Spalio 25-26 dienomis Vilniuje vyks paskutinio, ilgiausiai – 17 metų sovietų okupacijai besipriešinusio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvio, Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvės.
Atsisveikinti su Antanu Kraujeliu-Siaubūnu galima bus spalio 25 d., penktadienį, 14-20 val. Vilniuje, Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje (Šv. Ignoto g. 6).
Spalio 26 d., šeštadienį, 12 val. bus aukojamos Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto Skaityti toliau
Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.
Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau
Šių metų spalio 7 d. Kovo 11-osios dienos akto signatarai – Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis raštiškai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) prašydami panaikinti 1997 m. Antanui Kraujeliui–Siaubūnui suteiktą kario savanorio statusą.
Signatarai rašte nurodė, kad esama archyvinių dokumentų, liudijančių, kad A.Kraujelis nužudė 11 civilių gyventojų, o remiantis liudininkų parodymais tas skaičius gali būti dar didesnis. Skaityti toliau
Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau
