Paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės

Rugpjūčio 21 d. vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo – Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi amžiną pareigą – ginti savo šeimą ir Tėvynę. Ši pareiga nėra žodis ar šūkis – pirmiausia, tai yra jausmas. A. Sakalauskas jautė, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus. Jis nedvejojo ir bėgo tiesiai ten, kur vyksta mūšis, kur kaunasi jo draugai“, – pagerbimo iškilmėse prie paminklinio

akmens, kario savanorio A. Sakalausko žūties vietoje, kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, linkėdamas jaunajai kartai perimti ano laikmečio dvasią, pasiaukojimą ir drąsą.

Iškilmėse taip pat dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, Laisvės gynėjo artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai, Laisvės gynėjai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, A. Sakalausko bendražygiai, visuomeninių įstaigų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Renginio metu buvo atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbtas A. Sakalausko atminimas, nuaidėjo atminimo šūviai, muzikinius kūrinius atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.

Seimo II-ųjų rūmų parodų galerijoje vyko kario savanorio A. Sakalausko artimųjų ir bendražygių, Laisvės gynėjų susitikimas, kurio metu Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos medaliu, už valstybei svarbių objektų gynybą apdovanojo policijos veteraną – Arūną Putoną. Už aktyvią visuomeninę veiklą padėkos raštas įteiktas Lietuvos Sąjūdžio Tarybos sekretorei – Reginai Jakučiūnienei. Renginio metu patriotines dainas atliko kolektyvas – „Dzūkų pulkucis“ iš Alytaus, buvo rodomi trumpametražiai filmai, buvo galima pasidairyti fotografijų parodoje – „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“.

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių A. Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės karys savanoris A. Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Karys savanoris A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo apdovanojimais.

Save