Žymos archyvas: Algis Kasperavičius

„Aktualioji istorija“: Kas gi yra tas fašizmas? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Italiją po Pirmojo pasaulinio karo ir Benito Musolinio fašistinį režimą.

Kodėl Italijoje 1922 m. buvo įvestas fašistinis režimas? Kuo ypatinga fašistų ideologija? Kas ją ir jos kūrėją Benitą Musolinį sieja su socializmu? Ar fašistams būdingas rasizmas, kuriuo Vokietijoje pasižymėjo Adolfo Hitlerio nacionalsocializmas? Ar teisingai fašistų vardu vadinamos kitos partijos ir režimai už Italijos ribų? Ar B. Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje buvo demokratiškas? Kokia didžiausia B. Musolinio klaida? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką pasauliui reiškė 1917 m. Rusijos revoliucija? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie 1917 m. Rusijos Vasario ir Spalio revoliucijas.

 
Kodėl kilo 1917 m. Rusijos revoliucijos? Ar jas galima vadinti viena revoliucija? Ar 1917 m. Spalio revoliuciją teisingiau būtų vadinti perversmu? Ar revoliucija – kilnus įvykis? Kuo baigėsi bandymas demokratiškai išrinkti Rusijos Steigiamąjį susirinkimą? Kokią įtaką ir 1917 m. turėjo bolševikai ir koks buvo jų palaikymas visuomenėje? Kodėl parlamento idėją pakeitė tarybų (sovietų) idėja? Kokią reikšmę turėjo nuo karo pavargę kareiviai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XIX a. tautos vienybės idėja įveikė popiežių? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalbasi apie nacionalizmo ir tautos vienybės idėjos plitimą XIX a. Europoje, o taip pat konkretų šių idėjų nulemtą įvykį – Italijos suvienijimą. Italijos vienytojai nepabijojo būti atskirti nuo bažnyčios, nes į sukurtą Italijos karalystę įtraukė ir popiežiaus valdytą sritį.

Ar galima pavadinti XIX amžių nacionalizmo amžiumi? Kas yra nacionalizmas? Ar tai – tokia pat ideologija, kaip ankstesnėse laidose aptarti socializmas, liberalizmas, konservatizmas, krikščioniškoji demokratija, ar jis gali derėti su bet kuria iš jų? Kas paskatino nacionalizmo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.

Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios buvo liberalizmo ir socializmo idėjų ištakos? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.

Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip keitėsi visuomenė pramonės perversmo metu? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.

Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip pramonės perversmas pakeitė pasaulį? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XVIII–XIX a. pramonės perversmą (industrinę revoliuciją).

Ar XIX a. įvyko viena ar dvi industrinės revoliucijos? Kuo skyrėsi šie du perversmai arba du pramoninio perversmo etapai? Kokią reikšmę turėjo garo mašinų ir elektros pritaikymas? Kokią reikšmę turėjo geležinkelių tinklo plėtra? Kaip elektra keitė visuomenės gyvenimą ir informacijos plitimo galimybes? Kas labiau pakeitė visuomenės gyvenimą – XIX a. išradimai ar dabartinės skaitmeninės technologijos (trečioji industrinė revoliucija)? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką? (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.

Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie Napoleono žygį per Lietuvą į Maskvą 1812 m. Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono valdymo ypatybes ir jo pergalių priežastis. Kodėl šį kartą Napoleoną ištiko katastrofa.

Kodėl Napoleonas išsirengė į žygį prieš Rusiją? Ko jis siekė? Ko iš Napoleono tikėjosi Lietuvos ir Lenkijos patriotai ir kodėl jie su entuziazmu parėmė Napoleoną? Kodėl užėmęs Maskvą Napoleonas turėjo atsitraukti? Kodėl traukimasis tapo katastrofa? Kur buvo jo lemtinga klaida? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie vieną žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleoną Bonapartą (1769–1821). Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono kelią į valdžią, o dabar aiškinamės, ką jis nuveikė, būdamas valdžioje iki lemtingų jam 1812 metų?

Ar Napoleono siekis sukurti savo imperatorišką dinastiją buvo toliaregiškas? Kokia Napoleono ir jam vadovaujant sukurtų teisės kodeksų reikšmė Europos teisės istorijoje? Koks jų ryšys su Didžios Prancūzijos revoliucijos idėjomis? Kokią reikšmę Napoleono kodeksas turėjo Lietuvai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieno žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleono Bonaparto (1769–1821) – kelią į valdžią.

Kuo reikšmingas Napoleonas? Kokia jo kilmė? Ar jis – prancūzas? Kokie gabumai ir kokios istorinės aplinkybės lėmė svaiginančią Napoleono karjerą? Kokios pergalės pelnė jam didžio karvedžio šlovę? Kas yra Briumerio 18-osios perversmas? Ar šis perversmas žymi Didžiosios Prancūzų revoliucijos pabaigą? Kaip Napoleonas stiprino savo valdžią ir tapo imperatoriumi? Ar Prancūzijos Respublikos žlugimas buvo demokratiškas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai revoliucijai pritarė visi, išskyrus karalių (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Praėjusioje laidoje aptarę revoliucijos priežastis, dabar vėl kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autoriumi Algiu Kasperavičiumi, kuris atskleidžia pirmojo revoliucijos etapo (1789–1791 m.) ypatybes.

Kaip amžininkai žiūrėjo į 1789 m. išrinktų Generalinių luomų, pasivadinusių Steigiamuoju susirinkimu, reformas? Kodėl Paryžiuje kilo neramumai ir buvo paimta Bastilija? Ką naujo Europai davė jo paskelbta Žmogaus teisių deklaracija? Kaip į reformas reagavo Prancūzijos karalius Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasideda revoliucija? (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos temą. Apie šios revoliucijos reikšmę ir priežastis pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, dar 1989 m. jos istoriją aprašęs savo knygelėje „Didysis Bastilijų šturmas“.

Kodėl Prancūzijoje, XVIII a. buvusi etaloniniu absoliutinės monarchijos pavyzdžiu, 1789 m. susvyravo karaliaus valdžia ir prasidėjo revoliucija? Kokiomis idėjomis gyveno to meto Prancūzijos visuomenė, su kokiomis problemomis ji Skaityti toliau

Įvyko seminaras „Šiaurės Atėnai – Kultūrų Dialogas Tarp Rytų Ir Vakarų“ (nuotraukos) (0)

Parodos akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 17 dienos popietę Lietuvos respublikos tautinių bendrijų namuose Graikų tautinė bendrija „Pontas“ surengė seminarą, skirtą paminėti Jungtinių Tautų organizacijos Junesko padalinio paskelbtus Aristotelio atminimo metus ir 120 metų sukaktį nuo pirmosios šiuolaikinės 1896 m. Atėnų olimpiados. Seminaro metu veikė ir paroda, kurioje buvo išstatytos graviūrų reprodukcijos ir fotografijos keliomis temomis: a) senovės graikų filosofų; b) Klasikinės Graikijos teatrų; c) 1896 m. Atėnų olimpiados; d) Boetijos regiono šiuolaikinės Graikijos centrinėje dalyje vaizdai su architektūros paveldu. Seminaro dalyviai susidomėję apžiūrėjo parodą. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video) (1)

alko-radijo-laida-apie-bizantija-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr-1200

Tęsiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Šios laidos tai pirmosios kregždės pranešančios, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Tūkstantmetės Bizantijos imperijos paveldas – milžiniškas ir neįkainojamas. Tačiau ar suprastas? Ar pritaikomas? Kas paveldėtojai? Konstantinopolis skelbėsi esąs Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos ekspertų komisija nagrinėjo istorijos ir geografijos vadovėlius… (video) (2)

Alkas.lt nuotr.

Gegužės 16 dieną darbą baigė Lenkijos-Lietuvos dvišalė ekspertų komisija dėl istorijos ir geografijos mokymo problemų nagrinėjimo 3 dienas posėdžiavusi Punsko savivaldybės svetainėje.

Lietuvai Komisijoje atstovavo: dr. Rimantas Miknys (pirmininkas), prof. dr. Algirdas Jurgis Stanaitis, doc. dr. Algis Kasperavičius bei dr. Elmantas Meilus. Lenkijos ekspertų grupę sudarė: prof. dr. hab. Adamas Suchonskis (Adam Suchoński, pirmininkas), prof. dr. hab. Miečislavas Jackievičius (Mieczysław Jackiewicz), prof. dr. hab. Bohdanas Lukaševičius (Bohdan Łukaszewicz), dr. Mariušas Kovalskis (Mariusz Kowalski) ir mgr. Tadeušas Baryla (Tadeusz Baryła). Kartais kviečiami ir kiti ekspertai. Skaityti toliau