Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Giedraičių, arba Širvintų–Giedraičių, mūšio, įvykusio 1920 m.
Praėjusioje laidoje su mūsų svečiu istoriku Algiu Kasperavičiumi mes jau pradėjome kalbėti apie to mūšio istorines aplinkybes, kelią į tą mūšį, konfliktą su Lenkija, Želigovskio žygį į Vilnių.
Dabar aptarsime jau betarpiškai mūšio išvakares ir patį mūšį, jo pasekmes.
Pradėkime vis dėlto nuo dar nepilnai aptarto Vilniaus užėmimo. Lietuvos kariuomenės, kaip kalbėjome buvo mažai… Skaityti toliau
Šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo Širvintų-Giedraičių mūšio – vieno paskutinių didžiųjų mūšių Lietuvos istorijoje ir viena svarbiausių Nepriklausomybės kovų mūšio. Apie šį mūšį mes kalbėsimės su istoriku, jau ne kartą kalbintu mūsų laidoje, Algiu Kasperavičiumi.
Pradėsim net ne nuo mūšio, nes mūšio reikšmė išryškėja platesniame istoriniame kontekste.
Buvo sąlygos, kurios padarė jį reikšmingu (šiaip jau nelabai didžiulį mūšį), bet jis buvo reikšmingas tuo, kad užbaigė vieną etapą. Deja, ne taip, kaip lietuviai tikėjosi, bet ir ne pačiu blogiausiu būdu.
Jis buvo laimėtas, bet ne visi tikslai buvo pasiekti. Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Lietuvos žydų istorijos metus. Ta proga mes jau pradėjome pokalbį apie Lietuvos žydus, kalbėjome apie jų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę ir joje. Na, o dabar tenka pakalbėti ir apie vieną skaudžiausių žydų istorijos puslapių, tai yra holkaustą. Mes priartėjome prie okupacijų laikotarpio.
Su mumis kalbasi istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius.
Pirmas klausimas toks: ar ta įtampa, kuri kilo 1940 m. dėl kai kurių žydų komunistų dalyvavimo įteisinant Lietuvos okupaciją ir vykdant okupacinės valdžios politiką, ar tai vedė į holokaustą, ar priežastys vis dėlto buvo kitos? Skaityti toliau
Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.
Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.
Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau
Šiandien vėl pakalbėsime Steigiamojo Seimo tema. Mes jau su mūsų svečiu istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi pradėjome pokalbį apie Steigiamąjį Seimą, kalbėjome apie jo sušaukimo aplinkybes, kontekstą ir asmenis, o dabar pakalbėsime apie pačius Steigiamojo Seimo nuveiktus darbus.
Didžiausi darbai bus Konstitucija, dėl kurios jis ir vadinamas Steigiamuoju Seimu (netgi kartais vadinama „konstituanta“) ir taip pat yra svarbus Žemės reformos įstatymas ir kai kurie kiti darbai. Skaityti toliau
Praėjusį kartą mes jau pradėjome kalbėti apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį šiemet minime, ir šie metai yra paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Mūsų svečias Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius jau papasakojo apie visą kontekstą ir rinkimus.
Baigėme tuo, kad į Steigiamąjį Seimą susirinko dauguma krikščionių demokratų bloko atstovų. Jų buvo truputį daugiau kaip pusė, bet buvo ir kitų. Antri pagal deputatų skaičių ir gautus rinkėjų balsus buvo valstiečiai liaudininkai (jie susidėjo iš dviejų grupių). Skaityti toliau
Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Apie šį seimą mes kalbėsimės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.
Jau vien paviršutiniškai pažiūrėjus į to meto platesnį kontekstą, matosi, kad Steigiamojo Seimo, steigiamojo parlamento, susirinkimo idėja buvo plačiai paplitusi tuo metu. Netgi Rusijoje po bolševikų perversmo dar jį bandyta sušaukti, nors jį paskui ir išvaikė… Skaityti toliau
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais (nemažai atmintinų datų šiemet yra paskelbta), todėl mes šioje laidoje pakalbėsime apie Antaną Smetoną.
Kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku, mums jau gerai pažįstamu Algiu Kasperavičiumi.
Taigi, kas tas A. Smetona? Pradėkim nuo kilmės, nes seniau valdovai kildavo iš labai kilmingų giminių, šiuo atveju – ne taip. Skaityti toliau
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Laikinosios sostinės atminimo metais, nes 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos sostinė dėl karinių veiksmų buvo perkelta į Kauną ir ten užsibuvo faktiškai visą tarpukario laikotarpį – kiek gyvavo Pirmoji Lietuvos Respublika.
Apie šitą laikotarpį, apie tai, kaip Kaunas tapo laikinąja sostine, ką jis davė Lietuvai, mes kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.
Taigi, kokios aplinkybės privertė Lietuvos sostinę perkelti į Kauną, kuriame ji niekada nebuvo? Skaityti toliau
Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.
Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.
Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau
Šiandien toliau kalbėsimės apie Nepriklausomybės kovas, kadangi šiemet yra ir Nepriklausomybės kovų atminimo metai – jų šimtmetis (skaičiuojant muo 1919 metų).
Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.
Pakalbėkim konkrečiau apie pačias kovas. Kaip jos prasideda? Iš pradžių Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. , ir kaip ir niekas nevyko… Skaityti toliau
Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.
Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?
Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Italiją po Pirmojo pasaulinio karo ir Benito Musolinio fašistinį režimą.
Kodėl Italijoje 1922 m. buvo įvestas fašistinis režimas? Kuo ypatinga fašistų ideologija? Kas ją ir jos kūrėją Benitą Musolinį sieja su socializmu? Ar fašistams būdingas rasizmas, kuriuo Vokietijoje pasižymėjo Adolfo Hitlerio nacionalsocializmas? Ar teisingai fašistų vardu vadinamos kitos partijos ir režimai už Italijos ribų? Ar B. Musolinio atėjimas į valdžią Italijoje buvo demokratiškas? Kokia didžiausia B. Musolinio klaida? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.
Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.
Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie 1917 m. Rusijos Vasario ir Spalio revoliucijas.
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).
Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.
Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalbasi apie nacionalizmo ir tautos vienybės idėjos plitimą XIX a. Europoje, o taip pat konkretų šių idėjų nulemtą įvykį – Italijos suvienijimą. Italijos vienytojai nepabijojo būti atskirti nuo bažnyčios, nes į sukurtą Italijos karalystę įtraukė ir popiežiaus valdytą sritį.
Ar galima pavadinti XIX amžių nacionalizmo amžiumi? Kas yra nacionalizmas? Ar tai – tokia pat ideologija, kaip ankstesnėse laidose aptarti socializmas, liberalizmas, konservatizmas, krikščioniškoji demokratija, ar jis gali derėti su bet kuria iš jų? Kas paskatino nacionalizmo Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.
Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba XIX a. ideologijas.
Ar galima sakyti, kad XIX a. – ideologijų amžius? Kur XIX a. ideologijų – liberalizmo, socializmo – ištakos? Kuo pasižymi klasikinio liberalizmo idėjos? Ar jos tiko pramonės perversmo pakeistai visuomenei? Ar Markizas de Sadas – liberalas? Ar pirminis socializmas – socialinės fantazijos? Kas būdinga pirmiesiems socialistams? Ką naujo socializmo idėjoms davė Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Ką Engelsas manė apie kolektyvines santuokas? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XIX a. besikeičiančią visuomenę.
Kokia buvo darbininkų padėtis pramonės perversmo metu besikuriančiuose fabrikuose? Ar sunki „proletarų“ padėtis – marksistinė tezė? Kokios buvo realios to meto darbo sąlygos? Kaip keitėsi įstatymai, reguliuojantys darbo santykius? Kodėl atsirado darbininkų judėjimas ir socialistinės idėjos? Kaip keitėsi gyventojų skaičius? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie XVIII–XIX a. pramonės perversmą (industrinę revoliuciją).
Ar XIX a. įvyko viena ar dvi industrinės revoliucijos? Kuo skyrėsi šie du perversmai arba du pramoninio perversmo etapai? Kokią reikšmę turėjo garo mašinų ir elektros pritaikymas? Kokią reikšmę turėjo geležinkelių tinklo plėtra? Kaip elektra keitė visuomenės gyvenimą ir informacijos plitimo galimybes? Kas labiau pakeitė visuomenės gyvenimą – XIX a. išradimai ar dabartinės skaitmeninės technologijos (trečioji industrinė revoliucija)? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.
Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie Napoleono žygį per Lietuvą į Maskvą 1812 m. Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono valdymo ypatybes ir jo pergalių priežastis. Kodėl šį kartą Napoleoną ištiko katastrofa.
Kodėl Napoleonas išsirengė į žygį prieš Rusiją? Ko jis siekė? Ko iš Napoleono tikėjosi Lietuvos ir Lenkijos patriotai ir kodėl jie su entuziazmu parėmė Napoleoną? Kodėl užėmęs Maskvą Napoleonas turėjo atsitraukti? Kodėl traukimasis tapo katastrofa? Kur buvo jo lemtinga klaida? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie vieną žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleoną Bonapartą (1769–1821). Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono kelią į valdžią, o dabar aiškinamės, ką jis nuveikė, būdamas valdžioje iki lemtingų jam 1812 metų?
Ar Napoleono siekis sukurti savo imperatorišką dinastiją buvo toliaregiškas? Kokia Napoleono ir jam vadovaujant sukurtų teisės kodeksų reikšmė Europos teisės istorijoje? Koks jų ryšys su Didžios Prancūzijos revoliucijos idėjomis? Kokią reikšmę Napoleono kodeksas turėjo Lietuvai? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieno žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleono Bonaparto (1769–1821) – kelią į valdžią.
Kuo reikšmingas Napoleonas? Kokia jo kilmė? Ar jis – prancūzas? Kokie gabumai ir kokios istorinės aplinkybės lėmė svaiginančią Napoleono karjerą? Kokios pergalės pelnė jam didžio karvedžio šlovę? Kas yra Briumerio 18-osios perversmas? Ar šis perversmas žymi Didžiosios Prancūzų revoliucijos pabaigą? Kaip Napoleonas stiprino savo valdžią ir tapo imperatoriumi? Ar Prancūzijos Respublikos žlugimas buvo demokratiškas? Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).
1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Praėjusioje laidoje aptarę revoliucijos priežastis, dabar vėl kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autoriumi Algiu Kasperavičiumi, kuris atskleidžia pirmojo revoliucijos etapo (1789–1791 m.) ypatybes.
Kaip amžininkai žiūrėjo į 1789 m. išrinktų Generalinių luomų, pasivadinusių Steigiamuoju susirinkimu, reformas? Kodėl Paryžiuje kilo neramumai ir buvo paimta Bastilija? Ką naujo Europai davė jo paskelbta Žmogaus teisių deklaracija? Kaip į reformas reagavo Prancūzijos karalius Skaityti toliau
