Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu į Lietuvą tvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė Angela Merkel. Šis vizitas atspindi pastaraisiais metais ypač sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant ES bei NATO.
Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Skaityti toliau
Paauglystė – tai laikotarpis, kai žmogus atranda save, atsiribodamas, o dažnai ir susipriešindamas su kitais. Vaikystėje žmogus save suvokia kaip didesnės, bendresnės visumos dalį, pirmiausiai – šeimos. Psichologų teigimu kūdikis ankstyviausioje fazėje apskritai suvokia save kaip vieną esybę su motina. Vėliau savos, atskiros tapatybės suvokimas stiprėja, nors daugeliu atvejų globos, pagalbos, patarimo, išminties tebeieškoma šeimoje, bendruomenėje.
Paauglystėje savivoka ir saviraiška įgauna itin radikalias formas. Paradoksalu, bet kaip tik Skaityti toliau
„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.
Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių. Skaityti toliau
Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.
Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau
Tai Lietuvos politinės partijos, pakeliui išbarsčiusios žmonių pasitikėjimą, todėl juo toliau, juo mažiau šiuo „autobusu“ norinčių važiuoti.
Praėjusią savaitę dzūkų įsteigta visuomeninių judėjimų asociacija, suvienijusi Alytaus, Druskinininkų ir Lazdijų savivaldybininkus (žada prisijungti ir Varėna), – dar vienas nepasitikėjimo partijomis manifestas, įkvėptas praėjusių savivaldos rinkimų visuomeninių komitetų sėkmės. Bet taip pat – partijų lyderų netikusios vadybos ir padarytų klaidų, atstūmusių žmones ir net ištisus regionus pasekmė. Skaityti toliau
ES mums atbogino 468 pabėgėlius, iš jų 343 pabėgo iš Lietuvos, bet 17 jau gražino atgal. Kada užveš dar tūkstantį-kitą ir sugrąžins likusius 326 bėglius?
Zuckerbergas atblokavo mano pagrindinį profilį! (Feisbuko paskyrą – Alkas.lt) Ta proga dalinuosi liūdna naujiena – JIE SUGRĮŽTA!
Turiu omenyje pabėgusius iš Lietuvos pabėgėlius. Tiksliau – pabėgėliai ne patys sugrįžta, bet yra jėgos struktūrų deportuojami iš Vokietijos ir kitų turtingų ES šalių, kur buvo pasprukę nuo mūsų gerovės. Atgal pas mus… Skaityti toliau
Praėjusių rinkimų į Vokietijos parlamentą rezultatai daugelį nustebino – nauja, tik 2013 metais įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo daug balsų ir, iškovojusi 93 vietas, tapo trečiąja parlamentine partija. Jos rinkėjai ir rėmėjai – didelė dalis Angelos Merkel ir socialdemokratų vykdoma politika nepatenkintų vokiečių.
Vokietiją ima rimtai spausti bėdos, susijusios su nevaldomu imigracijos srautu, kurį skatina politinė „besąlygiško svetingumo“ atvykėliams nuostata, taip pat aršiai vykdoma ideologinė kova prieš įvairiausias „fobijomis“ įvardijamas žmonių Skaityti toliau
Jungtinių Valstijų verslo žurnalo „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei skirta 68-a vieta.
Pernai Lietuvos prezidentė šiame sąraše užėmė 72-ą vietą.
„Forbes“ atkreipė dėmesį į griežtą prezidentės poziciją dėl Rusijos ir pastangas sumažinti Maskvos įtaką energetikoje.
„Ji spaudė Vakarus taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir prašė NATO sparčiau priimti sprendimus dėl savo plėtros Rytų Europoje. Per neseniai vykusias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines Skaityti toliau
Autoriai, knygų leidėjai, spaustuvininkai ir kultūrinių industrijų atstovai baigė metų pasiruošimo ir penkių intensyvių dienų darbus Frankfurto knygų mugėje. Nors atrodo, tik vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sveikino iš viso pasaulio suskridusius 69-osios mugės dalyvius. Praėjusi savaitė knygų leidėjams praūžė svarbiausiame šio sektoriaus renginyje. Daugiau nei 7000 mugės dalyvių iš maždaug 100 šalių atvežė į Frankfurtą 400 000 knygų naujienų ir autorinių teisių literatūros vertimams. Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d. rinkimus į Vokietijos parlamentą – Bundestagą laimėjo Krikščionys demokratų sąjunga ir Krikščionių socialinė sąjunga (CDU ir CSU), kuriai vadovauja dabartinė kanclerė Angela Merkel. Už juos balsavo trečdalis vokiečių. Antri liko socialdemokratai (SPD), kurie surinko tik penktadalį balsų, daug mažiau nei buvo tikėtasi. Trečia vieta atiteko pirmą kartą į Bundestagą patekusiems taip vadinamiems radikaliems dešiniesiems – „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri vietoj anksčiau turėtų 3 vietų Bundestage dabar turės net 94 vietas iš 709!
Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje. Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis, 20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“. Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kažkada priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama. Tai K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Skaityti toliau
Kol Europa blaškosi dėl tolesnės krypties, dauguma jos valstybių skuba įtvirtinti savo tradicijas, sau naudingas sąlygas ar taisykles. O Lietuva pasimetusi tyli. Tiksliau, tylomis vis sparčiau išsivaikšto.
Neturim istorinių asmenybių, galinčių tai pakeisti…
Europos politikai net žagtelėjo, kai likus kelioms dienoms iki Prancūzijos prezidento rinkimų jų būsimasis nugalėtojas Emanuelis Makronas (Emanuel Macron) pakvietė prancūzus į istorinę Europos reformą: Jei to nepadarysim, išduosim rinkėjus, ir mums vėl teks susidurti su „Nacionaliniu frontu“ ir „Frexit“ Skaityti toliau
Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“ ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau
– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?
– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau
Į Jungtinių Valstijų verslo žurnalą „Fortune“ pateko ir Lietuvos Prezidentė Dalią Grybauskaitę. Ji įtraukta į kasmetinį 50 pasaulio lyderių sąrašą.
Pirmoji vieta sąraše skirta Čikagos beisbolo klubo vadovui Teo Epsteinui, antroji – Kinijos elektroninės prekybos įmonės „Alibaba“ steigėjui Džiakui Ma, trečioji – popiežiui Pranciškui. Dešimtoje vietoje įrašyta Vokietijos kanckerė Angela Merkel.
D. Grybauskaitei paskirta 45-oji vieta. Ji įvertinta už griežtą laikyseną Rusijos vykdomai politikai. Žurnale ji vadinama Baltijos šalių „Geležine ledi“. Skaityti toliau
Lankydamasis Vokietijos sostinėje Berlyne Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su šios šalies kanclere Angela Merkel ir aptarė Lietuvos Vyriausybės planuojamus pokyčius šalyje bei dabartinę situaciją regione.
Vienas iš pirmųjų kanclerės A. Merkel klausimų premjerui buvo apie Vyriausybės vykdomas ir būsimas reformas. Ministras Pirmininkas akcentavo darbo rinkos modernizavimą, siekį pritraukti investicijas iš užsienio, ypač – iš Vokietijos. Jis pabrėžė, kad Vyriausybės tikslas yra sukurti konkurencingiausią ir patraukliausią investicinę aplinką Baltijos valstybių regione. Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA.
Įvadas
Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau
Kalbėdamas apie tai, kas laukia pasaulio prasidėjusiais 2017 metais, politologas Vytautas Dumbliauskas nėra optimistas. Pasak jo, prasidėjusios krizės tik aštrės, o Vakarų pasaulis sunkiai ras jų sprendimo būdus. Sirija jau šiais metais gali subyrėti į keletą smulkesnių valstybių, Vladimiras Putinas gali apgauti Donaldą Trampą, o Angela Merkel vargu ar atgaus iki migrantų krizės turėtą prestižą. Vis svarbesniu žaidėju darysis Kinija, kuri į Rusiją pradeda žiūrėti kaip į lėtai skęstantį laivą. Kas su kuo sugebės susitarti ir nukreipti planetą civilizuotų geopolitinių klausimų sprendimų keliu – šiandien visiškai neaišku…
Mykolo Romerio universiteto docentą, politologą Vytautą Dumbliauską kalbina Audrys Antanaitis. Skaityti toliau
Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.
Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.
Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį, rugsėjo 11 d., darbo vizito išvyksta į Berlyną, kur susitiks su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel.
Susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Latvijos, Portugalijos ir Maltos premjerai bei Kipro Prezidentas, rengiamas Vokietijos kanclerės iniciatyva. Pagrindinis šio susitikimo tikslas – aptarti pasirengimą artėjančiam neformaliam ES-27 viršūnių susitikimui Bratislavoje dėl ES ateities. Skaityti toliau
Karšta naujiena: Vokietijos kanclerė yra pasiruošusi vadovauti Vokietijai ketvirtą kadenciją! Šią žinią ji pareiškė bendrame Krikščioniškosios socialinės ir Krikščionių demokratų sąjungų bloko frakcijos posėdyje.
Tačiau tai įvyks tik tuo atveju, jeigu A. Merkel „pakeis savo požiūrį į vykdomą pabėgėlių politiką“. Tokią sąlygą jai iškėlė koalicijos partnerė Krikščioniškoji socialinė sąjunga.
Kaip matyti, politiniai viražai, siekiant išsilaikyti valdžioje, politikoje tampa normalia praktika ir Vokietijoje. Prisiminkim 2015 metų rugpjūtį pasakytus A. Merkel žodžius: „Mes Skaityti toliau
– Specialiai nelieskime Turkijos temos.
– Ir vis dėlto vieną sakinį norėčiau šia tema pasakyti: jeigu jūs manote, kad perversmas jau įvyko, tai klystate – maištas vyksta dabar, o visi vykstantys areštai bei valstybės tarnautojų atleidimai ir yra tikrasis perversmas.
– Persikelkime pas Turkijos kaimynus – į Armėniją. Atrodo, kad ten dabar bręsta perversmo situacija: masiniai neramumai Jerevane, savaitę besitęsianti įkaitų drama, reikalaujant opozicijos lyderio išlaisvinimo, areštai, sužeistieji, protesto demonstracijos… Kokios priežastys? Skaityti toliau
Angelos Merkel prašoma surengti referendumą dėl tolesnės Vokietijos narystės Europos Sąjungoje. Šie prašymai pasirodė iš karto po to, kai Jungtinė Karalystė nusprendė nutraukti saitus su Briuseliu.
Tarp kitų referendumą surengti siūlo ir trečios pagal užimamas vietas Bundestage kairiosios pakraipos partijos Die Linke viceprezidentė Sahra Wagenknecht. Jos teigimu, būtų arogantiška manyti, kad elektoratas šiuo klausimu nėra pajėgus priimti sprendimo.
Vokietijos kanclerė spaudimą surengti referendumą patyrė nuo pat Britanijos sprendimo Skaityti toliau
72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?
Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ji yra pasibaisėjus Sirijos žmonių kančiomis, kurias sukėlė Rusijos antskrydžiai.
„Paskutines dienas mes buvome ne šiaip sau sukrėsti, mes pasibaisėjome tuo, ką turi iškęsti dešimtys tūkstančių žmonių, pakliuvusių po atakomis iš oro, pirmiausiai Rusijos“, – spaudos konferencijoje su Turkijos ministru pirmininku Achmetovu Davutoglu kalbėjo A. Merkel. Skaityti toliau
Vengrija pirmoji Europos Sąjungoje pradėjo tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, pirmoji ėmė tvarkytis su migrantų krize ir pirmoji parėmė mūsų kaimynus lenkus, kai Briuselis pradėjo šiems grasinti sankcijomis. Apie Europoje vykstančius politinius procesus „Respublika“ kalbėjosi su Vengrijos ambasadoriumi Zoltanu Jančiu (Zoltan Jancsi).
– Kai Briuselis pabandė nubausti Lenkiją už jos vykdytas vidaus politikos reformas, Jūsų šalis tapo pirmąja Europos valstybe, kuri nedviprasmiškai užstojo mūsų kaimynus ir pareiškė, kad bet kokias sankcijas Lenkijos atžvilgiu vetuos. Kokie buvo pagrindiniai tokios paramos motyvai? Skaityti toliau
Dėl masinio migrantų į Europą antplūdžio stoja Vokietijos ekonomika, didėja vietos gyventojų neapykanta atvykėliams, o policija jau nesugeba atlikti savo funkcijų. Tuo metu daugelis politikų ir toliau palaimingai laikosi stručio pozicijos ir toliau slepia migrantų daromus nusikaltimus.
Bet pradėkime nuo anekdoto.
Emigrantas iš Somalio atvyko į Berlyną. Sustabdo pirmą pasitaikiusį žmogų ir sako jam:
– Dėkoju jums, pone. Vokietija leido man gyventi šioje šalyje, suteikė būstą, davė pinigų maistui, nemokamą sveikatos priežiūrą, mokslą ir jokių mokesčių. Skaityti toliau
Grupė Vokietijos advokatų apskundė šalies Konstituciniam teismui Vokietijos vadovybės imigracinę politiką. Apie tai sausio 22 d. pranešė Vokietijos dienraštis Der Spiegel. Pareiškėjai teigia, kad Vokietijos kanclerė vykdydama savo politiką ne kartą išėjo už įstatymo ribų. Konkrečiai įvardijamas rugsėjo 4 d. A. Merkel priimtas sprendimas atidaryti Vokietijos sienas pabėgėliams.
Teismo reikalaujama pripažinti nutarimą atidaryti sienas pabėgėliams, prieštaraujančiu Kostitucijai. Taip pat prieštaravimu Konstitucijai gali būti pripažinta tai, kad A. Merkel pabėgėlių atžvilgiu neleido pritaikyti Dublino susitarimo Skaityti toliau
Bavarijos vyriausybės vadovas Horstas Zėhoferis (Horst Lorenz Seehofer) Vokietijos kanclerei Angelai Merkel iškėlė ultimatumą dėl migrantų, rašo BBC.
Kaip praneša šalies spauda, H. Zėhoferis pareikalavo, kad A. Merkel atstatytų Vokietijos pasienyje įstatymus ir tvarką. Tiesa, jis nekonkretizavo, kas slypi po jo žodžiais.
Tam, kad būtų išpildyti reikalavimai, Bavarijos premjeras kanclerei davė 2 savaites, kitu atveju jis pažadėjo kreiptis į Konstitucinį teismą
Bavarijos (Vokietija) žemės vadovas Dandschutas Peteris Drajeris, piktindamasis Vokietijos vykdoma migrantų politika, išsiuntė pilną autobusą migrantų į Berlyną, tiesiai prie kaclerės Angelos Merkel būstinės.
Tiesa, D. P. Drajeriui teko sumokėti iš savo kišenės už emigrantų pragyvenimą, nes jam pasirodė nepriimtinos sąlygos, kurias siūlė Berlynas.
Kaip sako akcijos sumanytojas, jis norėjo viešai parodyti, kad migracijos politiką šalyje reikia keisti. Skaityti toliau
