Žymos archyvas: Arūnas Vaicekauskas

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie vaikų šventes ir Motinos dieną (0)

Apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Naujausiose laidose „Baltų  šventadieniai“ laidų kūrėjai dėmesį skiria dviem glaudžiai susijusioms temoms: pirmoje laidoje – apie lietuvių vaikų šventes, antroje – Motinos dienai.

Laidą galima pažiūrėti balandžio 29 d. (pirmadienį) 09 val., gegužės 1 d. (trečiadienį) 11.30 val., 2 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. ir 4 d. (šeštadienį) 14.30 val. per Balticum TV.

Senosios lietuvių vaikų šventės tyrinėtos labai menkai. Ko gero, vienintelis šiuo metu besigilinantis į šią temą ir parengęs kelis darbus – „Lietuvių vaikų šventės“, Skaityti toliau

Perkūno name Kaune bus atidaryta paroda „Ką kalneliai byloja“ (0)

„Ką kalneliai byloja“ | R. Umbraso nuotr.

Liepos 11 d. 17 val. Kaune, Perkūno namo kiemo amfiteatre (Aleksoto g. 6) vyks respublikinės parodos „Ką kalneliai byloja“ (karpiniai, nuotraukos, fotografika) atidarymas. Savo darbus pristatys parodos autoriai, apie piliakalnius pasakos kraštotyrininkė Dalina Galskienė, etnologas Arūnas Vaicekauskas, apeigomis ir giesmėmis  kalnus pagarbins etnografė Jūratė Bytautė, dūdmaišininkas Gvidas Kovėra, sutartinių giedotojų klubas „Saulėlio“. Renginyje bus galima keistis kūrybiniais darbais, nuotraukomis, pasimokyti karpinių amato bei nusipaveiksluoti Perkūno namo fone. Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d. Skaityti toliau

Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)

K. Keišos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.   

Programa patvirtinta EKGT  2015 m.   lapkričio   10 d.  nutarimu   Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau

Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)

LK_2016

Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.

Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau

Išleistas naujasis žiemiškas „Liaudies kultūros“ numeris (2)

Šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris | LLKC nuotr.

Naujųjų metų išvakarėse žiemos šalčius išvydo šeštasis 2015 m. „Liaudies kultūros“ numeris.

Numeris pradedamas prof. Viktorijos Daujotytės esė „Lituanistika ir nenudėvimas savasis gyvenimas“ (p. 1–5). Esė rašyta mokytojų lituanistų auditorijai, galvojant apie jos rūpesčius ir lūkesčius, tačiau iš esmės tai – programinis tekstas, keliantis esminius tautos būties, kalbos, kultūros, literatūros ir gyvenimo vertės klausimus.

Taip pat žurnale rasite išsamų pokalbį su 2015 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate dr. Dalia Urbanavičiene – Lietuvos etninės kultūros draugijos Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į lietuvių duonos parodą (0)

duona--llbm-nuotr-K100

Lapkričio 5 d. Kaune, P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L. Zamenhofo g. 12/ Kurpių g. 12) buvo atidaryta Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d.

Į parodos atidarymą susirinkusius kauniečius pasveikino P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus vedėjas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas ir Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. Visi ne tik pasivaišino šviežiai kepta duona, bet ir turėjo pamiklinti galvas, atsakydami į klausimus, Skaityti toliau

Etnologas A.Vaicekauskas pasakos apie senuosius lietuvių Velykų papročius (0)

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus skyrius P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (L. Zamenhofo g. 6) kviečia sužinoti apie Velykų šventės prasmę, kilmę bei simbolius paskaitoje „Senieji lietuvių Velykų papročiai“.

Paskaitą skaitys etnologas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas.

Paskaita skirta norintiems daugiau sužinoti apie svarbiausias Velykų apeigas, jų kilmę, apeiginius simbolius ir jų prasmę.  Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau