Žmonės

L. Kovalevskienė. Ji moko teatrą mylėti (0)

režisierė Jolanta Narbutaitienė prie apdovanojimų spintos | Asmeninė nuotr.

Šią vasarą Jolantą galima buvo pamatyti Ignalinos gatvėmis praskriejančią elektriniu paspirtuku. Lekia ji su šypsena lyg geroji raganaitė, vėjyje besiplaikstančiais juodais plaukais ir žibančiomis akimis. Tos akys… Jos visada norėjo kažko daug ir naujo, nematyto ir paslaptingo, nuo vaikystės ieškojo giliai spindinčio… Ir tie plaukai! Juk prigimtinė jų spalva – ryškiai ugninė. Tarsi amžinos kovos ir nesusitaikymo su pilkuma ženklas.

Gūdžiais tarybiniais laikais tiek daug dėl jų reikėjo iškęsti: žvilgsnių, patyčių, išskyrimo. Tuomet maža mergaitė dar nesuprato, kaip visa tai ją stiprino, kokią jėgą augino. Skaityti toliau

Vilniaus mažajame teatre jaukiai ir šiltai pasveikinta sukaktuves šventusi Eglė Gabrėnaitė (0)

Vilniaus mažajame teatre jaukiai ir šiltai pasveikinta sukaktuves šventusi Eglė Gabrėnaitė | Dainius Photo nuotr.

Rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, Vilniaus mažajame teatre 70-ąjį gimtadienį minėjo aktorė Eglė Gabrėnaitė. Surengtame sveikinime aktorei skambėjo jos kolegų, draugų, mokinių žodžiai ir padėkos, palydėti net pasirodymais.

Staigmenų nemėgstanti E. Gabrėnaitė Vilniaus mažajame teatre pasveikinta jaukiai ir paprastai, tačiau ypatingą jausmą kūrė jai artimų žmonių ratas, šiluma, pasakojimai, nukeliantys į praeitį ar nutiesiantys kelią į ateitį. Nuostabius vaidmenis teatre sukūrusią aktorę sveikino Vilniaus mažojo teatro vadovai ir kūrybinė komanda, virtualius linkėjimus siuntė teatro įkūrėjai Rimas Tuminas ir Faustas Latėnas. Skaityti toliau

Išrinktas Meilės Lukšienės premijos laimėtojas (0)

Artūras Adamas Markevič | smm.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas naujas Meilės Lukšienės premijos laimėtojas. Juo tapo Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojas Artūras Adamas Markevič. Apdovanojimas laimėtojui bus įteiktas spalio 5 d. iškilmingame Tarptautinei mokytojų dienai skirtame renginyje.

„Komisijai teko nelengvas darbas išrinkti vieną laimėtoją, nors kiekvienas iš kandidatų yra tikras savo bendruomenės lyderis. Visiems jums linkime kuo geriausios sėkmės ir toliau įgyvendinant savo sumanymus ir dalinantis gerąja patirtimi“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Skaityti toliau

Seime aptarta V. Sladkevičiaus veiklos dvasinė, politinė ir istorinė reikšmė (video) (0)

Spaudos konferencija „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Rugsėjo 24 d. Seime buvo surengta  spaudos konferencija „100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo“, kurioje buvo aptarta „atgimimo kardinolu“ vadinamo V. Sladkevičiaus veiklos dvasinė, politinė ir istorinė reikšmė Lietuvos okupacijos ir Sąjūdžio metais. Spaudos konferencijoje dalyvavo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, kardinolas, politinis kalinys Sigitas Tamkevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyr. patarėja, istorikė dr. Kristina Burinskaitė.   

Skaityti toliau

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba (5)

Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d., 18 val.,  Užupyje (Konstitucijų siena, Paupio gt.),bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta čekų kalba. Iškilmėse dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Vitas Korseltas (Vít Korselt), Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Norime pasidžiaugti, kad būtent šiais išskirtiniais 2020-aisias metais Užupio konstitucijų alėjoje bus atidengta Užupio Respublikos konstitucija čekų k. Ypatingai smagu, kad čekai, dar ankstyvaisiais Viduramžiais skleidę krikščionybę pagoniškoje Lietuvoje, didvyriškai kovoję už Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Žalgirio mūšyje, XIX a. pabaigoje mums paskolinę tris savo raidyno raides š, ž, č ir įkvėpę patriarchą Joną Basanavičių parašyti prakalbą pirmajam lietuviškam laikraščiui „Aušra“ Skaityti toliau

Mirė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Romas Pakalnis (nuotraukos, video) (6)

Romas Pakalnis patriotinėse Kovo 11-osios eitynėse 2018 Vilniuje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 20 d., eidamas 80-uosius metus, mirė žinomas aplinkosaugininkas, miškininkas, iškilus visuomenės veikėjas, sąjūdininkas profesorius Romas Pakalnis. Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui.

R. Pakalnis gimė 1941 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Kirklių kaime. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Skaityti toliau

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui (7)

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)  Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos  pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Skaityti toliau

Vilniuje prašoma įamžinti Jurgio Giedraičio atminimą (0)

Jurgis Giedraitis | vdu.lt nuotr.

Seimo narė Paulė Kuzmickienė kartu su žurnaliste, visuomenininke Liudvika Pociūniene ir istoriku, politologu Antanu Kulakausku kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus istorinės atminties komisiją, prašydami Vilniaus mieste suteikti gatvei Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyc) vardą ar kitaip įamžinti šios iškilios asmenybės atminimą sostinėje.

„Šiemet, minint dvidešimtąsias lenkų intelektualo, žurnalo „Kultūra“ steigėjo J. Giedraičio mirties metines, prašome savivaldybės įamžinti jo atminimą, norėdami supažindinti visuomenę su šios iškilios asmenybės nuopelnais Lietuvai ir Rytų Europai. Savo veikloje ir darbuose J. Giedraitis daug dėmesio skyrė daugiatautei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) ir jos paveldui, Skaityti toliau

Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką (0)

Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Biržų miesto šventėje už meninės publicistikos darbus – dokumentinius filmus „Žmogus su laiko žyme. Kompozitorius Vytautas Laurušas“, „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“, „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“, „Scenos ąžuolas. Jonas Stasiūnas“ ir monografiją „Žiemgalos dainius. Algimantas Vincentas Raudonikis“ – buvo įteiktas Vinco Kudirkos apdovanojimas. Juo apdovanota prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė nuo 1964 metų bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje, rengė ir vedė kultūrines televizijos ir radijo laidas, keliasdešimt metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Su labai veiksmingai apie žymiausius šalies muzikus rašančia ir kuriančia apie juos filmus kolege kalbėjomės apie jos šeimą, gimtąjį Panevėžį ir aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir šiandienos žiniasklaidą. Skaityti toliau

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“ (2)

Petras_Kriaučiūnas_iš_epaveldas.lt

Petras Kriaučiūnas gimė 1850-09-16 Papečkiuose (Vilkaviškio r.), 1871 baigė Marijampolės gimnaziją, iki 1880 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet kunigystės atsisakė ir 1881 Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Toje pačioje Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, bet 1889 buvo atleistas už „Aušros“ platinimą. Tada dirbo teisininku, o 1906-1914 vėl mokytojavo. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška, palaikė ryšius su J. Boduenu de Kurtenė, J. Mikola, A. Niemiu, E. Volteriu. Mirė 1916.01.20 evakuacijoje Jaroslavlyje. Skaityti toliau

Kryžkalnyje – memorialas Lietuvos partizanams (10)

Kryžkalnio memorialas partizanams | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių r., bus atidengtas memorialas visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą, o šiam tikslui ir architekto Sauliaus Pamerneckio bei skulptoriaus Tado Gutausko pateiktam Lietuvos partizanams atminti memorialo sumanymui pritarė politiniai kaliniai ir tremtiniai bei visos patriotinės nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausi memorialo ženklai – lietuviško kalavijo Skaityti toliau

Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino (0)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesoriaus, žinomo kalbininko, lietuvių kalbos puoselėtojo, vieno iš  piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ steigėjo Arnoldo Piročkino.

A. Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963–1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991–1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius. Skaityti toliau

12-oje „Tautų mugėje“ ir „Čigonų šventė 2020“ (video) (3)

„Čigonų šventė 2020“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d., 19:30 val., A. Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje, Trakų g. 10, Vilniuje, 12-oje „Tautų mugėje“ vyks ir čigonų kultūros šventė – „Čigonų šventė 2020“ („Gypsy fest 2020“).

Pagrindinis „Tautų mugės“ tikslas – surengti Lietuvoje gyvenančių Tautinių bendrijų, amatų, nacionalinių valgių ir buities papročių pristatymą. Mugėje kasmet dalyvauja patys aktyviausi amatų ir kulinarijos meistrai, dainų ir šokių virtuozai. Šiemet mugės pramogos vyks visame Gedimino prospekte, Odminių, Žemaitės skveruose, Lukiškių aikštės prieigose ir Arkikatedros aikštėje. Vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami ragauti įvairių nacionalinių valgių, galės sužinoti jų ruošimo subtilybes ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919) (2)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, Skaityti toliau

L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis (5)

Medžio drožėjas Gintaras Černius prie savo išdrožtų durų | L. Kovalevskienės nuotr.

Yra tokių žmonių, kūrėjo talentu apdovanotų, kurių, rodos, niekas lyg ir nemato, lyg  ir nežino, nes jie niekur per daug ir nesirodo. Dirba sau tyliai, ramiai, nesipuikuodami ir nesireklamuodami, kaip tie Dievo vabalėliai – bitutės, matydamos tik savo žiedus žiedelius ir tik savo avilio gyvenimą. Atrodytų, taip neįprasta šiandienos pasaulyje, kur kiekvienas, net mažiausią darbelį nuveikęs, skuba patrimituoti… Ir todėl kartais reikia parodyti to mažo vabalėlio didį grožį, kad visi kartu pasidžiaugtume, nes džiaugtis kitu mes vis dar sunkiai Skaityti toliau

Mirė iškilus kalbininkas ir kraštotyrininkas Alfonsas Pilka (1)

Alfonsas Pilka (1935-2020) | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 10 d. eidamas 86-uosius metus mirė Vilniaus pedagoginio universiteto Užsienio kalbų fakulteto mokslininkas kalbininkas, kraštotyrininkas doc. dr. Alfonsas Pilka

A. Pilka gimė 1935 m. vasario 27 d. Anykščių rajono Trakinių kaime Stasės Pilkienės (Juškaitės) ir Prano pilkos šeimoje, 4-rių vaikų šeimoje. Baigęs Antanavos pradžios mokyklą, jis mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje (vardas suteiktas 1953 m., dabar J. Biliūno gimnazija). Skaityti toliau

Netekome Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtojos, mokytojos Astos Kosaitės-Strumilienės (0)

Asta Kosaitė-Strumilienė (1960-2020) | asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. po sunkio ligos mirė buvusi Vilniaus pedagoginio instituto vėliau Lietuvos edukologijos universiteto alumnė, mokytoja, žymi visuomeninkė, etnokultūros puoselėtoja, muzikė, aktyvi Mažosios Lietuvos draugijos narė, Mažosios Lietuvos istorijos puoselėtoja, Asta Kosaitė-Strumilienė.

A. Kosaitė-Strumileinė gimė 1960 metų lapkričio 8 dieną, Klaipėdos rajone – Ketvergiuose. 1978 m. – 1982 metais mokėsi tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute VVPI, po studijų dirbo universiteto Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis bus paminėtas šiandien (tiesioginė transliacija) (2)

Minėjimas Seime | E. Genys, LRT nuotr.

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Seime bus surengtas Kovo 11-ios minėjimas. Seimo kanceliarija praneša, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis bus paminėtas Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) šiandien 12 val. Nors pranešime nenurodomos priežastys kodėl Kovo 11-oji bus minima rugsėjo 10 d., bet akivaizdu, kad tokio perslinkimo priežastimi yra koronavirusinis užkratas.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Skaityti toliau

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1 (2)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui (0)

Gaigalaitis Vilius-lt.wikipedija.org

…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje
Vilius Gaigalaitis (1870–1945)

Rugsėjo 7 – spalio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje“, skirta Viliaus Gaigalaičio 150-osioms gimimo metinėms.

Gaigalaitis buvo ryški ir reikšminga XX a. pradžios asmenybė, dariusi įtaką Mažosios Lietuvos religiniam, kultūriniam, politiniam bei visuomeniniam gyvenimui. Jo indėlis į Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijų ir lietuviškumo išsaugojimą – didelis ir vertas tokio pat pripažinimo ir pagarbos kaip ir kitų garsių Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mąstytojas politinis kalinys Petras Plumpa (1)

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Laiko švytuoklė perskrodžia tylą
Melsvai žibuoklei, ašarai tyrai, –
Žemėj skambėti ji nepaliauna
Negailestingai laikina griauna,
Ne mirksnio trumpiui šviesmetį kuria, –
Dvasinio grūdo – ugniniam tūriui.

Eglė Nemunaitė.

Džiaugiuosi savo gyvenimo kelyje sutikusi Petrą Plumpą – santūrų, susikaupusį, mažakalbį, taurios inteligencijos žmogų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Jis buvo, yra ir bus legenda (nuotraukos, video) (4)

Paulius Širvys (1978 m.) | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Minint poeto Pauliaus Širvio 100-ąsias gimimo metines.

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas.
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
(Paulius Širvys).

Tai viena naujausių, ko gero jau 120-oji, rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga, skirta poeto Pauliaus Širvio 100-jų gimimo metinių paminėjimui. Skaityti toliau

Apie dramatišką legendinės aktorės J. Onaitytės vaidmenį naujojoje kino juostoje „Pilis“ (video) (0)

Naujosios kino juostos „Pilis“ kadras | L. Šalnos nuotr.

Rugsėjo 11 dieną, šalies kino teatruose, įvyks lietuviško kino mylėtojų su nekantrumu laukiamas, režisierės Linos Lužytės filmo „Pilis“, pristatymas. Tiesa, tai bendros gamybos darbas, kurį vykdė Lietuvos ir Airijos kino gamybos įmonės.

Tai jau antrasis jaunos režisierės ilgametražis vaidybinis filmas. Jis pasakoja jaudinančią iš Lietuvos į Airiją emigravusios šeimos istoriją. Nors „Pilyje“ kalbama apie emigraciją, ji tarsi lieka antraplanė. Daug svarbesnė yra pačio žmogaus – ambicingo, drįstančio svajoti, siekti to, ko nori, o ne imti tik tai, ką jam duoda gyvenimas, idėja. Siužetą kuria trys moterys: mama Jolanta (akt. Gabija Jaraminaitė), jos dukra Monika (akt. Barbora Bareikytė) ir senatvine demencija serganti Skaityti toliau

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį (0)

Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą apie poetą, filosofą Mindaugą Tomonį | archyvai.lt nuotr.

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną.

Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste pastebėtas negeroves. Skaityti toliau

Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas Nr.1 (0)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | archyvinė nuotr.

160-osioms Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto  gimimo metinėms

2020 m. rugsėjo 8 d.  sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. ( pagal senąjį kalendorių rugpjūčio 26 d. )  Kuronyse, Pagirių valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje , valstiečių šeimoje. ( mirė 1938 m. vasario 19 d. Kaune ). 1872 – 1880 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Laimingiausia tauta pasaulyje (video) (0)

„Iš savo varpinės“: Laimingiausia tauta pasaulyje | varpine.org nuotr.

Jie nežino žodžių „šiandien“, „vakar“ ar „rytoj“. Visas jų gyvenimas tai viena nesibaigianti diena. Jie težino 3 skaičius, kurių vienas ir yra vienas, antrasis, kai daiktų kiekis maždaug keturi – keli, o visa, kas daugiau yra vadinama tiesiog „daug“. Jie nepripažįsta jokios valdžios, neturi nuosavybės, o giminystės ryšiai suprantami tik kaip tėvų ir vaikų. Nepaisant to, šie žmonės,ž kartais vadinami laimingiausiais Pasaulyje. Kas jie? Skaityti toliau

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje) (79)

P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.

Neseniai žiniasklaidoje šmėstelėjo mintis, kad neverta nuversti P. Cvirkos paminklą Vilniuje, gal užtektų tik jo skulptūrą nukelti nuo postamento ir pastatyti šalia. Ši mintis verta dėmesio, ypač girdint (ir skaitant) aršių nuvertimo entuziastų bei ašarojančių paminklo išsaugojimo šalininkų pasisakymus.

Iš vienos pusės, tai būtų didele dalimi išsaugotas žymaus skulptoriaus Juozo Mikėno (architektas Ignas Laurušas) kūrybinis darbas (1959), skirtas talentingo rašytojo įamžinimui, iš kitos pusės, gan taiklus, gal ir ironiškas, buvusio iškilaus sovietinio kolaboranto, su bendraminčiais Lietuvai atnešusio Stalino saulę iš Maskvos, „nužeminimas“ iki postamento. Ant pastarojo, žinoma, tiktų ir lentelė su komentaru. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla (3)

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau