Žmonės

VDU Botanikos sode pagerbtas Eugenijos Šimkūnaitės atminimas (0)

2020 07 01 E. Šimkūnaitės mokslinis praktinis seminaras VDU Botanikos sode | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti.

Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ dalis, buvo analizuojama tradicinės medicinos puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės mokslinė, šviečiamoji ir gamtosauginė veikla, vaistinių augalų tyrimai ir racionalus jų panaudojimas. Skaityti toliau

Filmas „Nova Lituania“ kviečia švęsti K. Pakšto gimtadienį (video) (0)

„Nova Lituania“ | Rengėjų nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvykęs Karolio Kaupinio debiutinio filmo „Nova Lituania“ pristatymas beveik sutapo su kita simboline data – šią savaitę, birželio 29 dieną, švenčiamos 127-osios Kazio Pakšto gimimo metinės. Pagrindinis šio filmo veikėjas – profesorius Feliksas Gruodis – yra geografijos pradininku laikomo K. Pakšto prototipas, filme tęsiantis jo iškeltą atsarginės Lietuvos idėją ir kuriantis istoriją, kuri galėjo būti.

„Be fantazijos, be gyvų koncepcijų nieko žymesnio pasauly nesukurta. Kūrybinė vaizduotė ir fantazija visur buvo reikalinga. Tad verta svajoti ir apie lietuvybės nemarumą net Skaityti toliau

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais (2)

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais | Muziejaus nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas (Nr. XIIIP-4994(2) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Juozo Zikaro metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypač nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras, paskelbė 2021-uosius Juozo Zikaro metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4945(2) vieningai balsavo 90 Seimo narių.

Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Skaityti toliau

Onkologų bendruomenė neteko žymios mokslininkės (0)

Prof. Moncevičiūtė Eringienė | Nacionalinio vėžio instituto nuotr.

Lietuvos onkologų bendruomenė neteko onkologės, imunologės, žymios šių sričių mokslininkės, vėžio prevencijos puoselėtojos ir Mokytojos – Anapilin iškeliavo profesorė Elena Moncevičiūtė-Eringienė (1927-2020).

Studijuodama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė pasižymėjo potraukiu moksliniam darbui. Baigusi medicinos studijas kelis metus derino praktinį ir mokslinį darbą, tačiau nugalėjo ryžtas atsidėti mokslui. Po aspirantūros studijų Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute apgynė medicinos daktaro disertaciją Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovo pareigas eis A.Jakubauskas (3)

Adas Jakubauskas | lrt.lt nuotr.

Seimas po slapto balsavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generaliniu direktoriumi paskyrė prof. dr. Adą Jakubauską. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-5002(2) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 13, susilaikė 8 parlamentarai.

A. Jakubausko penkerių metų kadencija prasidės liepos 1 d. ir jis pakeis nuo 2009 m. šias pareigas ėjusią Teresę Birutę Burauskaitę. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S.  Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau

Seime – Eugenijai Šimkūnaitei skirta prisiminimų popietė (0)

Prof. Eugenija Šimkūnaitė | simkunaites-fondas.lt nuotr.

Birželio 29 d., pirmadienį, 15 val. Seimo II r. parodų galerijoje, vyks Eugenijos Šimkūnaitės metams skirta popietė „Pralenkusi laiką Žiniuonė“.

Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės 100 metų gimimo jubiliejų, jos indėlį tyrinėjant ir moksliškai aprašant vaistažolinius augalus ir švietėjišką veiklą, 2020 metus paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Prisimenant Šiaurės Jeruzalės išminčių Vilniaus Gaoną (0)

scena iš spektaklio „Hinc itur ad astra“: dviejų išminčių Vilniaus Gaono (Jurgis Valančauskas) ir Martyno Počobuto (Andrius Rokas) dialogas | P. S. Krivicko nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja švietėjiškame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos apdovanojimo laimėtojo Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai). Skaityti toliau

Vaistinių augalų žiniuonės E. Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų (0)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.

„Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Šia proga 2020-uosius paskelbus Eugenijos Šimkūnaitės metais, VDU Botanikos sodas bei Gamtos mokslų fakultetas rengia renginių ciklą. Skaityti toliau

Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas mokytojas Stasys Ankevičius (0)

Stasys Ankevičius griežia Vinco Kudirkos smuiku. 1980–1985 | Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų nuotr.

Neseniai sukako 115 metų, kai 1905 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Stanaičių kaime Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje gimė būsimasis mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, muzikantas, daktaro Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas Stasys Ankevičius (1905–2002). 1910 m. gausi, šešiavaikė, šeima apsigyveno Šakių apskrities Būblelių valsčiaus Jančių kaime. Kitais metais mirus tėvui (vyriausiajam vaikui tuomet buvo 16 metų, jauniausiam nebuvo nė vienų, o Stasiui – penkeri) duoną vaikai turėjo užsidirbti patys: tarnavo samdiniais, padėjo motinai prie ūkio darbų. Skaityti toliau

Netekome uolios lietuvybės puoselėtojos, mokytojos Vandos Vasiliauskienės (video) (3)

Vanda Vasiliauskienė | valstietis.lt, A. Minkevičienės nuotr.

Birželio 20 d.netekome uolios lietuvybės skleidėjos ir puoselėtojos, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojos Vandos Vasiliauskienės (1926.10.31 – 2020.06.20).

V. Vasiliauskienė gimė 1926 m. spalio 31 d. Jiezne, Alytaus apskr.. Baigusi gimnaziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1949 m. pradėjo mokytojauti Butrimonių vidurinėje mokykloje, 1953 m. Vilniaus universitete įgijo klasikinės filologijos, vėliau – lietuvių filologijos specialybes. Skaityti toliau

Mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų Stenlis Balzekas (1)

Stenlis Balzekas | Aasmeninė nuotr.

Birželio 18 d., ketvirtadienį, eidamas 96-uosius metus mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stenlis Balzekas (Stanley Balzek) jaunesnysis.

Dėl S. Balzeko jaunesniojo mirties užuojautą artimiesiems, bičiuliams, JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenėms pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda  bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

G. Nausėdos teigimu, S. Balzekas buvo nuoširdus Lietuvos draugas, savo gyvenimu ir Skaityti toliau

Popietėje „Žolynų užkalbėtoja“ buvo prisiminta legendinė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė (video) (1)

Eugenijai Šimkūnaitei 100 | K. Šiaulyčio pav.

Birželio 17 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko popietė „Žolynų užkalbėtoja“. Joje buvo pasidalinta mintimis, prisiminimais apie iškilios asmenybės, garsios vaistinių augalų tyrėjos, sveikos gyvensenos nenuilstančios platintosjos habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbus ir jų išliekamąją vertę.

Renginį pradėjo Lietuvos Respublikos prezidento žmonos ponios Dianos Nausėdienės sveikinimo kalba, kurią visiems perskaitė Regina Statkuvienė. „Šiandien susirinkome paminėti šviesaus atminimo Skaityti toliau

2020 metų Kalbos premija paskirta legendiniam kalbininkui Aldonui Pupkiui (2)

Aldonas Pupkis | vle.lt, B. Simanavičienės nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (SLTPĮK) kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam legendiniam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui. Kalbos premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms. 

A. J. Pupkis – vienas daugiausiai nuveikusių visuomenės kalbinio ugdymo Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) (6)

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje). Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Skaityti toliau

Rudenį Alytuje stovės paminklas Dainavos apygardos partizanams (0)

Paminklas Dainavos apygardos partizanams | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu.

Dainavos paminklo statymo istorija užsitęsė net 23 metus – paminklo vietos ir jo projekto klausimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo Vinco Vyrukaičio (video) (0)

Vincas Vyrukaitis (1942-2020) | laisve15.lnb.lt nuotr.

Birželio 12 d. eidamas 78 metus Anapilin iškeliavo didelis Lietuvos patriotas,  1991 metų sausio 13-osios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Vincas Vyrukaitis (1942.07.25 – 2020.06.12).

V. Vyrukaitis gimė ir vaikystę praleido Marijampolės rajone, prie Bagotosios, tad matė kaip okupantai ir stribai elgiasi su laisvaisiais ūkininkais. Čia susiformavo ir jo požiūris į sovietinę santvarką. Persikėlus šeimai į Vilnių baigė mokyklą, studijavo tuomečiame Vilniaus Pedagoginiame institute, o vėliau – mokytojavo. Skaityti toliau

Žmogiškumo ir talento dermė: aktoriui Liubomirui Laucevičiui sukanka 70 metų (0)

Aktorius Liubomiras Laucevičius | teatrosajunga.lt nuotr.

Birželio 15 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius pasitiks 70 metų sukaktį. Šį skaičių antrina ir daugiau nei 70 jo sukurtų skirtingų teatro bei kino vaidmenų. Išskirtinis aktoriaus kūrybinis kelias bei talentas įvertintas ir ne vienu aukščiausiu teatro apdovanojimu. Jubiliejaus išvakarėse kalbinti jo scenos bendražygiai, aktoriai bei režisieriai, pasidalijo mintimis apie Liubomiro Laucevičiaus teatrinį kodą, pabrėždami jo didį žmogiškumą ir išprusimą. Skaityti toliau

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Bernardas Aleknavičius atsisakė priimti žiedą (10)

Bernardas Aleknavičius | V.Venslovaičio nuotr.

Klaipėdos kultūros magistro vardą pelnęs Mažosios Lietuvos krašto metraštininkas, fotografas, istorikas ir publicistas Bernardas Aleknavičius kategoriškai atsisako priimti pagrindinę šio vardo regaliją – auksinį žiedą, pagamintą pagal galbūt Kryžiuočių ordino magistro žiedą, rastą Klaipėdos piliavietėje. Įteikimo iškilmių jis taip pat pageidautų kur kas kuklesnių, nei būdavo iki šiol. 

Bernardas Aleknavičius prašo, kad iškilmės vyktų ne Klaipėdos piliavietėje, kaip buvo iki šiol, o Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje ir ne rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, o kiek vėliau, rugpjūčio 21 d., nes tuomet kaip tik jam sukaks 90 metų. Skaityti toliau

Kazys Škirpa nuo nacių išgelbėjo žydų rabiną? (2)

Žydų bendruomenės centre gyvenusį rabiną Šnejersoną aplankė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje (tuo metu tai buvo K. Škirpa) ir išdavė jam tranzitinę Lietuvos vizą | valstietis.lt nuotr.

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio apdovanojimo laimėtoju Vitalijumi Karakorskiu.

– Sakote, atradęs įdomios ir svarbios Lietuvai informacijos, susijusios su žydais, Holokaustu ir informaciniais karais? Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos? (3)

Karantinas | P. S. Krivicko nuotr.

Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.

1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda „Mes esame gimę laisvais žmonėmis“ (3)

Aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis Algimantas Andreika | archyvai.lt nuotr.

Birželio 11 d. minėsime aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvio Algimanto Andreikos 70-ąsias gimimo metines.

A. Andreikos antisovietinės pažiūros pradėjo reikštis dar mokykloje:1974 m. KGB įspėtas dėl dalyvavimo Romo Kalantos susideginimo minėjime, jis ir toliau platino antisovietinę literatūrą, 1980 m. atsisakė SSRS pilietybės. Už šią veiklą A. Andreika 1981 m. buvo suimtas, 5-eriems metams nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ištremtas iš Lietuvos. Skaityti toliau

Siūloma 2021-uosius metus paskelbti iškilių Lietuvos asmenybių metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas svarstys siūlymus 2021 metus skelbti iškilių Lietuvos asmenybių Juozo Zikaro, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Jono Karolio Chodkevičiaus, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Vytauto Mačernio metais.

Vyriausybei siūloma parengti metų programas ir 2021 metų valstybės biudžete numatyti lėšų programų įgyvendinimui. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942) (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių. Skaityti toliau

Lietuvos meno kūrėjų asociacijai vadovaus fotomenininkas J. Staselis (0)

LMKA prezidentas Jonas Staselis (kairėje) ir buvęs LMKA prezidentas Kornelijus Platelis | lrt.lt nuotr.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijai nuo šiol ketverius metus vadovaus fotomenininkas Jonas Staselis. Jį vienbalsiai išrinko visuotinis meno kūrėjų organizacijų susirinkimas. Iki šiol asociacijai vadovavęs Kornelijus Platelis nebepretendavo į šias pareigas.

Naujai išrinktas meno kūrėjų prezidentu J. Staselis dėkodamas už kolegų pasitikėjimą ypatingą dėmesį savo kalboje skyrė meno svarbai mūsų gyvenime: Skaityti toliau

Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija (0)

Marius Karlonas | Asmeninio albumo nuotr.

Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos griovių. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius (2)

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną? (video) (0)

Vitalijus Balkus, žurnalistas Tomu Čyvas ir istorikė profesorė Rasa Čepaitienė | varpine.org nuotr.

Per stebuklą iš Stalino nagų ištrūkęs žydų rabinas pabėgo į Latviją, vėliau atsidūrė Lenkijoje, Varšuvos gete, kur 1939 m. vokiečių karinės žvalgybos buvo surastas ir paslėptas nuo gestapo Berlyne. Vėliau iškeliavo į JAV gavęs lietuviškus dokumentus.

Istorija atrodo visiškai neįtikėtina, tačiau ji visiškai tikra. Jau po kelių dienų galėsime perskaityti Lietuvos žydų bendruomenės aktyvaus nario bei žurnalisto Vitalijaus Karakorskio interviu, Skaityti toliau