Žmonės

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis (nuotraukos) (1)

Romualdas Ozolas, 2012-07-01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje 2019 m. kovo 18 d.

Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau

V. Kavolis. Vinco Kudirkos atsivertimas (nuotraukos, video) (1)

v-kudirka-j-cesnaviciaus-nuotr

Ištraukos iš Vytauto Kavolio darbo „Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 27–49). Visi išskyrimai autoriaus.

Aukštoji kultūra

Įstojęs 1868 m. į Paežerių sodžiaus mokyklą, J. Gabrio žodžiais, „į metus jisai pavijo ir pralenkė savo draugus, kurie jau buvo mokinęsi kitose mokyklose… Skaityti toliau

Mirė garsi sveikos gyvensenos skleidėja Ksavera Vaištarienė (3)

Ksavera Vaištarienė | sveikuoliai.lt nuotr.

Kovo 3 d. mirė Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, Vegetarų draugijos pirmininkė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė (88 m.). Lietuva neteko vegetarų motina  vadintos moters, kuri viena pirmųjų, dar 1976 m. kartu su a.a. rašytoju, žurnalistu ir sveikuoliu Eduardu Girčiu įkūrė Vilniuje juvenologų klubą.

Tai buvo gyvas sveikos gyvensenos pavyzdys: aštri atmintis, argumentuota  ir Skaityti toliau

Penkeri metai be Algirdo Patacko (video) (5)

Algirdas Vaclovas Patackas – antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Filosofijos katedros lektorius, Nepriklausomybės akto signataras | ktu.lt nuotr.

Balandžio 3 d. ryte, lygiai prieš 5 metus 2015 m., Kaune mirė politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11 d. akto signataras, laisvės kovotojas, inžinierius technologas, poetas, dėstytojas Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina).

Algirdo Patacko kalba per savo paties laidotuves pasakyta brolio Gintaro lūpomis: Skaityti toliau

Ugniažolė – pagalba vėžiu sergantiems ligoniams koronaviruso metu (0)

Juozas Ruolia | Asmeninio albumo nuotr.

Koronavirusui, pavadintam COVID-19, sparčiai plintant, pasaulio mokslininkai skubiai ieško veiksmingos vakcinos, padėsiančios suvaldyti naujojo viruso protrūkį. Kol jos nėra, taip pat ir vaistų, greta patariamų prevencinių asmens higienos ir kitų apsisaugojimo priemonių, pabrėžiama stipraus imuniteto reikšmė. Ypač tai svarbu patenkantiems į rizikos grupę – vyresnio amžiaus, sergantiems lėtinėmis, onkologinėmis ligomis. Gydant vėžį, ypač daug išbandymų tenka chemoterapijos etape, kai pasireiškia skrandžio, kaulų skausmai, dingsta apetitas, skonio receptoriai reaguoja kitaip nei sveikų Skaityti toliau

Eugenijai Šimkūnaitei – 100 (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

2020-uosius – Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ planuose buvo numatyta kovo 24 d. surengti renginį, skirtą paminėti mokslininkės habil.dr. E. Šimkūnaitės jubiliejų. Pasitarus su LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų ir Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriais ir E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, buvo nutarta pakviesti įvairių sričių mokslininkus, pažinojusius dr. E.Šimkūnaitę, pasidalyti informacija apie jos veiklą ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui (0)

Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Skaityti toliau

V.J. Sirvydis: Myliu visa širdimi… (0)

Viena ryškiausių Rokiškio krašto asmenybių, Rokiškio krašto garbės pilietis Vytautas Jonas Sirvydis, dažnai pavadinamas „širdžių maestro“, prieš kelias dienas šventė gražų gyvenimo jubiliejų. Nors gimtąjį kraštą vis rečiau lankantis, bet širdimi visada – rokiškėnas… Su Vytautu Jonu Sirvydžiu – apie jausmą rankomis liečiant širdį, profesiją nuo Dievo, sentimentus Rokiškiui, saiką ir… užaugintą širdį.

– Kaip šiandien gyvena žmogus, tiesiogine prasme lietęs daugybę širdžių? Gyvenimo kalendoriuje – 85-eri, o širdyje – kiek? Skaityti toliau

A. Razbadauskas, J. Ivanauskas, A. Kirkutis. Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui (0)

Vaclovas Bagdonavičius (1941–2020) | KU nuotr.

In Memoriam Vaclovas Bagdonavičius (1941.09.02 – 2020.03.22)

Kovo 22-osios rytą, Vydūno gimimo dieną, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos garbės pirmininkas, nenuilstamas vydūnistikos puoselėtojas, retos erudicijos mokslininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, filosofas dr. Vaclovas  Bagdonavičius, ženkliai pasitarnavęs Vydūno kūrybinio palikimo, vydūnistikos idėjų sklaidai visoj Lietuvoje, Klaipėdos regione, nuoširdžiai palaikęs, konsultavęs ir asmeniškai dalyvavęs rengiant Klaipėdos universitete naująjį kultūros renginių ciklą „Vydūnas – tautai ir valstybei“. Skaityti toliau

A. Gudelis. Žodis Vaclovui Bagdonavičiui atminti (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atsisveikiname su žymiuojo vydūnistu, vienu iš „Indijos bičiulių“ ir Ramuvos stegėjų, pirmųjų Rasos švenčių rengėjų, su bičiuliu ir bendražygiu Vaciu – taip mes jį vadinom.

Pažinojau jį nuo 1960-ųjų , Vilniaus universiteto lituanistikos studijų, kai pagal to meto tvarką pirmajame kurse dieną dirbome statybose, o vakarais lankėme paskaitas. Nykus, tegul ir jaunatviškas studijų laikotarpis, ir savęs ieškojimas po universiteto. Tada ir prasidėjo pirmieji Vydūno atradimai, kai steigėsi „Indijos bičiuliai“ – V.Bagdonavičius, Skaityti toliau

Netekome lietuvių filosofo, Vydūno draugijos garbės pirmininko Vaclovo Bagdonavičiaus (nuotraukos) (6)

Vaclovas Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Kovo 22 d., sekmadienį, eidamas 78-uosius metus, Vydūno gimimo dieną, mirė lietuvių filosofas, Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius. Prieš 30 metų, 1988-siais, profesorius V. Bagdonavičius įkūrė Vydūno draugiją ir daug savo gyvenimo metų paskyrė Vydūno kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui. Simboliška, kad profesorius iškeliavo kaip tik šiandien, kovo 22 dieną – Vydūno gimimo dieną…

„Netikėtai šį sekmadienio rytą sustojo vyro, tėčio, senelio Vaclovo Bagdonavičiaus širdis. Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės ima ir palieka, tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyvi išlieka…“ – feisbuke liūdna žinia pasidalino Vaclovo Bagdonavičiaus žmona Virginija. Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Kai buvome „svainių respublika“ (0)

Tubelių šeima 1928 m. | A. Baltuškaitės archyvo nuotr.

Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatyta čia dirbančios istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės, knygų „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ ir „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ autorės, nauja knyga apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių porą. Pristatyme su autore dalyvavo knygas recenzentės doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.

Pasak knygos „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ autorės, ilgametis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Skaityti toliau

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975) (3)

Mindaugas Tomonis | Asmeninio albumo nuotr.

Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo.
Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis.

Galėjo. Bet buvo nužudytas. Čia. Lietuvoje. Jam buvo trisdešimt penkeri. Pats fizinių jėgų ir talento žydėjimas. Kaip ir lituanisto prof. Jono Kazlausko. Abiejų žudikai dar vaikšto tarp mūsų. Džiaugiasi gyvenimu… Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

G. Statinis. Lietuvos maršų karaliaus – Broniaus Jonušo vardas Naujininkuose (nuotraukos) (0)

Nuo 1967 m. Naujininkuose įsikūrusi B .Jonušo muzikos mokykla | Alkas.lt koliažas

Vilniuje, „užstoties“ rajone, vadinamuose Naujininkuose yra keletas keistų objektų, vienas iš jų –transporto žiedo skvere pasitinkanti nerūdijančio plieno skulptūra „Paparčio žiedas“ (skulptorius D. Bražiūnas)… Visuomet galvojau, kad tai muzikinis boso raktas, nes primena jį, o be to, šalia nuo 1967 metų įsikūrusi Broniaus Jonušo muzikos mokykla.

Pakeliui į minėtą mokyklą, klausiu praeivio, ar jis žino kas buvo B. Jonušas? Nežino vienas, galvą kraipo antras ir tik trečias pataiko – gal kompozitorius? Tikrai taip, Bronius Jonušas – tai tarpukario Lietuvos Skaityti toliau

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo (1)

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | Asm. archyvo nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.

„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

Įteiktas P. Bugailiškio apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus kraštotyros baruose (0)

Elena Burdulienė | ausrosmuziejus.lt nuotr.

Kovo 5 d. Pelikso Bugailiškio premijos skyrimo komisijos nutarimu 2020 m. Pelikso Bugailiškio apdovanojimas už ilgametį kraštotyros darbą, Šaukėnų kraštotyros muziejaus įkūrimą, kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimą paskirta Lietuvos garbės kraštotyrininkei Elenai Burdulienei.

E. Burdulienė gimė 1928 m. Skaudvilės vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Skaudvilės pradžios mokykloje, Švėkšnos gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų institute, kur įgijo biologijos mokytojos kvalifikaciją. Nuo 1950 iki 1991 m. Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje mokė biologijos, zoologijos, gamtos mokslų.

Skaityti toliau

Žvilgsnis į Juozo Tūbelio laikus (0)

Iš kairės knygos „Juozo Tūbelio laikai“ autorius Jonas Rudokas, leidėjas Valentinas Juraitis, J. Tūbelio giminaitė Elvyra Užkurėlytė-Baltinienė su savo anūke. Leidyklos „Žemės trauka“ archyvo nuotr.

Neseniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.

Ilgametis Vyriausybės vadovas

Juozas Tūbelis (1882–1939) – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Išskirtinė valstybinių apdovanojimų kolekcija vėl sugrįžo į Istorinę prezidentūrą (0)

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Ignas Narbutas | R. Ropytės nuotr.

Dar Vasario 16-osios išvakarėse Istorinėje prezidentūroje Kaune atidaryta 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų paroda „Atiduok, ką privalai“ (lot. Redde quod debes), pasakojanti apie pilietines vertybes, kuriomis grįstas kiekvienas valstybinis apdovanojimas. Kaip teigė prezidentas Valdas Adamkus, „Savo valstybei, jos istorijos tęstinumui kiekvienas pilietis įsipareigoja remdamasis savo nuostatomis, savuoju gyvenimo supratimu. Tačiau yra vertybių, kurios, nepaisant nei piliečių pažiūrų įvairovės, nei istorinių aplinkybių, vienija ir telkia visą pilietinę bendruomenę. Ilgainiui tokios vertybės tampa dvasiniu pamatu, ant kurio jau naujosios kartos renčia valstybės sienas“. Skaityti toliau

Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas (1)

Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Kovo 9 d., 17:30 val., Vilniaus rotušėje bus pristatyta papildyto leidimo prof. Vytauto Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ir kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“. Pasak prof. V. Landsbergio, „Vasario 16-oji yra tapusi itin reikšminga data Lietuvos istorijoje ir pačiame šalies gyvenime. Simbolinė, kai kam – šventa. Nūnai ją paryškina ir Skaityti toliau

S. Abromavičius. Likimas buvo negailestingas (0)

Sibiro lietuviai su kunigu Vladu Abramavičiumi (pirmoje eilėje antras iš kairės). Prie jo stovi Onutė Grybauskaitė, 1956 metai | Asmeninio albumo nuotr.

Grybauskų giminės istorija

Tomas ir Antanina Grybauskai gyveno Girininkų kaime, Pakuonio valsčiuje, Prienų apskrityje (dabar – Rokų seniūnija, Kauno r.). Šeima valdė stiprų 39 hektarų ūkį, augino sūnus Joną ir Juozą, buvo religingi, to mokė ir vaikus.

Dar anos nepriklausomybės laikais šeima turėjo traktorių „Forcan“, sunkvežimį, didelę kuliamąją, kuri netilpo į ūkininkų klojimus, o aplinkinių ir savo užaugintus javus kūlė prie pastatų, taip pat saugojo unikalų medinį maniežą, kurį vėliau sovietai sudegino kaip malkas. Grybauskai gamino pardavimui šiaudinius kūlius stogams dengti. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tauta gimsta vykdant žmogaus istorinį pašaukimą. Tautos pašaukimas – tai kurti savo kultūrą. Kultūra tautas įveda į istoriją. Moralinis ir dvasinis tautos vertingumas remiasi jos narių doriniu bei kultūriniu vertingumu. Pageidauti savo tautai dvasinės didybės – tai ryžtis  pačiam tobulintis ir savo asmenimi pasitarnauti medžiaga savo tautos vertingumo rūmams statyti. Būti patriotu, tai visų pirma būti doru žmogumi. Patriotizmas reiškiasi darbais, o ne šauniais ir tuščiais pasigyrimais. Prof. Stasys Šalkauskis. Skaityti toliau

E. Grakauskas. Tautos sūnus – Vladas Terleckas (0)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Mūsų, signatarų – LR Aukščiausiosios Tarybos deputatų tarpe ypatingos išskirtinės asmenybės yra ne tos, apie kurias nenuilstamai rašo ir rodo valdžiai ar verslui tarnaujanti žiniasklaida, ne atskirų politinių ar interesų grupių pasirinkti ir propaguojami jų buvę lyderiai ar jų ginklanešiai, o tyliai, ramiai, tačiau nuosekliai ir nenuilstamai dirbantys/dirbę Tėvynės labui, ištikimai atsidavusiai ir pasiaukojančiai tarnaujantys/tarnavę lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės atkūrimui, įtvirtinimui ir išsaugojimui. Tokie žmonės vadinami žemės druska. Tokių, jau iškeliavusių į Anapilį tarpe ryškiai spindi istorinės asmenybės: B. Gajauskas, A. Svarinskas, Č. Kudaba, A. V. Patackas, B. Nedzinskienė, G. Iešmantas, J. Mačys, M. Treinys… Tokių dar stovinčių Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas (1)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie Didžiojo altoriaus artinasi mįslingo veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, stabteli, persižegnoja, akių žvilgsnį nukreipdamas į Nukryžiuotąjį, susimąstęs pamažu atsisėda, rankomis pasiremia galvą. Pasigirdus sklindančiai giesmei „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė“ vėl kilsteli galvą į altoriaus viršuje esantį Kryžių. Akių žvilgsnis nukrypsta vėl į Nukryžiuotąjį, kuris gal priminė jam ir sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką, kančią, tremties gulagus. Tai tas pats Kryžius, kaip toje maldos giesmėje, padėjo išlaikyti nepalūžusią dvasios stiprybę, tikėjimą, Lietuvos prisikėlimo viltį. Skaityti toliau

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras papasakojo, kaip buvo rengiama Konstitucija (0)

Pranas Kūris - pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras | Rengėjų nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečio proga, Lietuvos nacionalinis muziejus rengia parodą „Nesusitaikę“. Joje lankytojams bus pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią, nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos išvyko paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys.

Parodoje lankytojus siekiama supažindinti su valstybingumo pagrindus kūrusiomis asmenybėmis. Vienas iš jų – Pranas Kūris, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras. Jis pasidalino savo prisiminimais, rengiant svarbiausią valstybės dokumentą – Konstituciją. Skaityti toliau

Neuromokslininkas M. Bauža: negalime sukurti dirbtinių smegenų, kol iki galo nesupratome biologinių (0)

M. Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The COINS 2020“ dalyvaujantis neuromokslininkas Marius Bauža Londono universiteto koledže tyrinėja gyvūnų smegenų veiklą.

Lietuvis mokslininkas pasakoja, kaip gyvūnai ir žmonės naviguoja, kokius atradimus jis padarė kartu su Nobelio premijos laimėtoju ir kaip jie gali pagelbėti gydant Alzheimerio ligą. Naujausi tyrinėjimai suteiktų daug naujos informacijos, kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi.

– Kokią temą tarptautinėje konferencijoje, vykusioje VU Gyvybės mokslų centre, pristatėte Jūs? Skaityti toliau

Pagerbta žydų gelbėtoja, Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1)

Paminklinė lenta Onai Šimaitei | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei Onai Šimaitei (1894–1970). Iškilią istorinę asmenybę pagerbti susirinkę dalyviai dalijosi prisiminimais, o renginio pabaigoje bibliotekos Komunikacijos erdvėje iškilmingai atidengtas Modesto Saukaičio nutapytas O. Šimaitės portretas.

Bibliotekininkė gelbėjo žmones

VU bibliotekoje O. Šimaitė dirbo 1940–1944 m. Su tuometinės VU valdžios – rektoriaus Skaityti toliau