Žymos archyvas: archeologai

Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją Vilniuje (0)

Archeologai tyrinėja Vilniaus didžiąją sinagogą | S Žiūros nuotr.

Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu. Šiandien, liepos 9 d. prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2-6 d. vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.  

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių Skaityti toliau

Tvarkomas Pyplių piliakalnis: jau atsivėrė Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bokštai (0)

Tvarkomas Pyplių piliakalnis: jau atsivėrė Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bokštai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ant daugiau kaip trijų tūkstančių metų istoriją menančio Pyplių piliakalnio (Ringaudų sen.) – didelis bruzdesys. Tiesa, piliakalnį dabar „užpuolė“ ne kryžiuočiai, o archeologai ir statybininkai. Kauno rajono savivaldybės užsakymu bendrovė „HCS Baltic“ įgyvendina didelį projektą, pagal kurį piliakalnis ir jo prieigos bus labiau pritaikytos visuomenei.

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, apačioje driekiasi Kačerginės dviračių takas, šalia dunkso miškas. Skaityti toliau

Neįprastas stendas Asvejos regioniniame parke (0)

Stendas Asvejos reg. parke | vstt.lt nuotr.

Asvejos regioniniame parke prie Jutonių, Dubingių pilkapio pastatytas naujas neįprastas stendas, kuriame yra lankytojams naujai pateikta informacija apie atliktus tyrimus, rastus radinius. Šiam stendui planuojama sukurti papildytos realybės aplikaciją, kur nukreipus išmanųjį įrenginį, išgirsite pasakojimus, pamatysite archeologinių tyrimų nuotraukas ir kitą interaktyviąją informaciją.

Jutonių, Dubingių pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 125 pilkapiai. Skaityti toliau

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas! (0)

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas | Rengėjų nuotr.

Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė UAB „Vastint Lithuania“ tikisi rūmų liekanas ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei.

Tyrimus vykdžiusi UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo pat XV amžiaus iki šių laikų: buitinės keramikos šukių, koklių fragmentų, monetų,

Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

Pastatytas šiuolaikiškas stendas, nukeliantis į šimtmečių praeitį (0)

Bradeliškių piliakalnio 3D stendas | neries reg. parko nuotr.

Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai…

Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir atsakyti į klausimą – visgi kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius? Pasitelkusi archeologus ir architektus, Neries regioninio parko direkcija atkūrė buvusį Bradeliškių piliakalnio vaizdą ir perkėlė jį į naują 3D vaizdo stendą Dūkštos pažintiniame take (Vilniaus raj.). Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija kviečia į žygį ieškoti dar neatrasto piliakalnio (0)

Piliakalnio paieškos žygis | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Šį sekmadienį, lapkričio 5 d., minėdama 2017-uosius, paskelbtus piliakalnių metais, prie Vilniaus įsikūrusi Neries regioninio parko direkcija, kviečia į ypatingą žygį.

Žygio metu, kartu su archeologais Gintautu Vėliumi ir Roku Vengaliu, bus tyrinėjami statūs Neries šlaitai ties Sidaronių kaimu. Jie, specialistų akimis, turi didelį potencialą slėpti dar neatrastą kultūros paveldo objektą – ne vieną šimtmetį skaičiuojantį piliakalnį.

Skaityti toliau

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių (0)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 20 d. (penktadienį), 14 val., ant Pyplių piliakalnio (Kauno r., Ringaudų sen.) vyks spaudos susirinkimas, kuriame archeologas Zenonas Baubonis pristatys čia vykstančių tyrinėjimų rezultatus. Kauno rajono savivaldybės ir UAB „HSC Batic“ atstovai taip pat pristatys šio piliakalnio sutvarkymo projektą, prasidės darbai.

Kasinėjant piliakalnį, jau ištirtas 216 kv m plotas. Aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito Skaityti toliau

Pušalote surasti VI a. žiemgalių karių kapai (2)

Pusalote rastas zemgaliu kapas_pasvalys.lt

Praėjusį savaitgalį Pušaloto miestelyje darbavosi archeologai. Tyrinėtas vienas didžiausių mūsų kraštuose žiemgalių kapinynas. Didelė jo dalis buvo sunaikinta plečiantis miesteliui, taip pat laidojant šių laikų mirusiuosius, tad, norint surinkti kuo daugiau archeologinės medžiagos, reikia belstis į gyventojų duris.

Šiemet jau antrus metus į savo kiemą archeologus geranoriškai įsileido Aldona Klepikovienė. Ekspedicijai vadovavo biržietė archeologė Greta Duderienė. Kaip ir kasmet, savanoriškai prisijungė entuziastai iš Joniškio organizacijos Žiemių pradas „Simkala“. Tyrinėjimams lėšų skyrė Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Skaityti toliau

10 pasaulio lobių, kuriuos praradome per paskutinį šimtmetį (3)

Majų piramidė Belize (Asociatyvinė nuotrauka) | ibtimes.co.uk nuotr.

Karai, stichijos, politinės situacijos ar tiesiog žmonių neatsakingumas pasaulio paveldui daro didelę žalą.

Ką praradome per paskutinį šimtmetį? Sąrašą dešimties svarbiausių sudarė Ouvenas Jarusas iš livescience.com.
Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Baigiamas 2-asis Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimų etapas (nuotraukos, video) (0)

Archeologiniai kasinėjimai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2011 m. Kultūros paveldo departamento užsakymu Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje buvo pradėti archeologiniai žvalgomieji tyrimai.

Tyrimų metu pavyko nustatyti tikslią sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių sinagogos fragmentų, detalių.

Jau beveik dvejus metus sugriautos Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje kasinėjimus atlieka tarptautinė archeologų komanda. Šiuo metu baigiamas antrasis sinagogos teritorijos kasinėjimų etapas.

Kasinėjimų vietoje lankėsi Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą (0)

Archeologai-ant-Gedimino-kalno.A.-Sileikio-nuotr.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina archeologinius tyrimus Gedimino kalne. Tikimasi, kad šie tyrimai padės sužinoti daugiau apie piliakalnio apgyvendinimą, Aukštutinę pilį ir patvirtinti keliamą hipotezę, jog šių metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.

„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Užušilių piliakalniui su gyvenviete (0)

Užušilių piliakalnis su gyvenviete | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug.

„Piliakalnių metais ypatingai svarbu yra padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su ja susipažinti. Jų dėka galime džiaugtis vis naujais piliakalnių atradimais. Skaityti toliau

Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke (0)

Medsedziu piliakalnis_lgt.lt

Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialisto Sauliaus Sidabro pakviesti apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Medsėdžių geomorfologinį draustinį ir jame esantį neseniai (2015 m.) atrastą piliakalnį. Medsėdžių piliakalnis yra limnoglacialinės plokščiakalvės pietuose tarp dviejų gilių stačiašlaičių šaltiniuotų raguvų. Aikštelė, kurios aukštis virš jūros vandens lygio kyla nuo 163 iki 170 m šiaurės rytų kryptimi, yra apjuosta 6–10 m aukščio šlaitais, išskyrus tą dalį, kuri jungiasi su plokščiakalvės viršumi. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas pasipildė dar vienu piliakalniu (0)

Neries krantai-V.Balkuno nuotr.

Balandžio 1 d. pėsčiųjų žygio metu visuomenei buvo parodytas prie Neries, ties Karageliškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., esantis piliakalnis, apie kurį iki šiol žinojo tik vienas archeologas. Šio piliakalnio atradimo istoriją galima pavadinti tikru detektyvu.

„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė. Skaityti toliau

Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga (1)

LRKM nuotr.

Kovo 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovauja architektas Rimas Grigas.

Pasak jo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

„Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna“. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

Veprių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

vepriu-piliakalnis-dariaus-stonciaus-nuotr

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius. 

Sprendžiant pagal išvaizdą, Veprių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Veprių pilis pirmąkart 1384 m. minima Vygando Marburgiečio kronikoje, Skaityti toliau

Palangoje archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.

Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių – ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai. Skaityti toliau

Gedimino kalnas ir toliau slenka (1)

gedimino-kalno-slaito-nuoslaiza-lgt-lt-nuotr

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.

„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, Skaityti toliau

Prasideda Europos archeologų asociacijos kongresas (0)

Europos archeologu kongresas_logoRugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 7) vyksiančiame Europos archeologų asociacijos kongrese laukiama apie 2000 dalyvių. Kongresas rengiamas Lietuvoje, tad  dėmesio sulauks ir Baltijos regionas, kuris iki šiol dažnai neretai vadinamas „balta dėme“ pasaulio archeologijoje.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis rugpjūčio 31 d. dalyvaus Valdovų rūmuose kongreso atidaryme, pasveikins kongreso dalyvius. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų (0)

Istorijos_fakulteto_fragmentas_E.Kurausko nuotrauka

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms Skaityti toliau

Archeologiniai atradimai Naisių apylinkėse (nuotraukos) (0)

2016 m. archeologiniai tyrinėjimai | Ž. Montvydo nuotr.

Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!

2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau

Prie Papilės atodangos pradėti geologiniai tyrimai (nuotraukos) (0)

Papilės atodangoje šiuo metų vykdomi geologiniai tyrimai | VSTT nuotr.

Ventos regioniniame parke Papilėje pradėti geologiniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Papilės juros periodo atodangos šlaito stabilumą ir pasiruošti jos sutvirtinimo projektui. Juros periodas buvo prieš 200–150 milijonų metų, tuo metu mūsų planetoje gyveno dinozaurai.

Ventos upės šlaito viršuje buvo išgręžtas 31 m gylio gręžinys, kurį išgręžus paaiškėjo, kad kvartero nuogulų storis šioje vietoje – iki 8 m nuo žemės paviršiaus. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (0)

Marija Gimbutienė. 1947 m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Balandžio 13 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.

Paskutinis šių metų Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras skiriamas archeologijos sklaidai visuomenėje. Skaityti toliau