Žmonės

Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu (0)

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.

– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė? Skaityti toliau

Lietuvos kariui bus įteiktas Lenkijos Prezidento skirtas medalis „Afganistano žvaigždė“ (0)

Majoras Mangirdas Vaznys Kabule | asmeninė nuotr.

Vasario 21 d. 10 val. Lenkijos ambasadoje, Smėlio g. 10 A, Vilniuje, Lenkijos Prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) dekretu medaliu „Afganistano žvaigždė“ bus apdovanotas majoras Mangirdas Vaznys. Šiuo metu karininkas tarnauja Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe. Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus tarnaujant 2016 m. NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support).

Tai buvo antroji mjr. M. Vaznio misija, 2009 m. jis dalyvavo NATO mokymo misijoje Irake. Skaityti toliau

Kalinys F412: Nei amerikiečiai, nei anglai, nei prancūzai neis ginti Lietuvos… (49)

Buvęs partizanas ir Sibiro lagerių kalinys dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius | B. Vertelkos nuotr.

Viename iš Panevėžio Ramygalos gatvės daugiaaukščių gyvena pokaryje septynerius metus partizanavęs ir 15 metų sovietiniuose lageriuose iškalėjęs Vyčio kryžiaus Komandoro ordinu apdovanotas dimisijos kapitonas Bronius Juospaitis-Direktorius. 92-uosius savo gyvenimo metus pradėjęs senolis turi puikią atmintį. Su šiuo garsiu panevėžiečiu kalbasi žurnalistas Bronius Vertelka.

Gyvenimo pradžia

– Savo gyvenimo metus skaičiuojame nuo gimimo. Kur jūsų gimtinė? Ar didelėje šeimoje augote? Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

Sauliui Repečkai bus įteiktas Metų vertėjo krėslas (0)

Saulius Repečka | LRKM nuotr.

Metų vertėjo krėslas šiemet bus įteiktas vertėjui Sauliui Repečkai už Viljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“ ir „Troilas ir Kresida“ originalo raidę ir dvasią atitinkantį profesionalų, stilingą ir išraiškingą vertimą.

Saulius Repečka, Vilniaus universitete įgijęs lietuvių filologijos bakalaurą ir literatūros vertimo teorijos magistrą, gavo Atviros visuomenės instituto Cheveningo stipendiją ir studijas tęsė Oksfordo universitete – ten sėkmingai įgijo kalbos filosofijos studijų sertifikatą, apgynęs mokslinį darbą tema „Valdžios ir interpretacijos ryšys“. Skaityti toliau

Vasario 16-osios proga S. Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos (nuotraukos, video) (0)

Vėliavų pakėlimo iškilmės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Minit Lietuvos valstybės atkūrimo dAlkas.ltieną S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vidurdienį tradiciškai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos.

„Vasario 16-oji – tai šventė, kuri mus pakylėja. Ir valstybę, ir žmogų. Kiekvieną, kuris šį rytą prie namų ar širdyje iškėlėme Trispalvę. Šią dieną ypač stipriai jaučiame pasididžiavimą už mūsų valstybės nueitą kelią. Už visų, juo ėjusių ir einančių tautiečių atkaklumą, pasiaukojimą, drąsą, kūrybą. Ir meilę Lietuvai, nesunaikintą nei karų, nei tremčių, nei sovietinio lagerio. Neparduotą ir neišmainytą“, sveikindama gausiai susirinkusią minią kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė Skaityti toliau

Minint 99-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines Prezidentūroje įteikti valstybiniai apdovanojimai (nuotraukos, video) (0)

Valstybiniai apdovanojimai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams.

Pasak Prezidentės, tokią dieną mus suartina ir šalies istorinė patirtis, ir dabarties iššūkiai, ir ateities viltys. Didelis bendras troškimas, kad Lietuva toliau augtų ir klestėtų kaip išdidi nepriklausoma valstybė. Kad mūsų gyventojai ją brangintų ir didžiuotųsi, o kitos garbingos šalys laikytų patikima drauge ir sąjungininke. Skaityti toliau

VDU įamžino Leonido Donskio atminimą (nuotraukos) (1)

Vdu.lt nuotr.

Vasario 15 d., trečiadienį, minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkūrimo 95-ąją sukaktį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) įamžintas filosofo, profesoriaus Leonido Donskio atminimas, suteikiant jo vardą naujajai VDU socialinių ir humanitarinių mokslų bibliotekai.

Pasak VDU prorektorės Inetos Dabašinskienės, profesorius Leonidas Donskis yra neatsiejamas nuo tekstų, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video) (0)

Susitikimo dalyviai įsigijo naujausią knygą apie aktorių – teatrologės Daivos Šabasevičienės „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vasario 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko susitikimas su Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Regimantu Adomaičiu, kuris š. m. sausio 31 d. atšventė 80-ąjį gimtadienį. Susitikimą surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas) ir Vilniaus įgulos karininkų ramovė (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis). 

Pasvaliečių gimtadienio sveikinimai 

Karaliaus Gedimino didžiosios aulos scenoje puikavosi paveikslas „Teatras“ (autorius – Skaityti toliau

Ketverius metus Lietuvoje praleidęs H.S. Binyaras: tai šalis, į kurią visada norėsiu sugrįžti (0)

Hasanas Serkanas Binyaras | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ketverius metus vadovavęs vienos didžiausių pasaulyje skrydžių bendrovių „Turkish Airlines“ atstovybei Lietuvoje Hasanas Serkanas Binyaras teigia, kad Vilnius puikus miestas plėtoti verslui, saugiai gyventi šeimai ir auginti vaikus. O svetingumu lietuviai nenusileidžia turkams.

„Labiausiai man patiko Lietuvių svetingumas. Būdamas užsieniečiu niekada nesijaučiau svetimas Lietuvoje. Esu laimingas, kad turėjau galimybę čia gyventi. Daugeliui žmonių paklausus, kur norėtum gyventi – Danijoje, Anglijoje ar Lietuvoje – rinkčiausi Vilnių.

Skaityti toliau

Nidoje bus prisimintas Paulius Normantas (3)

Paulius Normantas (1948-2017) | G. Kajėno nuotr.

Vasario 13 d., pirmadienį, 17.30 val. Nidoje, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje (Pamario 53) atminimo vakaras Pauliui Normantui didžiajam keliautojui, orientalistui, fotomenininkui, gyvenimo filosofui, kurio kūrybinis kelias prasidėjo Nidoje…

P. Normantas po sunkios ligos mirė šių metų sausio 7 d. Vengrijoje.

P. Normantas gimė 1948 m. birželio 8 d. Kalniškiuose, Akmenės rajone. Skaityti toliau

Karo akademijos kariūnai savo ištvermę tikrino eketėje (nuotraukos) (0)

Kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Vasario 10 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirto kurso kariūnai šoko į ledinį Tapelių ežero, esančio Vilniaus rajone, vandenį, kad pasitikrintų savo ištvermę ir pademonstruotų fizinį pasirengimą. Tai – viena iš Lyderio ugdymo programos teminių išvykų, kurios metu tobulinamas kariūnų pasirengimas žiemos sąlygomis. Kol instruktoriai, karininkai ir kiti pratybų dalyviai, įsisukę į šiltus paltus, stebėjo ir laukė jaunuolių šuolio į eketę, kariūnai ruošėsi stingdančiam šalčiui vandenyje. Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos) (1)

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Sklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, dar yra žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pa Skaityti toliau

Mirė poetas Vacys Reimeris (video) (1)

Vacys Reimeris (1921-2017)

Eidamas 96-uosius metus vasario 6 d. savo namuose Vilniuje artimųjų apsuptyje mirė žymus poetas ir vertėjas Vacys Reimeris.

Dėl skaudžios netekties užuojautą Velionio artimiesiems, draugams ir visai Lietuvos kultūros bendruomenei pareiškė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak Ministro Pirmininko, visa šios šviesios asmenybės kūryba atspindi amžinąsias vertybes ir didelę pagarbą gimtajam žodžiui. V. Reimerio eilėraščiai įtraukti į lietuvių poezijos rinktines, pagal poeto tekstus sukurta dainų. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas… (0)

Žeimena | am.lt nuotr.

Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais, bet ir su visais miestelio žmonėmis, kaimynais, giminėmis. Gerai atsimena miestelio gyvenimą prieškariu, karo metais, gali papasakoti apie visų ten gyvenusiųjų likimus. Dažniau vietine Kaltanėnų šnekta bendraujančią Janiną Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

Mirė Vydūno gyvenimo liudytoja, jo krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė (video) (0)

Gražbylė Venclauskaitė (1912-2017) | siauliai.lt nuotr.

Vasario 1 d., eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė, Vydūno krikšto duktė Gražbylė Venclauskaitė.

G. Venclauskaitė gimė 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, 1930-1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą. 1934–1941 m. dirbo Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. – Teisingumo komisariato Notariato skyriaus viršininke, 1941–1944 m. – advokate Žemaičių Naumiestyje. 1944–1947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki 1981 m. – advokatė Šiauliuose. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose vyks prof. S. Sondeckio atminimui skirtas vakaras ir koncertas (0)

Saulius Sondeckis | rengėjų nuotr.

Vasario 7 d. 18 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyks vakaras-koncertas „Pašauktas muzikai“ skirtas profesoriui Sauliui Sondeckiui atminti.

Šio vakaro rengėja yra Maestro S. Sondeckio žmona Silvija Sondeckienė, puiki violončelininkė, garsiojo Mstislavo Rostropovičiaus mokinė paskyrusi savo gyvenimą šeimai ir vyro karjerai.

Pagerbti iškilaus Maestro atminimą atvyks visas būrys pasaulinio muzikinio elito atstovų, tik šiam renginiui suburtas S. Sondeckio kamerinis orkestras, kuriam diriguos prof. Juozas Domarkas. Skaityti toliau

Teismai ir toliau persekioja sunkiai sužalotą Kovo 11-osios Akto signatarą Z. Vaišvilą ir jo šeimą (2)

Signataras Zigmas Vaišvila | youtube.com stop kadras

Alkas.lt jau rašė, jog sausio 16 d. Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kartu su sutuoktine Regina Vaišviliene išplatino pranešimą, jog jie buvo priversti kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos Pirmininką Rimvydą Norkų, prašydami išaiškinti, kaip sunkiai susižalojusiam Zigmui Vaišvilai elgtis gausybėje bylų, inicijuotų prieš jį ir jų šeimą.

Sausio 27 d. Vaišvilų šeima gavo LAT Pirmininko R. Norkaus atsakymą, kuriame jis paaiškino, kad šiuo klausimu yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimai, privalomi ir Lietuvai, bet nurodė, kad Skaityti toliau

Birštono viešojoje bibliotekoje atidaroma paroda „Kazio Bradūno Lietuva“ (0)

Kazys Bradūnas_ xxiamzius.lt nuotr.

O tautos Dvasia sparnus ištiesia
Lyg ošimą tolimų dainų
Ir, giedodama heroiškąją giesmę,
Kyla iš liepsnos ir pelenų.

Kazys Bradūnas

Vasario mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje bus atidaryta literatūros paroda „Kazio Bradūno Lietuva“. Paroda skirta 99–osioms Lietuvos Valstybės atkūrimo metinėms bei poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno (1917–2009) šimtmečiui. Per gyvenimą ėjęs su Martyno Mažvydo ir Kristijono Donelaičio šviesa, Bradūnas visur ir visada rašė Lietuvai – Tėvynės žemei ir dangui, jos pilkapiams ir gimtajai kalbai. Skaityti toliau

Istorijos mokytojas A. Bitautas: Dauguma šiuolaikinių mokytojų yra tikriausi „vergai“ (1)

Algis Bitautas | asmeninė nuotr.

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas yra giliai įsitikinęs, kad mokytojas turi ne tik perpasakoti vadovėlyje kažkieno užrašytus pasakojimus, o ir pats, kiek leidžia galimybės, būti tyrinėtoju. Todėl baigęs Lietuvos istorijos magistrantūros studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiuo laipsniu neapsiribojo ir toliau žengia mokslo keliu: studijuodamas doktorantūroje tyrinėja istorijos mokymo(si) priemones ir jų raidą Lietuvoje, XX amžiaus Lietuvos politinę istoriją. Skaityti toliau

J. Matekonytė-Antanėlienė. Ačiū, Aisti, kad buvai su mumis (nuotraukos) (0)

Aistis Masiulis (1997-2017) | Teatro studijos „N-7“ nuotr.

Šiandien teatro studija „N-7“ į amžinybę palydi savo trupės narį, jaunąjį bardą Aistį Masiulį (1997-2017). Sunku, kada žemiško gyvenimo, jaunystės polėkį nutraukia staigi klastinga liga. Velionis Aistis, buvo paprastas, energingas, darbštus, labai kūrybingos sielos asmenybė.

Aistis  buvo Artistas pilna to žodžio prasme. Jis nieko scenoje (ar vaidindamas, ar grodamas, ar deklamuodamas) nedarė bet kaip.

Buvo  atsidavęs  savo ir savo draugų kūrybai, atidus šalia esančiam, dėmesingas ir dėl to labai mylimas draugų. Mes  negalim užmigti nuo  klausimų „Kodėl?“  ir „Už ką?“, atrodo, kad gamta  nuščiuvo ir sustingo, nes lemtis padarė didžiulę nepataisomą klaidą… Skaityti toliau

Pristatoma neeilinį gimtadienį švenčiančiam legendiniam aktoriui R. Adomaičiui skirta virtuali paroda (video) (2)

Regimantas Adomaitis | LNMMB virtualios parodos nuotr.

Sausio 31 d. žymiam lietuvių kino ir teatro aktoriui Regimantui Adomaičiui sukanka 80 metų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Regimantas Adomaitis. Visą laiką mane traukė teatras“.

Parodoje apžvelgiama R. Adomaičio biografija, jo kūrybinė veikla teatre ir kine: supažindinama su aktoriaus vaidmenimis spektakliuose, kino ir televizijos filmuose, pateikiamas išsamus filmografijos ir vaidmenų teatre sąrašas. Čia gausu nuotraukų galerijų, leidinių, straipsnių, kolegų aktorių, režisierių, kino ir teatro kritikų atsiliepimų bei prisiminimų. Skaityti toliau

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje pagerbtas A. J. Greimo atminimas (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Sausio 26 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengta popietė, skirta  A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas pristatė humanitarinių mokslų daktaro prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygą „Greimas arti ir toli. Greimas Close and Far“. Renginį organizavo Šiaulių Juliaus Janonio, Didždvario gimnazijų bendruomenės ir biblioteka.

Renginys prasidėjo muzikine-poetine kompozicija „Iš prisiminimų apie A. J. Greimą“, Skaityti toliau

V. Girdzijauskas. Didysis kūrinys (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rašomos knygos „Nepriklausomybės apsėsti“ ištrauka. Dalis šio teksto ir svarbiausieji akcentai buvo panaudoti paskaitoje „Romualdo Ozolo dienoraščiai – neišsemiamas šaltinis“, skaitytoje „Žinijos“ konferencijoje 2016 m. balandžio 21 d.

Jei kada nors atsitiktų, kad žmogaus gyvenimas būtų užrašytas nuo pradžios iki galo, su visais įsišaknijimais, atsirastų turiningas, kaip viso pasaulio istorija, epas.
Hermanas Hesė

Mėginant aprėpti ir susisteminti visą Romualdo Ozolo intelektinį palikimą, derėtų jį Skaityti toliau

Klaipėdoje bus įamžintas L. Donskio atminimas (4)

Leonidas Donskis | wikipedia.org nuotr

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sumanymui uostamiestyje įamžinti Leonido Donskio atminimą. Ant Klaipėdos universiteto Menų akademijos pastato savivaldybės lėšomis bus pagaminta ir pakabinta atminimo lenta. Šiame pastate Leonidas Donskis studijavo ir dirbo, į universitetą kvietė dėstyti iškilius Amerikoje gyvenusius lietuvių mokslininkus.

Svarstydami L. Donskio įamžinimo klausimą tarybos nariai jį vadino didžiu klaipėdiečiu ir iškilia asmenybe bei siūlė neapsiriboti atminimo lentos pakabinimu. Skaityti toliau

Dr. Antanas Juška – astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojas (0)

Antanas Juška (1902-1985) | archyvinė nuotr.

Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.

A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką

Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau

Lietuvos apeliacinis teismas omonininką V. Razvodovą nuteisė 12 metų kalėti (0)

atts.lt nuotr.

Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau