Žymos archyvas: 1863 m. sukilimas

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas – 1863 m. sukilimo dalyvis (0)

Panerių tunelio statyba. Vilnius 1860 m. | A. Korzono, LMAVB RSS nuotr.

Sausio 31 d., 17 val., Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginyje bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).

Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą (0)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas | Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė atskleis, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.

Skaityti toliau

R. Navickas. Etninė Lietuva jiems – „istorinė klaida“? (130)

Blogeris ZeppelinusŽlugusių imperijų patriotai ir prasimanytų tautų nacionalistai – ar gali būti keistesnis vaizdelis?

Sunku mane nustebinti, bet gerbiamam Liutaurui Ulevičiui tai pavyko. Ne veltui yra žymus viešaryšininkas bei pijaro meistras.

Ėmė gerbiamas Liutauras ir šiandien nuo pat ryto apskelbė mūsų visų Tėvynę, brangiąją Nepriklausomą Lietuvą, dėl kurios tie kovota ir galvų guldyta, kažkokiu nesusipratimu. Tskant, istorine klaida. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau

Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Katalogo  viršelio dalis

Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.

2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas kviečia į žygį „Sukilėlių keliais“ (0)

Neries regioninio parko direkcija rugsėjo 21–22 dienomis surengs istorinį-pažintinį žygį „Sukilėlių keliais“, skirtą 1863 m. sukilimo minėjimui. Žygio dalyviai aplankys prieš 150 metų vykusio sukilimo istorinės atminties vietas.

Pirmąją dieną pėsčiomis įveikę 25 km ilgio sukilėlių naudotą maršrutą palei Nerį, antrąją dieną žygeiviai beveik 150 km keliaus autobusu. Kelionės pabaigos taške – Kernavėje – žygį užbaigs trumpa konferencija 1863 m. sukilimo tema.

Pasak Neries regioninio parko direkcijos kultūrologės Karolinos Tamašauskaitės, žygio dalyviams bus įdomų praeiti sukilėlių takais, Skaityti toliau

Gyvosios istorijos festivalis nepaliko abejingų (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Savaitgalį Kaune vyko gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“, kurį vainikavo Santakos stadione įvykusi 1863 m. mūšio inscenizacija.

Prieš 150 metų partizaninio pobūdžio mūšį atkūrė daugiau nei 80 rekonstruktorių. Tradiciškai jie įsikūrė Santakos parke. Čia visi norintieji galėjo aplankyti gyvosios istorijos rekonstruktorių stovyklą ir susipažinti su to meto ginkluote. Skaityti toliau

Šį savaitgalį Kaune vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“ (0)

1Artėjantį šeštadienį ir sekmadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į neeilinį renginį. Savaitgalį visame senamiestyje vyks gyvosios istorijos festivalis „Kaunas 1863. Už mūsų ir jūsų laisvę“. Esminis reginys – sekmadienį Santakos stadione vyksianti 1863 m. mūšio inscenizacija.

Šiemet Lietuva ir kaimyninė Lenkija mini 1863–1864 m. sukilimo 150-ies metų sukaktį. Šis sukilimas įėjo į mūsų tautos istoriją kaip vienas garbingiausių ilgametės kovos už laisvę epizodų. Dalgiais, kirviais ir menkais medžiokliniais šautuvais ginkluoti įvairių socialinių sluoksnių vyrai drąsiai stojo į kovą su „Europos žandaru“ vadinama carine Rusija. Skaityti toliau

Paberžėje pagerbtas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas (nuotraukos) (0)

KAM, A.Pliadžio nuotr.

Gegužės 19 d.  minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Paberžėje (Kėdainių r.) buvo pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai: prieš 150 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai ir Lietuvos partizanai.

„Šiandien susirinkome čia, pačioje Lietuvos širdyje, paminėti du mūsų valstybei ir tautai labai svarbius įvykius. Juos abu riša bendras Laisvės troškimas ir nesutaikstymas su okupacijos jungu“, – minėjimo renginyje kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pabrėždamas tamprų ryšį tarp 1863 m. sukilimo dalyvių, pokario partizanų ir visų kovotojų už laisvę. Skaityti toliau

Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai (0)

1863m. sukilimo paminėjimas | M.Volodko.nuotr.

Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.

Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Skaityti toliau

1863 metų sukilimas bus pavaizduotas ir pašto ženkle (0)

pašto ženklasŠiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną.

Pašto ženklas „1863 m. sukilimui – 150 metų“ bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė.

Pašto ženkle pavaizduotas lenkų grafiko Arturo Grotgerio paveikslo „1863 m. sukilėliai“ fragmentas bei sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Skaityti toliau

„Aušros“ muziejuje vyks teatralizuotas parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Artūro Grotgero piešinys, 1863 m.

Kovo 11-ąją Šiaulių „Aušros“ muziejuje – neeilinė šventė. Bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 150-osios 1863 m. sukilimo ir 90-osios „Aušros“ muziejaus įkūrimo metinės. 11 val. Sukilėlių kalnelyje vyks 1863 m. sukilėlių pagerbimo ceremonija, 13 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) – tarptautinės parodos „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas atidarymas, kuriame dalyvaus Kauno karo istorijos klubas bei karo istorijos klubas ,,Fuzilierius“ (Kaunas).

2013 m. Lietuvoje paskelbti 1863 m. sukilimo metais. Per Lietuvą sukilimo jubiliejus nusidrieks muziejų keliu „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“. Skaityti toliau

Pristatyta kilnojamoji paroda apie 1863 metų sukilimą (0)

1863 m. sukilimo mūšis. Dail. Arturas Grotgeris

Taikomosios dailės muziejuje paroda apie 1863-ųjų metų sukilimą pradėtas renginių ciklas, skirtas 150-osioms sukilimo metinėms.

Paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grotgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ yra ryškus 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentas bei pirmasis 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programos renginys.

Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grotgerio Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai? (13)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.

Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos Kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, – visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (31)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu svarbiausių įvykių, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse.

Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip apie jį buvo kalbama) visi užmiršo, eilinių jo metinių nebeprisimena. Paaiškėjo, kad 1918 m. vasario 16-osios aktas vis dėlto buvo svarbesnis. Labiau pasisekė 1253 m. vasarą įvykusiam Mindaugo karūnavimui, kurio minėjome ne tik 750 metų jubiliejų prieš 10 metų, bet minime ir kasmet. Skaityti toliau

Kėdainiuose kasmet tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę (nuotraukos) (2)

Kėdainių miesto savivaldybės nuotr.

Kiekvienais metais Kėdainių savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkomi paminklai žuvusiems už Lietuvos laisvę.

2006−2012 metais buvo pastatyti 63 nauji antkapiniai kryželiai Lietuvos savanoriams Dotnuvos g. kapinėse, pastatytas antkapinis kryželis bei sutvarkytas pėstininkų antro pulko kapitono Jono Kairiūno kapas, pastatytas antkapinis paminklas dviem nežinomiems kariams savanoriams Kauno g. kapinėse, pastatyti 4 antkapiniai kryželiai Gudžiūnų savanorių karių kapinėse,  restauruotas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir sutvarkytas Povilo Lukšio kapas Dotnuvos g. kapinėse, restauruotas paminklas Povilo Lukšio žuvimo vietoje Skaityti toliau

Siūloma 2013 m. skelbti 1863-iųjų metų sukilimo metais (5)

1863-ųjų sukilimas | A.Grotgero pieš., 1863 m.

Gegužės 15 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės ir Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teikiamam nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo 1863-iųjų metų sukilimo metais“ projektui Nr. XIP-2298, kuriuo Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. sukanka 150 metų nuo 1863-iųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę ir kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms nutaria paskelbti 2013 metus 1863-iųjų metų sukilimo metais. Nutarimas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Skaityti toliau

Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas (2)

Aleksandras Fromas Gužutis

Gruodžio 12 d. sukako 189 m. nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu  gimimo dienos. A.Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną. Skaityti toliau