Žymos archyvas: airiai

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis (0)

2020 09 25 11:50

Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

Airių praeityje, kaip ir kiekvienoje tautoje, yra daugybė moksliškai nepatvirtintų, tačiau ligi šiol legendų pavidalu gyvuojančių mitologinių artefaktų, apgaubtų romantikos skraiste.

Viena iš tokių legendų pasakoja, kad kadaise, kai salą valdė moterys (matriarchatas neolito amžiuje buvo būdingas daugeliui tautų), Airija gyveno aukso amžių: buvo laisva, nepatyrusi karų ir vergystės. Tuo metu kraštą valdžiusi legendinė karalienė (pavadinimas sąlyginis – neolito amžiuje nebuvo nei karalių, nei karalienių. Anot istorikų, airiai apskritai niekada neturėjo karaliaus), vardu Maeve (tariama Medu). Ji yra tapusi savotišku airių laisvės ir nepriklausomybės simboliu, tad jos palaidojimo vieta (Slaigo grafystė, Knocknarea – Karalių kalva) ant Atlanto kranto aukšto kalno, siekiančio puskilometrį, nuo kurio į visas puses atsiveria įspūdinga panorama, yra gausiai lankoma ne tik airių, bet ir atvykusių turistų. Skaityti toliau →

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje (9)

2018 10 29 14:00

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau →

Prezidentė pasveikino Airiją su Šventojo Patriko diena (nuotraukos) (1)

2018 03 17 19:43

Šv. Patrikas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Airijos Prezidentą Michaelį D. Higinsą (Higginsą) nacionalinės šventės – Šventojo Patriko dienos ‒ proga.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina, jog abiejų šalių piliečių bendradarbiavimas ir visapusis valstybių dialogas plečiasi. Anot Prezidentės, prie to prisideda bendras sėkmingas darbas žemyno, ekonomikos ir saugumo darbotvarkės klausimais Europos Sąjungoje. Skaityti toliau →

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

2015 10 11 20:20

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau →

R. Ragauskaitė. Ar turėsime akmens amžiaus muziejų Lietuvoje? (nuotraukos) (7)

2015 10 09 18:00

Kai rugpjūčio sausra kankino Lietuvą taip, kad net žvaigždės, anot poeto Viktoro Rudžiansko, pasidengė rūdimis, Airiją gaivino vėsoki orai ir drungnas, nuo Atlanto atplaukęs lietutis. Dar tebežydėjo gauromečiai (Lietuvoj jau kadai paskleidę pūkus!), o pakelėse geltonavo bitkrėslės. Smaragdo žalumo žolėj nesigirdėjo žiogų, gal todėl nesijautė ir voratinkliais drykstančių išeinančios vasaros melancholijos gijų…

Ražienų tyla primena vieno (žolės? žmogaus? ) etapo baigtį. Ir kito pradžią. Tą tarpelį tarp pabaigos ir pradžios kiekvienas išgyvena skirtingai. Ne tik atskiras žmogus, kiekviena tauta turi vis kitokias pabaigos ir pradžios virsmo apeigas – padedančias tą tiltą pereiti… Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Daugiau niekada! (24)

2015 06 29 10:21

„Daugiau niekada!“ – tarė žydai po holokausto. Du tūkstančius metų išguita iš tėvynės, blaškyta po visą pasaulį, žeminta ir persekiota tauta atkūrė savo valstybę savo istorinėje tėvynėje. Pasinaudodama tarptautine politine konjunktūra, o reikalui esant ją ignoruodama, netgi drauge su tarptautine teise ir visokeriopomis „tolerancijos“ madomis, ši tauta sukūrė labiausiai nacionalistinę ir vieną iš labiausiai militaristinių valstybių šiuolaikiniame pasaulyje.

Kai šios valstybės kūrėjui Dovydui Ben Gurionui parašė kairuoliškomis madomis užsikrėtęs tautietis iš sočių rojaus sodų Vakaruose, kaltindamas dėl tolerancijos Skaityti toliau →

R. Ragauskaitė. Ąžuolų medus (1)

2015 06 27 08:37

Dūzgia…Pakeliu galvą – boluoja liepų žiedų pumpurėliai. Dar nežydi. Dar kokią savaitę palauks. Bet bitės jau dūzgia – užuodžia nektarą. Nuo jų dūzgimo liepa net gaudžia. Bus medaus. Medaus bus.

Kaimynai šiandien, mačiau, jau kopinėja. Pirmąjį, pavasarinį medų ima. Smilksta dūmelis… „Galėtų pavaišinti“, – dingteli galvon. Po valandžiukės – bar, bar į duris. Moteris šypsosi, rankose laikydama stiklainiuką. Skaityti toliau →

Vilniečiai pasitiko pavasarį airiškai (nuotraukos) (6)

2015 03 14 23:16

Kovo 14 d. Airiškas tradicijas puoselėjantys vilniečiai susirinkę Užupyje prie Vilnelės jau ketvirtą kartą atšventė airišką šventę Švento Patriko dieną. Šv. Patrikas laikomas Airijos globėju.

Pro Užupį tenkanti Vilnelė šventės metu buvo nudažyta žaliai. Į upės vandenį buvo įpilta žalių dažų, kurie, esą, neteršia aplinkos ir išsiskaido vandenyje.

Airijoje ši šventė yra švenčiama kovo 17 d. Ji laikoma nacionaline airių švente – Airijos diena ir yra laisvadienis. Šv. Patriko diena švenčiama ir kitose pasaulio šalyse, ten, kur yra išeivių iš Airijos. Šiaurės Airijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Skaityti toliau →

R. Jasukaitienė. Čiobreliai žydi ir ant akmens (0)

2013 08 25 15:32

Išplaukiame iš Golvėjaus. Iš jo kadaise airiai išplaukdavo ieškoti laimės. Leisdavosi į Atlanto platybes. Į nežinomybę. Į laisvės šalį – Ameriką. Mus suvilioja Arano salos. Ten buvusieji žavisi jų rūsčiu egzotiškumu.

Nuo Golvėjaus iki didžiausios iš trijų Arano salų – valanda kelio, jei vandenis galima pavadinti keliu. Kelte – įvairiausių tautybių žmonės: vieni – keliautojai profesionalai, apsikarstę fotoaparatais ir filmavimo kameromis, kiti vyksta atsipalaiduoti, treti, ko gero, įdomiausi – jie ieško akistatos su savimi; kuo neįprastesnės sąlygos, tuo daugiau jos atveria mumyse juslių – kasdienybe, nuobodybe, Skaityti toliau →