Žmonės

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Dailininkas Stasys Krasauskas. Minint dailininko 90-ąsias gimimo metines (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Yra punktyrinių linijų ir linijų, kurios įrėžiamos su jėga ir įtampa. Mano tėčio gyvenimo ir kūrybos linija būtent tokia. Manau, kad gražiausias tėčio kūrinys ir buvo jo gyvenimas. Aistė Krasauskaitė.

Tai buvo dailininkas, kuris sovietinės okupacijos metais atverdavo visų Rusijos aukštųjų mokyklų duris ir visų straipsnių, knygų ir net disertacijų oponentų širdis, tiesė tiltus tarp tautų, ir tarp žmonių. Kartais ir pavydą, žinoma „baltą“ sukeldavo, kad mes, lietuviai turime tokį dailininką. Šiais metais jam būtų sukakę 90 metų. Daug dar būtų padaręs, jeigu ne ankstyva mirtis. Skaityti toliau

Netekome fiziko Vlado Valentinavičiaus (0)

Vladas Valentinavičius (1929-2019) | Asmeninė nuotr.

Spalio 14 d. eidamas 91-sius metus, po sunkios ligos į amžinybę iškeliavo fizikas, memuaristas, edukologijos mokslų daktaras, profesorius Vladas Valentinavičius.

V. Valentinavičius gimė 1929 m. spalio 5 d. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Stulgių seniūnijos (dabar Kelmės raj. Šiaulių apsk.) Vaidatonių kaime, ūkininkų Marijos (Junevičiūtės) ir Pranciškaus Valentinavičių šeimoje. Nelengvas buvo Vlado kelias į mokslus. Vaikystėje netekus tėvų (motina mirė 1930 m., tėvas – 1934m.), giminių globojamam, teko dirbti įvairius darbus ir atkakliai siekti mokslo.

1936-40 m. jis mokėsi Stulgių pradinėje mokykloje, tuomet vienas įdomesnių įvykių Vlado vaikystėje buvo susitikimas su Prezidentu Antanu Smetona, Žemaičių plento atidarymo iškilmėse Kryžkalnyje 1939 metais. V. Valentinavičius 1942 m. vien penketais baigė Skaudvilės pradinės mokyklos šešis skyrius, Skaityti toliau

2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos metais (1)

Čiunė Sugihara | wikipedia.org nuotr.

Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3793(2) vieningai balsavo 57 Seimo nariai. Skaityti toliau

To dar nebuvo: tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius (1)

Tarptautinė paroda apie kunigaikščius Radvilas priblokš ir visko mačiusiuosius | Valdovų rūmų muziejaus (Vytauto Abramausko) nuotr.

Spalio 10 d., Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, atidaryta tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Pirmą kartą surengta garsiausiai Lietuvos didikų giminei skirta paroda jau spėjo pelnyti didžiausios ir sudėtingiausios parodos šalies istorijoje vardą – į ją atkeliavo daugiau kaip 350 eksponatų iš bemaž 40 įvairių institucijų ir kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse.

„Pagaliau namie. Nors šie rūmai, tiesą sakant, niekuomet nepriklausė Radviloms, netoli buvo bene devynios Radviloms priklausiusios rezidencijos. Radvilos dažnai viešėdavo pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą (1)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo. 

Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

J. Gafurova. Lietuvos gėda – oficialus teisingumas (13)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | „Respublikos“ redakc. nuotr.

Spalio 5-ąją sukako lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai Kaune nuaidėjo šūviai į teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Į juos pataikiusios kulkos pasėjo daugybę paslapčių. Iki šiol visų jų teismams išaiškinti taip ir nepavyko. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje nušautas teisėjas – aukštas valstybės pareigūnas, tačiau iki šiol – klausimų daugiau nei atsakymų.

Į Lietuvą bet kada galinti būti sugrąžinta Neringa Venckienė, tikimasi, galbūt galės padėti suprasti, ar visuomenę padaliję įvykiai Garliavoje tikrai tebuvo vienos šeimos istorija. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ (0)

Devintosios knygos sutiktuvės | Z. Tamakausko nuotr.

Spalio mėnesio 3 dieną, Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Kaune, vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos partizanų vadą apibūdinančiais komentarais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas.

Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

Knygos pristatyme – galimybė susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija (0)

Istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) bus pristatoma istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.

Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Skaityti toliau

L. Kerosierius. Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį (9)

Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2015 metais atsirado tokių, kurie teikė siūlymus pašalinti atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado, skirtą Lietuvos patriotui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti.

2015 rugpjūčio 5 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į atsakingas įstaigas ir aiškino, kad Jonas Noreika 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už Skaityti toliau

Valstybės vadovų panteone Antakalnyje iškils paminklas Adolfui Ramanauskui – Vanagui (7)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Vyriausybės kanceliarija baigė rengti viešųjų pirkimų konkurso dokumentus, kuriais vadovaujantis bus išrinkta geriausia idėja, įrengtas paminklas ir antkapis Adolfui Ramanauskui-Vanagui Antakalnio kapinėse Vilniuje. Šis projektas turi būti įgyvendintas iki 2020 metų vasaros, jam skirta 50 tūkst. eurų.

„Turime ypatingai pagarbiai įprasminti Lietuvos laisvės kovų vado, nepriklausomybės simbolio A. Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą. Todėl šiam konkursui ruošėmės labai atsakingai, tikimės, jog visi paminklo ir antkapio skulptūrinių-architektūrinių idėjų sukūrimo bei įgyvendinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir numatytų laiku“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Skaityti toliau

Dainai Opolskaitei įteiktas garbingas Europos Sąjungos literatūros apdovanojimas (0)

Rašytoja Daina Opolskaitė | Leidyklos „Tyto alba“ nuotr.

Spalio 2 d. Briuselyje, iškilmių metu, rašytojai Dainai Opolskaitei įteikta Europos Sąjungos literatūros premija. Šio išskirtinio įvertinimo autorė sulaukė už novelių knygą „Dienų piramidės“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.

ES literatūros premijos tikslas – atkreipti dėmesį į literatūros talentus visoje Europoje, šiuolaikinę Europos literatūrą bei kalbinį paveldą. Premijos laimėtojai apdovanojami ne tik piniginiu prizu, bet įvertinami ir tarptautiniu dėmesiu – knygos verčiamos į kitas kalbas, pristatomos tarptautiniuose renginiuose. D. Opolskaitės „Dienų piramidėmis“ jau susidomėjo ir išleisti ketina Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Makedonijos ir Bulgarijos leidėjai. Skaityti toliau

M. Lukšienės apdovanojimą laimėjo istorijos mokytojas Arnas Zmitra (2)

M.Lukšienės premijos laimėtojas - istorijos mokytojas Arnas Zmitra | R. Česnavičienės nuotr. nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius paskelbė naują švietimo reformos pradininkės, mokslininkės Meilės Lukšienės apdovanojimo laimėtoją. Šis garbingas apdovanojimas šiemet skyrtas Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojui Arnui Zmitrai.

„Įkvepianti laimėtojo biografija – viena iš sėmės istorijų, nuostabu, kad šis jaunas mokytojas taip įsipareigojęs savo kraštui, prisideda prie jo klestėjimo, o jo pagalba užsienio lietuviams galbūt paskatins grįžti ne vieną tautietį“, – sveikindamas apdovanojimo laimėtoją sakė ministras Algirdas Monkevičius, pridurdamas, kad kasmet skirdami Meilės Lukšienės apdovanojimą jaunam mokytojui ją pagerbiame pačiu geriausiu būdu. Skaityti toliau

Netekome lietuvybės švietimo ir blaivybės puoselėtojo Alfonso Čekausko (0)

Alfonsas Čekauskas | LEU nuotr.

Rugsėjo 29 d. mirė žinomas visuomenės veikėjas, asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ prezidentas ir Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas, dainininkas Alfonsas Čekauskas. 

1985 m. buvo išrinktas Lietuvos respublikinės savarankiškosios kovos už blaivybę draugijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1992 m. tapo Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininku. 2001 m. įkūrė Nacionalinę žalingų įpročių prevencijos tarybą bei kraštiečių draugiją „Kur tas šaltinėlis“, 2015 m. įkūrė asociaciją „Mūsų tautos atmintis“ ir joms vadovavo. Skaityti toliau

Paminėtos 1951 m. spalio mėn. tremtys (0)

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo iškilmės prie sovietinės okupacijos aukų atminimo paminklo | wikipedija.org nuotr.

Spalio 2 d. Seimo Laisvės kovų komisijos narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audronius Ažubalis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 dienų trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 dienomis iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia – į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Anot L. Kasčiūno, tauta turi būti stipri, atspari išoriniam spaudimui. Skaityti toliau

Mirė kalbininkas Kazimieras Musteikis (0)

Kazimieras Musteikis (1928-2019) | LEU nuotr.

Eidamas 92-sius metus, 2019 m. rugsėjo 29 d. po sunkios ligos, į Amžinybę iš keliavo prof. habil. humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Musteikis (1928-2019).        

K. Musteikis gimė 1928 m. sausio 6 d. Laučiūniškėje, Zarasų raj., Salako valsčiuje. Jis buvo vyriausias sūnus daugiavaikėje valstiečių šeimoje. 1936 m. pradėjo lankyti Baibių pradžios mokyklą, penktą skyrių baigė 1939 m. Antalieptėje. 1941m. pradėjo mokytis 3 klasių Dusetų progimnazijoje, įsikūrusioje Tautos namuose (K. Būgos g. Nr. 56). Tai buvo sunkūs laikai Skaityti toliau

Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba (1)

Po atminimo ženklo prof. Č. Kudabai atidengimo Strazdalių k. Šilalės r. | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.

Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 10 val. Seime (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (II) (1)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

I dalis čia

Kaip civilizacija laimės ieškojo

„Nesivaikyk laimės: ji visada yra tavyje pačiame“ (Pitagoras)

Vartojimo ideologija. Iki šiol kalbėjome apie reklamą kaip būtiną jungiamąją grandį tarp gamybos ir vartojimo. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę (0)

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje | A. Grigaitienės ir V. Sungailos nuotr.

Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.

Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau

„Litexpo“ parodų centre – susitikimas su garsių serialų ir komiksų žvaigždėmis (nuotraukos) (0)

Gabrielius Liaudanskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Trečią kartą į „Litexpo“ parodų centrą lankytojus savaitgalį kvietė ilgas tradicijas turintis populiariosios kultūros renginys „Comic Con Baltics“, suteikiantis galimybę susitikti su žvaigždėmis iš garsiausių Holivudo projektų ir televizijos serialų. Lankytojai  turėjo galimybę gauti originalų žvaigždės parašą ar su juo nusifotografuoti, įsigyti kolekcinių daiktų. Renginio metu buvo galima pamatyti naujausius kino filmų pristatymus ir išbandyti kitokį kino potyrį virtualios realybės kino teatre. Skaityti toliau

150-ųjų gimimo metinių proga Kaune atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui (nuotraukos) (0)

Atidengtas paminklas J.T.Vaižgantui | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.

2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau

Įteikti svarbiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai (1)

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ | lrkm.lt nuotr.

Rugsėjo 20 dieną 11 val. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kartu pirmąkart bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje. Apdovanojimų renginys vyks Kultūros ministerijos Baltojoje salėje.

Garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šiemet skirti tapytojui, grafikui, režisieriui Stasiui Eidrigevičiui, kompozitoriui Linui Rimšai, dirigentui, pedagogui Martynui Staškui, rašytojui, žurnalistui, redaktoriui, vertėjui Laimonui Iniui, Skaityti toliau