Žmonės

Valstybės archyvui perduotas Sąjūdžio fotografo A. Petrulevičiaus fotonegatyvų rinkinys (0)

Fotografas Andrius Petrulevičius | L. Dmuchovskajos nuotr.

LCVA saugomus archyvus papildė vieno žinomiausių Atgimimo laikotarpio įamžintojų, vienintelio etatinio (nuo Sąjūdžio informacinės agentūros įkūrimo 1989 m.) Sąjūdžio fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų rinkinys.

2020 metų liepos mėn. 28 dieną pasirašyta sutartis, kuria įgyvendinamas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos projektas „Fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų, atspindinčių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, ir autoriaus turtinių teisių į juos įsigijimas“.

Andrius Petrulevičius – Sąjūdžio informacinės agentūros, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus fotografas, vienas iš tarptautinės fotožurnalistikos agentūros INNA kūrėjų. LCVA perduota 15 000 vnt. fotonegatyvų kolekcija, tai akimirkos iš 1988–1993 Skaityti toliau

Mirė rašytojas Aleksas Dabulskis (nuotraukos, video) (0)

Aleksas Dabulskis | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 5 d. po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis (1934–2020).

Aleksas Dabulskis gimė 1934 balandžio 10 d. Pilsūduose, Tauragės rajone. 1951 m., besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje, buvo suimtas, už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą, studijavo Kauno politechnikos institute, 1964 m. jį baigė, įgydamas statybos inžinieriaus specialybę. Inžinieriumi dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno statybos treste. Skaityti toliau

V. Ruškienė. Vydūno įžvalgos apie likimo vingius ir jų slėpinius (44)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Per savo gyvenimą Vydūnas ištvėrė ne vieną likimo smūgį, bet visus šiuos siųstus išbandymus jis priėmė kaip pamoką, kaip jo dvasios stiprumo patikrinimą.

Mąstytojas, praėjęs šiuos kelius, galėjo ir turėjo moralinę teisę žmonėms perduoti sukauptą patirtį, kaip išgyventi sunkiausiomis sąlygomis ir išryškinti savo gyvenimo prasmę. Vydūno mokymai ne vienam padėjo ištverti skaudžiausias netektis, nepakeliamus likimo išbandymus ir net patirti nušvitimą dvasioje. Skaityti toliau

Anapilin iškeliavo teatro ir kino legenda Gražina Balandytė (1937-2020) (1)

Po premjeros. Vasara. | LNKDT nuotr.

Liepos 27 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras praneša, kad po ligos mirė Lietuvos teatro ir kino legenda – aktorė Gražina Balandytė.

Atsisveikinimas su aktore vyks jos mylimame Nacionaliniame Kauno dramos teatre liepos 29 d. nuo 11 iki 21 val. ir liepos 30 d. nuo 10 iki 12 val. Urna išnešama 12 val. Aktorė atguls Petrašiūnų kapinėse. Artimųjų valia prašome talentingą menininkę, šiltą žmogų, asmenybę pagerbti baltu gėlės žiedu. Skaityti toliau

L. Kovalevskienė. Laimingas ir laisvas menininkas (0)

Menininkas Jonas Grunda savo galerijoje | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

„Esu labai laimingas, nes nepriklausau nei nuo politikos, nei nuo religijos, nejaučiu jokios baimės. Tiesiog laisvas. Mano gyvenimo pagrindas – meilė…“ – sako ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Vieną vakarą sėdime su juo sode, šalia gimtojo namo ir galerijos, ramiai šnekučiuojamės apie gyvenimą, kūrybą, Dievą… Ir taip gera jausti ypatingą dvasią, paprastą ir tokį aiškų didžių dalykų suvokimą. Amžinųjų vertybių išsaugojimas – pagrindinis šio kūrėjo siekis. Dinamiškose skulptūrose, savito stiliaus tapybiškuose paveiksluose gausu krikščioniškų simbolių, metaforų, amžinybės nuojautų, o svarbiausia tema – tarsi gerumo rūke plūduriuojantis džiaugsmas. Skaityti toliau

Mirė aktorius, laidos „Gerbkime žodį“ vedėjas Karolis Dapkus (5)

Karolis Dapkus (1933-2020) | R. Danisevičiaus nuotr.

Liepos 22 d. eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos kino ir teatro aktorius Karolis Dapkus.

K. Dapkus gimė 1933 metais Plungėje, 1957 metais baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Nuo 1956-ųjų dvejus metus buvo Kapsuko dramos teatro aktorius. 1960–1965 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto režisierius. 1965–1996 m. vaidino Jaunimo teatre.

1988–2002 m. Lietuvos radijuje vedė laidą „Dėdės Karolio valandėlė“, 1989–1999 m. Lietuvos televizijoje laidą „Gerbkime žodį“. Skaityti toliau

Virtuali pažintis su liaudies dailės milžinu Ipolitu Užkurniu (0)

Menininkas Ipolitas Užkurnys | archyvai.lt nuotr.

„Liaudies dailės gigantas“ – šie menotyrininko Vytenio Rimkaus žodžiai nepaprastai taikliai ir tiksliai apibūdina menininką Ipolitą Užkurnį. Jo darbai – portretai, biustai, paminklai, skulptūros, skulptūrėles, bareljefai, horeljefai – išskobti iš medžio, iškalti iš akmens. I. Užkurnys samprotauja: „Kūrinys tik vieną kartą gimsta sąmonėje, ir jei iš karto jį dirbsi, gausi tokį, kokį nori. Jis eina tiesiog iš dūšios, tas kūrinys…“ – nuolat tvirtindavo I. Užkurnys – ir pats besąlygiškai vadovavosi šiuo principu visame savo kūrybiniame kelyje. Užkurnį. O klausiantiems, kur baigė mokslus, su šypsena atsakydavo mokslus baigęs pas Dievą. Skaityti toliau

Virtuali paroda „Kaip balta obelėlė“ (0)

Maestro Juozas Karosas | archyvai.lt nuotr.

Kai išgirstu skambant lietuvių liaudies dainą „Obelėlė“, visada galvoju apie baltagalvį maestro Juozą Karosą. Jį to meto muzikai pažinojo visi: balta galva, spindinčios akys, maloni šypsena, nuotaikingas žodis sudarė tokį derinį, kuris ilgam įstrigdavo atmintin. Nedvejodamas galėčiau sakyti, kad jį pažinojo, gerbė ir mylėjo visa Lietuva. Vaclovas Juodpusis.

„Obelėlė“, „Kur tas šaltinėlis“, „Augo kieme klevelis“, „Palaukėj, palaukėj“… Kas negirdėjo šių J. Karoso suderintų lietuvių liaudies dainų… Šiandien būtų sunku surasti chorą, kurio dainose jų nebūtų. Skaityti toliau

Vardinė Prezidento stipendija VDU studentei – paskata judėti pirmyn (0)

VDU Akademinio Jaunimo Mokslinės Draugijos „Modusas“ nariai. N.Barauskaitė antra iš kairės | vdu.lt nuotr.

Šiemet Lietuvos mokslų akademija, atlikusi pretendentų atranką, pasiūlė vardines Prezidentų stipendijas skirti 29 studentams, pasižymėjusiems puikiais akademiniais rezultatais bei aktyvia moksline ir visuomenine veikla. Tarp geriausių Lietuvos studentų – dvi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) magistrantės. „Nesitikėjau, kad būsiu įvertinta šia stipendija – Lietuvoje yra daug gabių ir aktyvių studentų. Labai džiaugiuosi šiuo įvertinimu, nes tai yra įrodymas man, kad tai, ką darau – teisinga, o mano darbai, nors ir nedideli, bet svarbūs. Tai suteikia be galo daug motyvacijos nesustoti ir judėti pirmyn“, – teigia viena iš laureačių VDU Gamtos mokslų fakulteto „Molekulinė biologija ir biotechnologija“ magistrantūros studijų programos antrakursė Neringa Barauskaitė. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Z.Vaišvilos tiesos kainą moka ir jo artimieji (nuotraukos) (10)

Regina ir Zigmas Vaišvilos | asmeninės ir respublika.lt archyvo nuotr.

Jeigu būna donkichotų mūsų laikais, tai Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvila – vienas iš jų, puolantis net į tokį mūšį, kurio laimėti dėl nelygių jėgų, rasi, neįmanoma. Nesislapstantis už nugarų, kaip ir tomis dienomis, kai Maironio g. spaustuvėje buvo žiauriai sumuštas sovietinių kareivių, net ir šiandien rizikuojantis savo saugumu, sveikata ir asmenine gerove. Žinoma, užaštrinta tiesa patinka ne visiems ir, žinoma, ji turi savo kainą, kurią moka ne vien tik jos skleidėjas, bet ir jo artimieji.

Praėjusį birželį vestuvių sukakties dieną Z.Vaišvila feisbuko paskyroje atsiprašė žmonos Skaityti toliau

Mirė buvęs ilgametis Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (video) (0)

Osvaldas Daugelis | asmeninė nuotr.

Eidamas 65-uosius metus po ligos sekmadienį mirė buvęs ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune direktorius Osvaldas Daugelis. Apie tai savo socialinių tinklų paskyrose pranešė muziejus. Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas O. Daugelis M. K. Čiurlionio dailės muziejui vadovavo nuo 1992-ųjų iki 2019-ųjų. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pareiškė užuojautą dėl dailės istoriko ir muziejininko O. Daugelio mirties, pabrėždamas jo vaidmenį pristatant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą pasauliui. Skaityti toliau

Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai (0)

Režisierius Gytis Padegimas | Nacionalinio Kauno dramos teatro nuotr.

Rugpjūčio 21 d., Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje įvyks spektaklio „Pirmeiviai“, skirto Lietuvos teatro šimtmečiui, pristatymas. „Nežinau, ką atiduočiau, kad galėčiau pereiti per 1920 metų Laisvės alėją, per Miesto sodą. Čia virė labai įdomus gyvenimas, ir čia gimė profesionalus teatras, – sako spektaklį „Pirmeiviai“ kuriantis režisierius Gytis Padegimas.

Nors tokios galimybės nėra, tarpukario Kaunas ir jo asmenybės, vaizdiniai sugulė į režisieriaus parašytos pjesės „Pirmeiviai“ puslapius. Joje aprašoma, kaip režisierius Juozas Vaičkus ir jo mokiniai aktoriai repetavo H. Sudermano (Sudermann) pjesę „Joninės“, kurios pristatymas įvyko 1920 metų gruodžio 19 d. „Lietuvos profesionalaus teatro pamatai buvo padėti sunkiai, tad tuos žmones turėtume prisiminti su pagarba, nes be jų nebūtų šiandienos teatro aukštumų“, – įsitikinęs žinomas teatro režisierius ir mokytojas G. Padegimas. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (3)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

A. Vaicekauskienė: Kartais susipainiojame norėdami būti originalesni už „senąją“ tautodailę (1)

Pirma iš dešinės Aldona Vaicekauskienė | e-ausra.pl nuotr.

Šį kartą apie tautodailę kalbuosi su Punsko mokyklos mokytoja Aldona Vaicekauskiene. Ją vadinti vien mokytoja būtų didelis nusikaltimas. Tai žmogus, kuris turėjo nueiti kalnuotą ir akmenuotą kelią, kad savo stiprią jungtį su lietuvių kalba, kultūra, istorija ir papročiais paverstų darbais, perduodamais jaunoms mokinių kartoms. Todėl jos pačios sukurtų darbų, kuriuos būtų galėjusi kaupti, beveik nėra, nes, kaip pati sako, viskas atsispindi jos mokinių darbuose ir pasiekimuose arba puošia giminių namus. Mokytoja dėl nepaprasto užsispyrimo ir drąsos pasiekė tikslą – pirmiausia įkurti Punske tautodailės muziejų, po to sudaryti puikias sąlygas tautodailei plėstis ir ieškoti naujų jos pritaikymų greitoje kasdienybėje. Skaityti toliau

K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi (7)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau

Mirė Punsko krašto muzikantas Sigitas Šliaužys (1)

Sigitas Šliaužys 2011 11 30 | Albino Vaškevičaus nuotr.

2020 liepos 11 d. mirė Punsko krašto kapelos „Kaimo muzikantai“ armonikos muzikantas Sigitas Šliaužys (1936 04 18 – 2020 07 11). „Kaimo muzikantuose“ armonikomis grojo trys muzikantai: Jonas Balkus, Jurgis Vaicekauskas ir Sigitas Šliaužys. Tai kapela, kuri grodavo tik savojo Punsko krašto lietuvių muzikantų grotus kūrinius.

Gaila, bet neturime jau visų trijų šios kapelos muzikantų. Nuo pirmųjų dviejų Sigitas išsiskyrė linksmumu ir įsijautimu į muziką. Jam grojant judėdavo visas jo kūnas panašiai kaip ir liaudiškos kapelos „Vėl gegužio žiedai“ jau a. a. muzikanto,

Skaityti toliau

Prof. Liudas Mažylis pristato virtualią parodą „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“ (3)

Parodos skelbimas | Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuro nuotr.

Nuo liepos 11 dienos, adresu: www.liudasmazylis.lt, atidaryta virtuali paroda „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir toliau neapleidžia istorinės atminties temų ir kviečia aplankyti šią virtualią parodą.

Būtent 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II-uoju. Kalbėdamas apie šią istorinę asmenybę prof. Liudas Mažylis teigia: „Vilhelmas von Urachas buvo vertas Lietuvos, o Lietuva – jo…“ Skaityti toliau

VDU Botanikos sode pagerbtas Eugenijos Šimkūnaitės atminimas (0)

2020 07 01 E. Šimkūnaitės mokslinis praktinis seminaras VDU Botanikos sode | VDU Botanikos sodo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti.

Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ dalis, buvo analizuojama tradicinės medicinos puoselėtojos Eugenijos Šimkūnaitės mokslinė, šviečiamoji ir gamtosauginė veikla, vaistinių augalų tyrimai ir racionalus jų panaudojimas. Skaityti toliau

Filmas „Nova Lituania“ kviečia švęsti K. Pakšto gimtadienį (video) (0)

„Nova Lituania“ | Rengėjų nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje įvykęs Karolio Kaupinio debiutinio filmo „Nova Lituania“ pristatymas beveik sutapo su kita simboline data – šią savaitę, birželio 29 dieną, švenčiamos 127-osios Kazio Pakšto gimimo metinės. Pagrindinis šio filmo veikėjas – profesorius Feliksas Gruodis – yra geografijos pradininku laikomo K. Pakšto prototipas, filme tęsiantis jo iškeltą atsarginės Lietuvos idėją ir kuriantis istoriją, kuri galėjo būti.

„Be fantazijos, be gyvų koncepcijų nieko žymesnio pasauly nesukurta. Kūrybinė vaizduotė ir fantazija visur buvo reikalinga. Tad verta svajoti ir apie lietuvybės nemarumą net Skaityti toliau

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais (2)

Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais | Muziejaus nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas (Nr. XIIIP-4994(2) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 1 parlamentaras. Skaityti toliau

2021-ieji paskelbti Juozo Zikaro metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypač nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras, paskelbė 2021-uosius Juozo Zikaro metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4945(2) vieningai balsavo 90 Seimo narių.

Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Skaityti toliau

Onkologų bendruomenė neteko žymios mokslininkės (0)

Prof. Moncevičiūtė Eringienė | Nacionalinio vėžio instituto nuotr.

Lietuvos onkologų bendruomenė neteko onkologės, imunologės, žymios šių sričių mokslininkės, vėžio prevencijos puoselėtojos ir Mokytojos – Anapilin iškeliavo profesorė Elena Moncevičiūtė-Eringienė (1927-2020).

Studijuodama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė pasižymėjo potraukiu moksliniam darbui. Baigusi medicinos studijas kelis metus derino praktinį ir mokslinį darbą, tačiau nugalėjo ryžtas atsidėti mokslui. Po aspirantūros studijų Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute apgynė medicinos daktaro disertaciją Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovo pareigas eis A.Jakubauskas (3)

Adas Jakubauskas | lrt.lt nuotr.

Seimas po slapto balsavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generaliniu direktoriumi paskyrė prof. dr. Adą Jakubauską. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-5002(2) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 13, susilaikė 8 parlamentarai.

A. Jakubausko penkerių metų kadencija prasidės liepos 1 d. ir jis pakeis nuo 2009 m. šias pareigas ėjusią Teresę Birutę Burauskaitę. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S.  Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau

Seime – Eugenijai Šimkūnaitei skirta prisiminimų popietė (0)

Prof. Eugenija Šimkūnaitė | simkunaites-fondas.lt nuotr.

Birželio 29 d., pirmadienį, 15 val. Seimo II r. parodų galerijoje, vyks Eugenijos Šimkūnaitės metams skirta popietė „Pralenkusi laiką Žiniuonė“.

Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės 100 metų gimimo jubiliejų, jos indėlį tyrinėjant ir moksliškai aprašant vaistažolinius augalus ir švietėjišką veiklą, 2020 metus paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Prisimenant Šiaurės Jeruzalės išminčių Vilniaus Gaoną (0)

scena iš spektaklio „Hinc itur ad astra“: dviejų išminčių Vilniaus Gaono (Jurgis Valančauskas) ir Martyno Počobuto (Andrius Rokas) dialogas | P. S. Krivicko nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimui nutarus, 2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Šį mąstytoją prisimena ne tik žydai litvakai, bet ir kitų tautybių iš istorinės ir dabartinės Lietuvos kilę žmonės. Vilniaus Gaonas (1720 – 1797) atgyja švietėjiškame spektaklyje apie Martyną Počobutą (1728-1810) „Hinc Itur Ad Astra“ („Iš čia kylama į žvaigždes“). Šią pjesę pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos apdovanojimo laimėtojo Povilo Sigito Krivicko kūrinį Vilniaus universiteto dramos teatre pastatė režisierius Rimantas Venckus, kartu ir kaip sceninės kūrinio redakcijos autorius. (Dailininkė – Dalia Kiaupaitė. Muzikos autorė – Karolina Adelbergytė. Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė. Vaidmenų atlikėjai – universiteto studentai ir absolventai). Skaityti toliau

Vaistinių augalų žiniuonės E. Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų (0)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.

„Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Šia proga 2020-uosius paskelbus Eugenijos Šimkūnaitės metais, VDU Botanikos sodas bei Gamtos mokslų fakultetas rengia renginių ciklą. Skaityti toliau

Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas mokytojas Stasys Ankevičius (0)

Stasys Ankevičius griežia Vinco Kudirkos smuiku. 1980–1985 | Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fondų nuotr.

Neseniai sukako 115 metų, kai 1905 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Stanaičių kaime Juozo ir Elžbietos Ankevičių šeimoje gimė būsimasis mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, muzikantas, daktaro Vinco Kudirkos klėtelės saugotojas Stasys Ankevičius (1905–2002). 1910 m. gausi, šešiavaikė, šeima apsigyveno Šakių apskrities Būblelių valsčiaus Jančių kaime. Kitais metais mirus tėvui (vyriausiajam vaikui tuomet buvo 16 metų, jauniausiam nebuvo nė vienų, o Stasiui – penkeri) duoną vaikai turėjo užsidirbti patys: tarnavo samdiniais, padėjo motinai prie ūkio darbų. Skaityti toliau

Netekome uolios lietuvybės puoselėtojos, mokytojos Vandos Vasiliauskienės (video) (3)

Vanda Vasiliauskienė | valstietis.lt, A. Minkevičienės nuotr.

Birželio 20 d.netekome uolios lietuvybės skleidėjos ir puoselėtojos, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojos Vandos Vasiliauskienės (1926.10.31 – 2020.06.20).

V. Vasiliauskienė gimė 1926 m. spalio 31 d. Jiezne, Alytaus apskr.. Baigusi gimnaziją įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1949 m. pradėjo mokytojauti Butrimonių vidurinėje mokykloje, 1953 m. Vilniaus universitete įgijo klasikinės filologijos, vėliau – lietuvių filologijos specialybes. Skaityti toliau

Mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų Stenlis Balzekas (1)

Stenlis Balzekas | Aasmeninė nuotr.

Birželio 18 d., ketvirtadienį, eidamas 96-uosius metus mirė vienas garsiausių JAV lietuvių visuomenės veikėjų, Lietuvos garbės konsulas Floridoje Stenlis Balzekas (Stanley Balzek) jaunesnysis.

Dėl S. Balzeko jaunesniojo mirties užuojautą artimiesiems, bičiuliams, JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenėms pareiškė Prezidentas Gitanas Nausėda  bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

G. Nausėdos teigimu, S. Balzekas buvo nuoširdus Lietuvos draugas, savo gyvenimu ir Skaityti toliau