Žymos archyvas: archeologai

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis? (1)

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas (0)

Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas | Valdovų rūmų muziejaus (Mindaugo Kaminsko) nuotr.

Nors Lietuva ir visas pasaulis šiuo metu išgyvena karantiną ir kol kas nėra aiškių prognozių dėl jo švelninimo ir pabaigos, Valdovų rūmų muziejus savo lankytojams pristato ne tik virtualias staigmenas. Šiuo ypatingu laikotarpiu ruošiamasi ne tik įdiegti patikimą lankytojų apsaugos sistemą pasibaigus karantinui, bet ir nustebinti dideliais pokyčiais Valdovų rūmų muziejaus pirmojo maršruto „Istorija, archeologija, architektūra“ ekspozicijose: nuo šiol čia bus galima pamatyti ir tai, kas nebuvo matoma, kas ilgus amžius buvo paslėpta po žeme, – autentiškus medinius polius, į kuriuos rėmėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrai, statyti pelkėtoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Skaityti toliau

Ukmergėje ant Pilies kalno – buvusių pastatų liekanos (0)

Surastos gynybinio bokšto liekanos ir akmeninis grindinys | J. Račo nuotr

Ukmergėje pradėjus tvarkyti viešąsias erdves (Kęstučio aikštę, Draugystės skverą, Pilies kalno parką), senamiestį ir senojo miesto vietos teritoriją, čia darbuojasi ir archeologai. Jie jau pažėrė atradimų – Pilies kalne aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas, – praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Nors archeologiniai tyrimai Pilies kalne buvo daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų neaptikta. Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle. Skaityti toliau

Gedimino kalnui dar reikia archeologų pagalbos (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Atliekant Gedimino kalno sutvarkymo darbus, nors prieš tai buvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai, paaiškėjo, kad archeologų pagalbos dar reikės vienoje vietoje – reikia prasikasti po akmens mūro vartais.

Gedimino kalno sutvarkymo darbų koordinatorius UAB „Rekreacinė statyba“ vadovas Algimantas Šiukšta dėl archeologinių tyrimų kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Susitikęs su KPD direktorium Vidmantu Bezaru ir KPD vyriausiąja specialiste Augustina Kuriliene, aprodė atliekamus darbus ir tą vietą, kurioje reikės papildomų archeologinių tyrimų. Skaityti toliau

Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija (0)

Paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 21 d., pirmą kartą visuomenei atvertame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių, atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Paroda veiks iki 2020 m. gegužės 31 d.

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius paskatą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Kuo stebina Palangos Birutės kalnas? (1)

Atvirukas „Birutės kalnas. Vytauto Didžiojo paveikslo sargyboje“ | vykintokeliai.lt nuotr.

Birutės kalnas Palangoje – viena iš ilgaamžiškiausių Lietuvos šventviečių, kurios priešistorinę reikšmę liudija I-IV a. kuršių archeologiniai radiniai, krikščionišką laikotarpį – švento Jurgio koplyčia, o jos šiandienine reikšme neleidžia abejoti nuolatiniai lankytojų srautai. Tačiau ne kiekvienas žino, kokia permaininga ir dramatiška yra Birutės kalno istorija.

Birutės kalnas – viena iš garsiausių Lietuvos vietų ir neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Archeologai tvirtina, kad nuo pat pirmųjų m. e. amžių čia būta gyvenvietės ir medinės pilies. Po gaisro XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje šioje vietoje buvo įrengtas vienuolikos medinių stulpų pusratis, kuriame, manoma, kūrenta šventoji ugnis. Skaityti toliau

Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai (nuotraukos) (0)

S. Žiūros nuotr.

Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai toliau džiugina reikšmingais atradimais – archeologai aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – 2 kolonų pagrindus. Kol kas atkasti 2 iš 4 kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 d. 

„Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

Valdovų rūmuose – magiškas žvilgsnis į žmones, grąžinusius istoriją (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Šiandien, kovo 7 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Žmonės, grąžinę praeitį. Mindaugo Meškausko ferotipai“. Valdovų rūmų muziejaus 10-mečiui ir rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą pristatomi ne eksponatai, o juos į Lietuvos istorijos ir kultūros apyvartą grąžinę žmonės – archeologai, architektai, restauratoriai ir visi tie, kurie savo rankomis prisilietė prie šioje vietoje aptiktų radinių.

„Minėdami Valdovų rūmų muziejaus dešimtmetį, siekėme atsigręžti į Valdovų rūmų atgimimo stebuklą sukūrusius žmones – norėjome visuomenei Skaityti toliau

Atkurti sėlių genties aprangą prireikė pusantrų metų (0)

Atkurti IX a. sėlės drabužiai | A. Moisiejenko nuotr.

Vasario 13 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujojo sezono archeologinių paskaitų ciklą „Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI“. Nuo vasario iki balandžio archeologai pristatys visuomenei dešimt įvairių pranešimų, aprėpiančių daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijos, rekonstrukcijos galimybės, archeologijos mokslo istorija, naujausi tyrimai ir atradimai, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermė.

Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas. Skaityti toliau

Archeologė papasakojo apie tyrimus Gedimino kalno šlaituose (0)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

„Įtampos tikrai buvo. Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Dirbom tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie Gedimino kalno šlaituose vykdytus archeologinius tyrimus.

Kol viena archeologų grupė kasinėjo Gedimino kalno aikštelę, kurioje buvo rasti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, kita tyrinėjo kalno šlaitus. Tyrimai užtruko daugiau nei metus ir nebuvo lengvi, prisipažįsta archeologė D. Baltramiejūnaitė. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau

Kviečia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje (0)

Zigmanto Sierakausko kapas. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Lapkričio 29 d., 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilniuje) vyks archeologo Roberto Žukovskio ir architektūrologės Jūratės Markevičienės paskaita „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje. Skaityti toliau

Antikorupcijos komisija: Kultūros paveldo departamento veiklos teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas korupcijai (3)

Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime | kpd.lt nuotr.

Seimo Antikorupcijos komisija pakartotinai nagrinėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo skaidrumo užtikrinimo klausimus.

Komisijos prašymu Specialių tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė KPD veiklos srityse parodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo kriterijai ir jų taikymas nepakankamai apibrėžti; nėra sisteminio ir nuoseklaus nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo proceso; asmenys valdantys turtą nėra informuojami apie sprendimus dėl jų turto pripažinimo kultūros paveldu; KPD sudaromų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymas ir darbo organizavimas yra neskaidrus,  Skaityti toliau

Vyriausybės kancleris: jūsų darbai padeda išsaugoti istorinę atmintį (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Rugsėjo 10 d., Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įteikė padėkas istorikams, archeologams, kitiems specialistams, kurie Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo.

„Jūsų iniciatyvumas, profesionalumas ir nuoširdžios pastangos padėjo atskleisti bandytą nuslėpti žiaurų Lietuvos laisvės gynėjų istorijos puslapį. Tai dar vienas labai svarbus žingsnis tyrinėjant „karo po karo“ Skaityti toliau

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau

Kaune – nemokama ledynmečio milžinų griaučių paroda (2)

Nemokama ledynmečio milžinų skeletų paroda | Rengėjų nuotr.

Nuo rugpjūčio 3-osios, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, Kaune, pristatomi dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų griaučiai.

Lietuvoje tebesitęsiant tropiniams karščiams į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio – maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusių dviejų mamutų skeletai.

Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš penkis milijonus metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant Skaityti toliau

Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją Vilniuje (0)

Archeologai tyrinėja Vilniaus didžiąją sinagogą | S Žiūros nuotr.

Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu. Šiandien, liepos 9 d. prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2-6 d. vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.  

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių Skaityti toliau

Tvarkomas Pyplių piliakalnis: jau atsivėrė Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bokštai (0)

Tvarkomas Pyplių piliakalnis: jau atsivėrė Nemuno ir Nevėžio santaka, Raudondvario bokštai | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ant daugiau kaip trijų tūkstančių metų istoriją menančio Pyplių piliakalnio (Ringaudų sen.) – didelis bruzdesys. Tiesa, piliakalnį dabar „užpuolė“ ne kryžiuočiai, o archeologai ir statybininkai. Kauno rajono savivaldybės užsakymu bendrovė „HCS Baltic“ įgyvendina didelį projektą, pagal kurį piliakalnis ir jo prieigos bus labiau pritaikytos visuomenei.

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, apačioje driekiasi Kačerginės dviračių takas, šalia dunkso miškas. Skaityti toliau

Neįprastas stendas Asvejos regioniniame parke (0)

Stendas Asvejos reg. parke | vstt.lt nuotr.

Asvejos regioniniame parke prie Jutonių, Dubingių pilkapio pastatytas naujas neįprastas stendas, kuriame yra lankytojams naujai pateikta informacija apie atliktus tyrimus, rastus radinius. Šiam stendui planuojama sukurti papildytos realybės aplikaciją, kur nukreipus išmanųjį įrenginį, išgirsite pasakojimus, pamatysite archeologinių tyrimų nuotraukas ir kitą interaktyviąją informaciją.

Jutonių, Dubingių pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 125 pilkapiai. Skaityti toliau

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas! (0)

Vilniaus senamiestyje archeologai atrado Radvilų rūmų liekanas | Rengėjų nuotr.

Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė UAB „Vastint Lithuania“ tikisi rūmų liekanas ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei.

Tyrimus vykdžiusi UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo pat XV amžiaus iki šių laikų: buitinės keramikos šukių, koklių fragmentų, monetų,

Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

Pastatytas šiuolaikiškas stendas, nukeliantis į šimtmečių praeitį (0)

Bradeliškių piliakalnio 3D stendas | neries reg. parko nuotr.

Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai…

Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir atsakyti į klausimą – visgi kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius? Pasitelkusi archeologus ir architektus, Neries regioninio parko direkcija atkūrė buvusį Bradeliškių piliakalnio vaizdą ir perkėlė jį į naują 3D vaizdo stendą Dūkštos pažintiniame take (Vilniaus raj.). Skaityti toliau