Žymos archyvas: Aleksas Girdenis

D. Stancikas. Mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo (9)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

 

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau

Biržuvėnuose rokuotasi tik žemaitiškai (0)

„Rokoukimės i korkem žemaitiškā“ baigiamojo renginio dalyviai Biržuvėnų dvare | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Iš obelų pūgos išsiveržusi Virvytė, kaip ir prieš amžius, tyvuliavo plačioje lagūnoje, o jos vandenų veidrodiniame atspindyje, tarsi gulbės raibuliavo baltos langinės, už kurių girdėjosi vaikų klegesys ir graži daininga žemaitiška šnekta. Virš centrinio balkono oriai plaikstėsi Lietuvos ir Žemaitijos vėliavos.

Saulėtą rytą takeliai į Biržuvėnų dvarą suvedė Luokės, Janapolės, Pavandenės mokyklų ir Platelių gimnazijos moksleivius bei mokytojus, kad čia galėtų laisvai pasirokouti žemaitiškai, didžiuodamiesi savo kalba, jausmingai pažymėti įspūdingai bežengiančius Tarmių metus. Skaityti toliau

Tarmių metai Lietuvos edukologijos universitete (0)

R.Rinkauskienė | asmeninio archyvo nuotr.

Ar dažnai susimąstome, kas yra kalba, o kas yra tarmė, kuo jos viena nuo kitos skiriasi, kiek Lietuvoje tarmių, ką jos turi bendra, kas jas vieną nuo kitos skiria. Turbūt ne kiekvienas lietuvis iš karto į tuos klausimus atsakytų.

Jeigu kas paklaustų, kokia mano gimtoji kalba, aš, žinoma, atsakyčiau,  – lietuvių. Bet iš tiesų mano gimtoji kalba – tai ne bendrinė lietuvių kalba, o ta, tikroji, atėjusi iš vaikystės pasaulio, iš gimtųjų namų, iš tėvų ir senelių. Tai mano tarmė… Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

Išleista nauja lietuvių etninės kultūros tyrėjo V.Mikailionio prozos knyga – „Jotvingių laisvės šokis“ (1)

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują lietuvių etninės kultūros tyrinėtojo Vaclovo Mikailionio knygą – prozos diptichą „Jotvingių laisvės šokis“.

Knygoje spausdinami apysaka „Placidas“ ir romanas „Grūdzielius“ atskleidžia tautos dvasinę būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms, o kūrinių pagrindą sudaro gilioji „jotvingiškoji“ pasaulėjauta ir kultūra.  Vienas iš romano simbolių  „grūdzielius“ – tai archaiškas dzūkiškas šokis.

Autorius bando atkurti sudėtingą tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę. Skaityti toliau

Netekome garsaus kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio (1937-2011) (4)

Aleksas S. Girdenis 1937-2011

Rugsėjo 16 d. penktadienį, eidamas 74-tuosius metus mirė Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto profesorius eme­ri­tas Aleksas Stanislovas Girdenis (1937-2011).

Aleksas Stanislovas Girdenis gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedros dėstytoju,  1973-1994 m. ir nuo 2001 m. dirbo Eksperimentinės fonetikos (1993-1994 m. Eksperimentinės kalbotyros) laboratorijos moksliniu vadovau 1994-2001 m. Bendrosios kalbotyros katedros (iki 1996 m. – Eksperimentinės kalbotyros katedra, reorganizuota iš laboratorijos) vedėju, 1984-1989 m. Filologijos fakulteto dekanu. Skaityti toliau