. A. Sakalauskas jautė, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus. Jis nedvejojo ir bėgo tiesiai ten, kur vyksta mūšis, kur kaunasi jo draugai“, Skaityti toliau

Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės (0)

Lituanistika-ir-kultūros-politikaKovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.

Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skaityti toliau

Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė (17)

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Sausio 30 d. į Vilniuje mirė aktyvi sąjūdininkė, visuomenės ir politikos veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė Rūta Gajauskaitė (1946–2015).

Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 m. baigusi studijas Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, dirbo teisininkės darbą valstybinėse įstaigose, socialinio aprūpinimo ir vietinės pramonės ministerijose, 1976–1979 m. mokėsi TSRS prokuratūros instituto aspirantūroje ir apgynė teisės mokslų kandidato (socialinių mokslų daktaro) disertaciją gamtosauginės teisės tema. Jos mokslinis darbas, prasidėjęs 1976 metais, tęsėsi Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo institute, Skaityti toliau

L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint (1)

Jonas Mačys 1938-2012

Pro memoria

Kažkodėl visos skaudžios žinios ateina netikėtai. Taip ir šį kartą – kompiuteryje radau iš Signatarų klubo atsiųstą trumpą laiškelį – staiga mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Mačys. Vėliau šią žinią patvirtino ir interneto portalas DELFI.  Šykščios žinios, tik netekties daug.

Kaip ir kiekvienam signatarui taip ir J.Mačiui nedaug sakinių skiriama 1992 m. išleistoje knygoje „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-1992“. Gimė 1938 04 18 Marijampolės mieste, lietuvis, 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomas ekonomistas, žemės ūkio mokslų kandidatas. Skaityti toliau