Žmonės

Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skirtas teatro kritikui Helmutui Šabasevičiui (0)

Helmutas Šabasevičius | LRT nuotr.

Lietuvos teatro sąjunga 2019 metus palydi svarbiu papročiu. Nuo 2009 m. piniginiu apdovanojimu pagerbiami teatro kritikai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Šiais metais apdovanojimas buvo skirtas menotyrininkui, šokio istorikui ir kritikui Helmutui Šabasevičiui už svarų indėlį į teatrinės praeities ir dabarties diskursą.

Šabasevičiaus pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: 19 a. Lietuvos kultūra, choreografijos, scenografijos istorija. Per ilgametę profesinę veiklą jis paskelbė daugybę teatro ir dailės istorijos, kritikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Skaityti toliau

Kitąmet Lietuvoje atnaujinami „Sacharovo klausymai“ (0)

Kitąmet Lietuvoje atnaujinami „Sacharovo klausymai“ | urm.lt nuotr.

Gruodžio 9 dieną, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje pristatyta akademiko, vieno garsiausių žmogaus teisių gynėjų, Andrejaus Sacharovo, artimųjų, pilietinės visuomenės atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių šalių universitetų iniciatyva atnaujinti tarptautinius „Sacharovo klausymus“.

Po 35-ių metų pertraukos jie bus surengti 2020 metų gegužės 20-21 dienomis Lietuvos Respublikos Seime. Paskutiniai Sacharovo klausymai vyko Londone 1985 metais. Skaityti toliau

Gyvenimas pašvęstas Lietuvai ir matematikai (0)

Lietuvos matematikų draugijos renginys „Akademikas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai“ | V. Valuckienės nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete 2019 m. gruodžio 2 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ir Lietuvos matematikų draugijos bendras renginys „Akademikas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai“, skirtas Akademiko Vytauto Statulevičiaus 90-osioms gimimo metinėms. Gausiai susirinkę Jono Kubiliaus auditorijoje kolegos, dėstytojai, studentai, šeimos nariai ir visi pažinoję V. Statulevičių prisiminė įvairiapusę akademiko – mokslininko ir organizatoriaus – veiklą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos (2)

3ee96077e3efaf0723c12dbf84c3e3b6208298e1_article_scale

Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.

Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau

Žmogaus teisių dienai – filmas apie Tibeto pabėgėlius (video) (0)

Filmo „Saldusis requiem“ peržiūra | rengėjų nuotr.

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, gruodžio 10-ąją (antradienį), 19 val. kino teatre „Skalvija“ (A. Goštauto g. 2) VšĮ „Tibeto namai“ bei Tibeto laisvės rėmimo grupė rengia 2018 metais sukurto filmo „Saldusis requiem“ (rež. Ritu Sarin ir Tenzing Sonam), kuriame pasakojama tikra tibetietės pabėgėlės istorija, peržiūrą. Prieš filmą įžanginį žodį tars VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Konstantinas Andrijauskas.

26 metų tibetietė tremtinė Dolkar gyvena Delyje. Prieš 18 metų ji kartu su savo tėvu per atšiaurius Himalajus bėgo iš Tibeto. Deja, ši kelionė baigėsi tragiškai. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Kėdės primins kraštiečius poetus (0)

Paminklą sukūrę menininkai Algimantas Vorevičius ir Andrius Stankevičius | V. Venslovaičio nuotr.

Lapkričio 22 dieną Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje Griškabūdžio ir Barzdų klebonas kun. Vytautas Mazirskas, Paluobių ir Braziūkų klebonas kun. Andrius Vaitkūnas bei Veiverių klebonas g. kan. Kęstutis Vosylius aukojo šv. Mišias už Griškabūdžio mokyklą, minėjusią 200-ąsias įsteigimo metines, joje dirbusius mokytojus, žinių siekusius mokinius, bendruomenę. Šv. Mišiose gausiai dalyvavo ir dabartinės gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Pirmosios žinios apie Griškabūdžio mokyklą randamos Skaityti toliau

Atrinkta 12 nusipelniusiųjų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas (1)

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Skaityti toliau

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai (5)

Albinui Kentrai įteikta Laisvės premija | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 5 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kūrėjas – šventa karvė? (4)

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ | Č. Iškausko nuotr.

Aš taip pat nemačiau skandalingojo Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklio pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Bet tai nereiškia, kad tik premjeros stebėjimas, buvimas salėje gali nuteikti objektyviai nuomonei. Apskritai nuomonė objektyvi būti negali, ji visuomet subjektyvi.

Todėl pasitikiu Jauniaus Pociaus ar Valdo Vasiliausko kompetencija ir, žinoma, savo nuostatomis, kurios jau anksčiau suformuotos R. Vanagaitės publicistikos. Juo labiau, kad iš anksto skelbta, jog režisierius A. Areima, kuris, pasak teatro meno vadovo A. Jevsejevo, „kiaurai sienas eina“, stato… siaubo miuziklą. Na na… Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais (1)

Prof. Dr. Marija Gimbutienė | Monikos Boirar nuotr.

Gruodžio 3 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

M. Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

Priimtu dokumentu įvertinama išskirtinė jos asmenybė ir jos darbų įtaka Lietuvos archeologijai, antropologijai, archeomitologijai – Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kur veda K. Kalinausko ir Z. Sierakausko gatvės? (17)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo iškilmės | S. Žumbio nuotr.

Į mūsų laisvę, žinoma. Vedė net okupacijos metais, drauge su Vinco Mykolaičio-Putino „Sukilėliais“ (neleistais užbaigti), pagal juos parašyta Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ (uždrausta, leista pastatyti tik 1979 m.), Konstantino Bogdano skulptūrinė kompozicija „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“, taip ir likusi skulptoriaus dirbtuvėje (makete). Bet niekam nešovė į galvą pastatyti J. Juzeliūno operos ar realizuoti K. Bogdano skulptūros 2013 m., kuriuos Seimas buvo paskelbęs 1863-1864 m. sukilimo metais. Niekam šių kūrinių neprireikė nė dabar, laidojant sukilimo vadus ir dalyvius. Ne tokia epochos dvasia? Ar šioje bevaisėje žemėje jau niekas nebeauga? Skaityti toliau

N. Krasniauskienė. Chirurgas Jonas Stanaitis – kasdienybės karys, pokariu kėlęs sužeistą Lietuvą (0)

Pulmonologas_Jonas_Stanaitis

Šiemet minima iškilaus Lietuvos chirurgo, mokslininko, išradėjo, hab. m. dr. Jono Stanaičio 100-mečio sukaktis (g. 1919 09 20 Matarnų kaime, Šakių apskr. (dab. Vilkaviškio r.). „Norėjome, kad sunkus mūsų Tėtės chirurgo pokario kelias nenugrimztų užmarštin“, – rašė vaikai J. Stanaičio prisiminimų knygos „Usnynas“, kurios leidimą minint jubiliejų pakartojo, baigiamajame skyriuje. Ir kartu su Lietuvos medicinos biblioteka bei Pasaulinės gydytojų federacijos (PGF) „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija surengė popietę daktaro gyvenimui apžvelgti. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva (1)

Virginija Ina Bedarfienė savo atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ pristatyme | J. Ivaškevičiaus nuotr.

Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn. Bernardas Brazdžionis.

Neseniai užverčiau paskutinį Virginijos Inos Bedarfienės atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ („Naujasis lankas“, Kaunas, 2019) puslapį. Skaitydamas tarsi nuolat ėjau šalia autorės, žavėjausi jos ryžtingumu, tikslo siekimu, jaučiau jos nepaliaujamą meilę tėvynei ir artimiesiems, sielojausi dėl autorės kilmingos bajorų šeimos ir lietuvių tautos kančių. „Gyvenimo akimirkos“ – glausta, detali, informatyvi, gausiai iliustruota nuotraukomis knyga, nestokojanti ir tragizmo, ir jausmingų autorės sielos atsivėrimų. „Knyga įdomi tuo, kad joje užfiksuoti kelių amžių istoriniai įvykiai: tai – visų pirma garbinga jos (V. I. Bedarfienės – V. V.) giminės istorija, Skaityti toliau

Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas (0)

Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Prieš 75 metus, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai užkasti kartu su kitų aukų pelenais – kad niekada nebegrįžtų į Tėvynę.

„Kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Bet aš vis tiek laikau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“, – toks buvo paskutinis partizanų vado žodis okupantų teisme.

Prieš dešimt metų, minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ias gimimo metines, nepriklausomos Lietuvos Seimas Joną Žemaitį paskelbė ketvirtuoju prezidentu – taip, kaip ir buvo numatyta laikinojoje partizanų konstitucijoje, Skaityti toliau

O. Voverienė. Tauta ir Valstybė buvo didžiausias rašytojo Jono Mikelinsko rūpestis (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim.
Jonas Graičiūnas.

Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau

Lietuvos 2019-ųjų moterimi išrinkta Asmik Grigorian! (0)

Asmik Grigorian | wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 27 d. vakarą sostinės Vaidilos teatre iškilmingai apdovanota Lietuvos 2019-ųjų moteris – šiemet šis garbingas titulas atiteko operos žvaigždei Asmik Grigorian (38 m.).

Geriausia pasaulio operos solistė pagerbta iškilmėse, į kurias susirinko du šimtai politikos, verslo ir pramogų pasaulio elito atstovų. „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas A. Grigorian įteikė skulptoriaus Mariaus Zavackio auksinė kurpaitę.

2019-ųjų Lietuvos moterį sveikino Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, muzikinius Skaityti toliau

Gruzijos ambasadorius: džiaugiuosi gavęs paskyrimą į Lietuvą (video) (0)

Levan Gvachliani | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruzijos (Sakartvelo) ambasadorius Levanas Gvačlianis Lietuvoje dirba apie pusę metų. Diplomato teigimu, Lietuva svarbi Gruzijos draugė, todėl džiaugiasi, kad jo pirmasis paskyrimas į užsienį buvo būtent Lietuva.

Su ambasadoriumi kalbame apie darbą ir laisvalaikį ir artėjančias žiemos šventes. Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta monografija apie Vladą Natkevičių (0)

Monografijos apie Vladą Natkevičių pristatymas | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 27 d., 17 val., Signatarų namų salėje, vyks Joanos Vigos Čiplytės knygos „Dr. doc. Vladas (Ladas) Natkevičius (1893–1945)“ pristatymas.

Vladas Natkevičius – Steigiamojo, Pirmojo ir Antrojo Seimo narys, savanorių raitelių šimtinės „Geležinis Vilkas“ steigėjas, diplomatas, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Maskvoje. Dokumentinė monografija skirta jo 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tai pirmoji tokio turinio knyga, kurioje, remiantis gausia archyvine medžiaga bei spauda, pasakojama apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą ir visuomeninę veiklą, kūrybą. Skaityti toliau

Japonų profesorius Rio Kodžima: lietuvius aš labai branginu ir myliu (0)

aponų profesoriaus Rio Kodžimos knygos – straipsnių rinkinio „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“ pristatymas VDU | I. Baltakytės nuotr.

„Kai atvykau į Kauną, čia buvo sutrikęs šildymas, žmonėms buvo labai sunku. Tačiau aš įsimylėjau Lietuvą – patiko jos valgyklos, paprastas, bet skanus maistas. Priskiriu save kartai, turėjusiai tas pačias vertybes, kaip ir daugelis lietuvių – juos aš labai branginu ir myliu“, – atvirauja japonų profesorius, istorikas Rio Kodžima, kuris prieš beveik tris dešimtmečius dėstė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir tapo japonistikos studijų pradininku Lietuvoje.

Praėjusį trečiadienį Rio Kodžima ir vėl lankėsi Kaune. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga – straipsnių rinkinys „Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra“. Skaityti toliau

Kaune apdovanoti geriausi Lietuvos ūkininkai (0)

Apdovanoti geriausi ūkininkai 2019 | zum.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. ūkininkai iš visos Lietuvos susirinko į tradicinį renginį „Metų ūkis“, kuriame apdovanoti geriausieji.

Svarbiausias varžytuvių reikalavimas  – ūkis turėjo būti padaręs didžiausią pažangą per šiuos metus.  Kaip rodo konkurso statistika, ūkio dydis ir ūkininko amžius –  tikrai ne lemiami faktoriai nugalėti geriausio ūkio rinkimuose.

Varžytuvėse iš viso dalyvavo 420 ūkių. Iš jų išrinkti 116 nugalėtojų iš 39 savivaldybių.

Skaityti toliau

Mūsiškiai ir nemūsiškiai (J.Miltinio dramos teatras pasikinkė R.Vanagaitę) (5)

Juozo Miltinio paminklas Panevėžyje | Alkas.lt nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmonės – visi mūsiškiai ir nemūsiškiai, vienaip ar kitaip įsitraukę ar įtraukti į skandalą, nerimstantį dėl Panevėžio Juozo Miltinio teatro. Tiksliau – ne dėl paties teatro, o dėl jame statomo siaubo miuziklo pagal pjesę, parašytą remiantis Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“. Joje autorė lietuvius parodė kaip žydšaudžių tautą. O ką mums žada parodyti teatras?

Tikriausiai pamenate, kokį šaršalą R.Vanagaitės „Mūsiškiai“ sukėlė visuomenėje. O paskui, kai, neva remdamasi dokumentais, autorė pareiškė, jog partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas nebuvo kankinamas, o dargi buvo KGB agentas, leidykla atsisakė knygą platinti. Skaityti toliau

1863-1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai amžinojo poilsio atgulė Senųjų Rasų kapinių koplyčioje (video, nuotraukos) (11)

Sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmės | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. vyko iškilminga 1863-1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių iškilmės.

Laidotuvių iškilmės prasidėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme, po to sukilimo vadų ir dalyvių karstai buvo įnešti į Vilniaus Katedrą baziliką. Katedros aikštėje buvo išrikiavusi Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių Garbės sargybos kuopa. Skaityti toliau

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau

Vyks baigiamasis tarptautinių E. Balsio jaunųjų muzikos kūrėjų varžytuvių koncertas (0)

Eduardas Balsys | mic.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., 18 val., Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, vyks pirmąkart Lietuvoje rengiamų Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių varžytuvių baigiamasis koncertas, kuriame skambės 11 ryškiausių varžytuvių kūrinių.

Eduardo Balsio 100-mečio metai lydimi daugybės įdomių renginių, kuriuose jau suskambėjo įsimintiniausi kompozitoriaus kūriniai. E. Balsys – ir vienas įtakingiausių lietuvių kompozicijos pedagogų. Skaityti toliau

UNESCO minimų metinių sąraše 2 Lietuvos sukaktys (0)

Marija Alseikaitė-Gimbutienė ir Vilniaus Gaonas | Rengėjų nuotr.

Lapkričio 14 d. UNESCO Generalinės konferencijos 40 sesijoje paskelbtos į 2020-2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą įtrauktos valstybių narių sukaktys. Tarp šių sukakčių pateko Lietuvos teiktosios: 2020 m. – didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus litvakų kultūros atstovo Elijahu Ben Salomono Zalmano (Vilniaus Gaono) (1720-1797) 300-osios gimimo metinės (remiant Baltarusijai, Lenkijai, YIVO žydų tyrimų institutui (JAV) ir Lenkų–žydų tyrimų institutui (JK)); 2021 m. – archeologės, antropologės, Skaityti toliau

I.B. Juozapaitytė: Ateina malonus ir darbingas laikas (0)

Ieva Barbora Juozapaitytė | lrt.lt nuotr.

Lapkričio 22-24 d., Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos, klausytojus kvies susitikti Jonavoje, Utenoje ir Šiauliuose.

Tai išskirtinė galimybė išgirsti vienus žymiausių klasikinės muzikos kūrinių, sulaukusių pasaulinio pripažinimo. Koncertuose kūrinius atliks jaunosios kartos operos solistai – Ieva Barbora Juozapaitytė ir Edgaras Davidovičius. Apie artėjančius koncertus, ateities planus ir svajonių vaidmenis kalbamasi su soliste Ieva Barbora Juozapaityte. Skaityti toliau

Netekome žymaus metalo skulptoriaus Jono Žuko (1)

Jonas Žukas (1940-2019) | Asmeninė nuotr.

2019 m. lapkričio 18 d.eidamas 80-tus metus mirė  žymaus metalo skulptorius, medalininkas Jonas Žukas (1940-2019).

Jonas Žukas gimė 1940 metais.  Mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume, studijavo Lietuvos konservatorijoje, griežė altu Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, koncertavo ir su kameriniais kolektyvais. Studijuodamas muziką ir grodamas orkestre, domėjosi kūriniais iš metalo, savarankiškai praktikavosi juvelyrikos srityje, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Rokfelerių imperija (video) (1)

Džonas D. Rokfeleris (John D. Rockefeller) | Youtube nuotr.

Rokfelerių šeima ne tik verslo, tačiau ir masinės kultūros reiškinys. Nieko nuostabaus, kad ją supa įvairūs mitai bei gandai.

Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis praskleis paslapties šydą dengiantį tiek Rokfelerių dinastijos pradininko Dž. Rokfelerio, tiek jo vaikų bei anūkų gyvenimą.

Šioje laidoje išgirsite kaip sumaniai buvo uždirbtas pirmasis kapitalas, kas bendro tarp šios šeimos ir politikos bei be abejo apie viešas ir ne visai draugijas prie kurių kurimo Rokfeleriai prisidėjo. Skaityti toliau

Vilniaus apygardos teismas paleido N. Venckienę už užstatą (17)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien, lapkričio 19 d. 10 val. Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Neringos Venckienės suėmimas buvo pratęstas dviem mėnesiams ir paleido ją į laisvę už užstatą.

Vos sužinoję teismo sprendimą, N. Venckienės tėvai išskubėjo į banką sumokėti dešimties tūkstančių eurų užstatą.

Neringai Venckienei Vilniaus apygardos teismas skyrė švelnesnes kardomąsias priemones: trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, t.y., kad jai bus uždėta apykojė), taip pat bus paimti jos dokumentai ir ji turės sumokėti  užstatą. Skaityti toliau

Škotijoje pristatyta fotografo G. Trimako kūryba (0)

Gintautas Trimakas | Rengėjų nuotr.

Fotografo Gintauto Trimako parodą „Išėjimai“ pristatyta Glazgo „Gatvės lygio fotodarbų galerijoje“ Škotijoje. „Išėjimų“ darbus menininkas sukūrė keliaudamos Neringos pakrante nuo Juodkrantės iki Nidos ir fotografuodamas pajūrio pakrantėse esančius laiptus, taką nuo jūros bei kitus žmonių paliktus pėdsakus, juos jungdamas į vientisą vaizdą su jūriniu peizažu. „Išėjimai“ išsiskiria kūrinių talpumu: serijoje analizuojamos tokios temos kaip rutina ir joje pradingstantis laikas, meditatyvumas ir gyvenimo, tarsi pasirodymo, dokumentavimas. Skaityti toliau