Žmonės

Pranciškus Šliužas rastas negyvas savo namuose (video) (15)

Pranciškus Šliužas | lvzs.lt nuotr.

Pranešama, kad rugsėjo 25 d., pirmadienį, 16 val. 45 min., buvęs 2014 m. Žemės referendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas rastas negyvas savo namuose Kaišiadorių rajono Dainių kaime, Kalno gatvėje. Velionis gulėjo kraujo klane sužalota galva.

Pranciškus Alfredas Šliužas gimė 1952 m. gegužės 28 d. Dainiuose (Kaišiadorių raj.). Jis buvo žemės ūkio specialistas, radijo ir televizijos žurnalistas, bet labiausiai pagarsėjo 2013–2014 m., kuomet inicijavo parašų rinkimą dėl referendumo, kuriame siūlyta priimti Konstitucijos pataisas, draudžiančias parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams, kaip to reikalavo Europos Sąjunga. Skaityti toliau

Kviečia konferencija „Atstatytai Medininkų piliai – 5 metai“ (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., trečiadienį, Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus r.) vyks Trakų istorijos muziejaus rengiama konferencija „Atstatytai Medininkų piliai – 5 metai“. Konferencijos pranešimai sugulė į to paties pavadinimo leidinį, kurio tiražas – 150 egz.

Konferencijoje bus kalbama apie seniausias Lietuvos mūrines pilis, apžvelgta Medininkų pilies nykimo ir gelbėjimo raida, pristatyti piliavietės archeologiniai tyrimai, XIV–XV a. Skaityti toliau

Atidaryta paroda, skirta Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti (0)

Lazdynų Pelėda, 1921 m. | Lietuvos albumo nuotr.

Rugsėjo 18 – spalio 13 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Svajojau apie heroizmo darbus, pasišventimą…“, skirta Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Eksponuojami Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės darbai bei tekstai apie jos gyvenimą ir kūrybą.

Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Skaityti toliau

Šiandien Katedros aikštėje dainuos visa Lietuva! (video) (4)

Rengėjų nuotr.

Šiandien, rugsėjo 21 dieną, 19 val. Katedros aikštėje skambės „Dainuojanti Lietuva“ – naujas, unikalus socialinis projektas sujungsiantis žmones bendrai dainai. Naujos tradicijos gimsta iš tautos poreikio.

„Projektas neremiamas nei kultūros tarybos nei politikų. Vienintelė parama kurios reikia šiam projektui tai yra jūsų širdys ir balsai tą vakarą!“ – drąsina ir kviečia kartu dainuoti renginio sumanytojai: grupės „Marga muzika“ narė ir projekto „Promočių giesmės“ sumanytoja Laurita Peleniūtė ir vyrų folkloro grupės „Ugniavijas“ narys Vytenis Jankauskas. Skaityti toliau

Mokslininkės B. M. Galdikas gyvenimas ir jo iššūkiai iš arčiau (0)

Filmas apie Galdikas_lnb.lt

Rugsėjo 22 d. 12 val. Nacionalinės bibliotekos kino salėje vyks Neringos Skrudupaitės dokumentinio filmo „Rojaus atspindžiai pagal Birutę Mariją Galdikas“ peržiūra, kuri perkels žiūrovus iš lietingų Vilniaus gatvių į Indonezijos džiungles.

„Mano tikrieji namai ten, kur mano širdis – Kempliky nacionaliniame parke“, – sako garsiausia šių laikų antropologė dr. Birutė Marija Filomena Galdikas. Nors Lietuvoje ji – reta viešnia, tačiau visą laiką didžiuodamasi pabrėžia savo baltišką kilmę ir simpatiją Lietuvai. Skaityti toliau

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija nepakęs akademinės etikos nusižengimų (3)

KTU rektorius Petras Barsauskas_ktu.edu.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, menkinantį Lietuvos mokslo garbę. Tokią ministerijos poziciją išsakė viceministras Giedrius Viliūnas, atsiliepdamas į viešumoje paskleistą žinią apie vieno iš Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovų galimą mokslinės etikos pažeidimą.

„Ministerija be išlygų smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją. Viešumą pasiekusi informacija šiuo metu tiriama atsakingų institucijų. Skaityti toliau

LRT nutylėjo poeto T. Venclovos žodžius Vilniaus merui Remigijui Šimašiui (3)

Vilniaus-savivaldybes-svetaineje-T.Venclova ir R.Simasius_lietuvos.link

Vadinamąjį „visuomeninį transliuotoją“ LRT, kuriam retsykiais (bet gana sistemingai) pasitaiko nelabai sąžiningais metodais proteguoti privačius statybinius interesus, tenkinamus naikinant kultūros paveldą, ištiko dar viena šios rūšies nesėkmė: LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje.

Vilniaus savivaldybės svetainėje paskelbta žinutė, kurioje apie T. Venclovos žodžius merui taip pat net neužsiminta. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Su Rimtautu Šiliniu atsisveikinant (0)

Mirė kino režisierius Rimtautas Šilinis (1936-2017) | lfc.lt nuotr.

Paskutinis STOPKADRAS, Rimai, montažinėje ir salėje, plyksteli akinanti šviesa…

Daug, aibės kadrų – filmų dešimtyse, plačioje retrospektyvoje, ir štai – nebylus, finalinis kadras. Rekviem paskutiniam iš didžiosios plejados lietuvių kino dokumentikos meistrų.

Jame girdime Tavo balsą, ginantį savo ir meno tiesą. Anais laikais, kai siautėjo cenzūra, ir šiais, kai, sako, cenzūros absoliučiai jokiomis formomis nėra. Jame saugai nuo purvinų patarinėtojų rankų ir jų perkūnsargių meninę idėją, brandini, šlifuoji ir gilini. Skaityti toliau

V. Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai (1)

Daujotyte-Pakeriene_vu.lt

Rugsėjo 12-osios vakarą, vis rečiau sklidinai prisipildanti Rašytojų sąjungos salė, tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių gausos: akademikai ir profesoriai, filosofai ir rašytojai, studentai… Visa ši gražių žmonių minia susirinko į vienos šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – mokslininkės, pedagogės ir poetės profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakarą bei dviejų naujų jos knygų pristatymą.

Vieną tų knygų – itin komerciškai neparankiu pavadinimu „Asmeniniai kursai“ (negana to, dar ir su paantrašte „Įvadai, laisvi seminarai, paskaitos“) – jau esu perskaitęs, tad skubu patikinti, Skaityti toliau

Jaunai kompozitorei Godai Marijai Gužauskaitei įteiktas tarptautinio konkurso auksas (1)

Goda Guzauskaite_lmta.lt

Jauna kompozitorė Goda Marija Gužauskaitė tapo Grace (Austrija) surengto atviro Europos studentų 3D garso kūrinių konkurso nugalėtoja. Konkursas vyko rugsėjo 7-10 d. Tarptautinės erdvinio garso konferencijos „ICSA 2017“ metu.

Goda pelnė auksą Šiuolaikinės ir kompiuterių muzikos kategorijoje – pirmoji premija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinei skirta už kūrinį „Towards the Tone“. Antroji premija atiteko Fredrikui Matiasui Josefsonui (Fredrik Mathias Josefson) iš Karališkojo Švedijos muzikos koledžo už kūrinį „The History of Levitation“, trečioji – Pezaro G. Rosini konservatorijos (Italija) auklėtinio Mateo Tomasečio kūriniui „Mystery Landscapes“. Skaityti toliau

Mirė kino režisierius Rimtautas Šilinis (0)

Mirė kino režisierius Rimtautas Šilinis (1936-2017) | lfc.lt nuotr.

Rugsėjo 15 dieną, eidamas 80-uosius metus, mirė garsių dokumentinių filmų autorius, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis.

R. Šilinis gimė 1937 m. spalio 6 d. Utenoje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo Valstybinio kinematografijos komiteto pranešėju, Lietuvos kino studijos kronikos redaktoriumi, dokumentinių ir mokslinių filmų redaktoriumi. Nuo 1969 m. – dokumentinių filmų režisierius. 2004 – 2006 m. R. Šilinis buvo „Valstybės kino metraščio“ visuomeninės patariamosios tarybos vyriausias patarėjas.

Skaityti toliau

Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas (2)

Adolfas Gedvilas (1935-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas.

A. Gedvils gimė 1935 m. kovo 6 d. Viešvėnų seniūnijos Rykšėnų k. Nuo 1975 metų buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daugelio rajoninių ir respublikinių parodų dalyvis. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį: Austriją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Kanadą, Australiją, Rusiją. Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

K. Vaištarienė: Nepagydomos ligos įveikiamos ne vaistais (0)

Ksavera Vaistariee

Rugsėjo 24 d. 12-17 val. Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) su partneriais kviečia sveikos ir blaivios gyvensenos entuziastus į Pažaislio vienuolyne įsikūrusį svetingumo kompleksą „Monte Pacis“ (T.Masiulio 31, Kaunas), kuriame vyks sveiko maisto šventė ‚Pažaislio dūzgės“.  Renginyje Lietuvos vegetarų motina tituluojama 85 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė dalinsis savo patirtimi apie pasninką ir badavimą gydantis „nepagydomas“ ligas. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Jis buvo Lietuvos ąžuolas, likimo persodintas (0)

Ilgametis Vydūno fondo valdybos pirmininkas bei VF tarybos narys Vytautas Mikūnas. Nuotrauka daryta 2004 m, švenčiant jo 80 metų amžiaus sukaktį | Vydūno fondo nuotr.

Vytautą Mikūną (1922 – 2007) prisimenant

1968 m. vasarą Vilniaus universiteto bibliotekos specialiam fonde kvapą užgniaužęs skaičiau Čikagoje leidžiamo žurnalo – „Mūsų Vytis“ tų metų ketvirtąjį numerį. Jis buvo skirtas Vydūno šimtosioms gimimo metinėms. Ką tik buvau pradėjęs rinkti medžiagą moksliniam darbui apie Vydūną, ir tai, ką čia radau, buvo tikras lobis. Pamačiau keliolika mūsuose neprieinamų nuotraukų, paties Vydūno pasakojimą apie skaudžią bėglio kelionę Vokietijos gilumon baigiantis karui, įdomius Jono Dainausko, Jono Kubiliaus straipsnius, Erdmono Simonaičio bei Igno Končiaus atsiminimus apie pažintį su Vydūnu. Skaityti toliau

Čekiškėje atidengtas paminklas signatarui Pranui Dovydaičiui (nuotraukos) (1)

Atidengtas paminklas signatarui Pranui Dovydaičiu | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 1-ąją Kauno rajono savivaldybės pastangomis atidengtas paminklas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui, Ministrui pirmininkui Pranui Dovydaičiui (1886-1942).

„P. Dovydaitis buvo išskirtinė asmenybė, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, todėl nusprendėme įamžinti jo atminimą Čekiškėje. Artėjantis atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis yra gera proga prisiminti šį mūsų krašte gyvenusį politiką“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Skaityti toliau

Netekome garsaus dirigento Juozo Vanago (video) (0)

Juozas Vanagas (1925-2017) | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. eidamas 93-iuosius metus mirė garsus choro dirigentas Juozas Vanagas, lenktynininko Benedikto Vanago tėvas.

„Liūdnas laikotarpis. Išėjo Maestro, Karys, Tėtis… Vienas svarbiausių mano gyvenimo Žmonių. Tas, kuris parodė aistrą ir užsispyrimą siekiant to, kuo gyveni. Neįtikėtina, kiek panašų kelią skirtingoje profesinėje srityje aš kartoju. Tačiau man dar reiktų daug pasitempti, kad bent kiek galėčiau lygiuotis su Tavimi. Tėti, aš dėkingas Tau už viską, ko išmokei“, – atsisveikindamas su tėčiu rašo B. Vanagas savo Feisbuko paskyroje. Skaityti toliau

Maskvoje pasitikti iš Vorkutos grįžtančios lietuvių ekspedicijos dalyviai (0)

Ekspedicijos dalyviai Maskvoje_urm.lt

Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau

Mirė garsus išeivijos veikėjas Vytautas Jonas Šliūpas (0)

Vytautas Jonas Šliūpas (1930–2017) | su.lt, S. Žemaičio nuotr.

Rugpjūčio 23 d. 3 val. nakties (vietos laiku) Redvudo mieste Kalifornijoje, JAV, mirė inžinieriaus, visuomenės veikėjas, jauniausias dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Vytautas J. Šliūpas buvo vienas iš žymiausių ir aktyviausių lietuvių išeivijos veikėjų, palaikęs nuolatinius ryšius su Lietuva. Jis padovanojo Lietuvai gausų savo tėvo, aušrininko dr. J. Šliūpo archyvą. Tėvo ir jo brolių žemėje įkūrė Auksučių (Šiaulių r.) parodomąjį žemės ūkio ir miškų Skaityti toliau

Profesija – etnomuzikologas: kalbamės su prof. Daiva Račiūnaite-Vyčiniene (video) (0)

Prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau

Sukanka 11 metų nuo Lietuvos savanorio, diplomato, pulkininko V. Pociūno žūties (5)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną sukanka vienuolika metų nuo skaudaus įvykio kuomet 2006 m. Breste (buvusioje Lietuvos Brastoje, Baltarusijoje) eidamas pareigas mįslingomis aplinkybėmis žuvo Vytautas Pociūnas (1957-2006) – Lietuvos savanoris, Lietuvos aukščiausiosios tarybos gynėjas, Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininkas, diplomatas.

Vytautas Pociūnas gimė Vilniuje, studijavo Vilniaus universititeto Fizikos fakultete. Po studijų liko universitete dirbti mokslinio darbo, tyrinėjo lazerių fiziką. 1988 m. tapo Lietuvos Sąjūdžio savanoriu – Skaityti toliau

Paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

Seime paminėtos seimo nario Artūro Sakalausko žūties metinės | Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Rugpjūčio 21 d. vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo – Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi amžiną pareigą – ginti savo šeimą ir Tėvynę. Ši pareiga nėra žodis ar šūkis – pirmiausia, tai yra jausmas. A. Sakalauskas jautė, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus. Jis nedvejojo ir bėgo tiesiai ten, kur vyksta mūšis, kur kaunasi jo draugai“, Skaityti toliau

Vyks Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas Mažvydo bibliotekoje (0)

Ukrainos nepr.minejimas_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) Ukrainos nepriklausomybės dienos proga rengiama filmo „Kaip mes tapome savanoriais“ peržiūra ir tiesioginė diskusija su auditorija Kijeve. Filmą pristato nevyriausybinė organizacija „Naujasis Donbasas“. Susitiksime su viena iš filmo režisierių Larysa Artiugina bei komanda.

Filme pasakojama apie Ukrainos savanorius, kurie 2014 metų vasarą, kai Rusijos Federacijos reguliariosios karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir kai Ukrainos kariuomenė buvo paralyžiuota, sugebėjo atsilaikyti. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI (18)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Tai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija.

Prisiminkim: pavasarį V. Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (4)

A.Sakalauskas

Rugpjūčio 21 d., pirmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Iškilmėse kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys – įvairių įstaigų darbuotojai (0)

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys |

Šiandien, įvairios įstaigos, nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriama tokiose įstaigose – tai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų tokių,  kurie gebėtų tinkamai suvaldyti kibernetinių nusikaltėlių puolimus, trūkumas.

„Taip yra todėl, kad kibernetiniai nusikaltėliai keičia veikimo būdus: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, į sistemų vidų jie prasiskverbia puldami silpniausią grandį

Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau