Žmonės

Albinas Kentra: Kova už laisvę niekada nesibaigia (1)

Kalba jubiliatas Albinas Kentra | A. Stričkos nuotr.

Kovo 29 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Gobelenų salė (Vinco Krėvės auditorija), buvo perpildyta norinčiųjų pagerbti nenuilstamą laisvės kovotoją Albiną Kentrą, švenčiantį garbingą 90 metų jubiliejų.

„Kova už laisvę niekada nesibaigia,“ – tokiais Albino Kentros žodžiais, palaimindamas susirinkusiuosius, kreipėsi vyskupas Jonas Kauneckas ir įteikė jubiliatui knygą, skirtą kitam kovotojui – kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui atminti, kurioje jis liudijimais net ir miręs tęsia kovą už Lietuvos laisvę. Taigi, vienu metu vyko dviejų didžių tautos vyrų minėjimai. Todėl, palaiminęs ir pasisakęs renginyje, vyskupas išskubėjo į šalia esančią Šv. Jonų bažnyčią pagerbti kunigo Alfonso Lipniūno. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu (6)

arunas-snieckus-vasilaiuskaites-nuotr-2012-02-24

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau

Netekome talentingo skulptoriaus Jono Jagėlos (0)

Jonas Jagėla | savaite.lt nuotr.

Balandžio 17-ą mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Jonas Jagėla (1945-2019).   

Jonas Jagėla sukūrė kelias dešimtys paminklų, daugiausia skirtų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams.

Paskutinis J. Jagėlos darbas – paminklas Lietuvos partizanų vadui Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (12)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Du šimtus metų dingusiu laikytas Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ pirmą kartą rodomas muziejuje (video) (0)

„Veneros gimimas“ fragmentas | Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.

Balandžio 18 d., 11 val., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) pristatomas vieno žymiausių XIX a. pradžios vilniečių, Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ iš Ramučio Petniūno privačios kolekcijos. Dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, kūrinio savininkas kolekcininkas Ramutis Petniūnas, J. Rustemo kūrybos tyrinėtoja dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas), Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius–technologas Skaityti toliau

Bus paminėtos rašytojo Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms (1)

Renginiai, skirti rašytojo Juozo Baltušio 110-osioms gimimo metinėms | Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.

Šių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pasirodžiusi ilgai laukta Juozo Baltušio dienoraščių knyga „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975“ (sud. Antanas Šimkus) sulaukė didelio populiarumo, skaitytojų susidomėjimas neblėsta iki šiol. Minėdama Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia į knygos pristatymo renginius Vilniuje, Anykščiuose, Kupiškyje ir Kaune. Šia proga į Lietuvą atvyksta ir renginiuose dalyvaus rašytojo dukra Rita Baltušytė.

Pirmasis dienoraščių pristatymas vyks Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: „Vydūnas – kelrodė žvaigždė“ (0)

Autografas Vydūno krikšto dukrai Gražbylei Venclauskaitei, 2016 10 04 | Pranešimo autorių nuotr.

Praėjusieji metai buvo daugelio sukakčių metai. Vydūno gerbėjams jie įsimintini ne tik kaip šio kūrėjo 150-mečio sukaktį žymintys, bet ir kaip jo dvasinio palikimo sugrįžimo į tautos kultūros vyksmą reikšmingų faktų sukakčių metai: prieš 50 metų, 1968-siais, kai pavergtoje Lietuvoje buvo kukliai, bet labai nuoširdžiai paminėtas šio kūrėjo šimtmetis, o prieš 30 metų, 1988-siais, įsikūrė daug jo kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui nuveikusi Vydūno draugija. Su šiomis sukaktimis glaudžiai siejasi vieno iš vydūniškojo judėjimo dalyvių prisiminimai ir mintys, išdėstyti almanache „Varpai“ skelbtame pokalbyje. Redakcijai ir pokalbio dalyviams sutikus tą pokalbį Skaityti toliau

Vilniuje vyks vakaras tėvui Stanislovui prisiminti (4)

Tėvas Stanislovas | Morkūnienės nuotr.

Balandžio 16 d., antradienį, 17 val., Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), vyks vakaras, skirtas tėvui Stanislovui atminti. Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė pristatys savo esė ir fotografijų knygą „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ (leidykla „Baltos lankos“), prisiminimais apie tėvą Stanislovą dalysis kunigas brolis Bernardas Verbickas OP ir knygos autorė, renginį moderuos žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė.

Vita Morkūnienė knygoje „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ publikuoja savo Skaityti toliau

Žinoma gydytoja ir šokėja J.Norvaišienė atskleidė, kas padeda įveikti sąnarių skausmus (0)

Žinoma gydytoja, šokėja, trenerė Jūratė Norvaišienė – įkvepiantis pavyzdys, kad žmogaus kūnas gali būti nepavaldus laikui. Daug metų intensyviai sportuojanti mokslų daktarė pripažino, kad nėra nė vieno šokėjo, neturinčio sąnarių bėdų. Tačiau jei mylite savo kūną ir tinkamai juo rūpinatės, skausmo galite išvengti. Ir visai nereikia dėti ypatingų pastangų. Pasak jos, viskas, kas genialu, yra paprasta. Sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška pritaria garsiai moteriai ir primena, kad sąnarių „galiojimo laikas“ yra ribotas, todėl jais rūpintis privaloma nuo jaunystės. Skaityti toliau

Marius Marcinkevičius: Aš pasijutau, kaip apokalipsiniame filme. Kur aš papuoliau? (1)

Marius Marcinkevičius | knyguklubas.lt nuotr.

Interneto knygynas „Knygų klubas“ kviečia susipažinti su Mariumi Marcinkevičiumi. Marius Marcinkevičius – gydytojas, keliautojas ir rašytojas. Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Rašytojo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė“ – pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiesiems.

– Mariau, Jūs ne tik rašytojas, tačiau taip pat gydytojas bei keliautojas. Skaityti toliau

Pianistas Darius Mažintas: „Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį.“ (0)

Pianistas Darius Mažintas: „Būdami praeities sergėtojais ir nedalyvaudami dabartyje, mes prarandame ateitį.“ | A. Žukovo nuotr.

Apie heroizmo svarbą atlikėjo tapatybės pažinimo kontekste

Kalbėdamas apie sudedamuosius atlikėjo tapatybės elementus, meno funkcijas postmodernizmo fone ir kintančias meno formas, šiuolaikinis pianistas, meno licenciatas Darius Mažintas siūlo nevartoti žodžių „reikia“, „privalo“, „būtina“ –  mat kiekvienas žmogus, pasak scenos menininko, vidinį poreikį jaučia savaip. Atlikėjo įsitikinimu, užuot bandžius prievarta įdiegti vyraujančius kriterijus ar sustabarėjusias normas, svarbiau atsigręžti į psichologinius romantizmo muzikos aspektus. Skaityti toliau

VU profesoriui Gintautui Dzemydai suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas (1)

Gintautas Dzemyda | asmeninė nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto direktoriui, Kognityvinių skaičiavimų grupės vadovui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui Gintautui Dzemydai buvo suteiktas Latvijos universiteto garbės daktaro vardas (Doctor honoris causa).

Šis garbingas vardas prof. G. Dzemydai suteiktas už nuopelnus ir aktyvų bendradarbiavimą su Latvijos universiteto mokslininkais duomenų analizės mokslo srityje. Skaityti toliau

Sostinėje išdalinti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai (0)

„Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai 2019 | vilnius.lt nuot r.

Pasaulinę sveikatos dieną Vilniaus medikams tradiciškai įteikti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai. Vilniaus meras visų vilniečių vardu padėkojo vienuolikai nusipelniusių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų  – už kilnumą, atsidavimą, išgelbėtas gyvybes ir sveikatą. Tai jau 13-ieji apdovanojimai, simboliškai įteikiami Sveikatos dieną. Tarp apdovanotųjų –  bendrosios praktikos slaugytojos, administratoriai, gydytojai ir sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojai. 

„Šiandien man nusišypsojo laimė būti auksinės širdies žmonių draugijoje.  Skaityti toliau

Depresiją įveikusi I. Zasimauskaitė atskleidė, kokius perspėjimo signalus kūnas siunčia apie šią ligą (0)

Atlikėja Ieva Zasimauskaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas.

Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su nuotaika.Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos. Skaityti toliau

Neskundžiama nutartimi patvirtintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ (4)

teismas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį galioti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas. Skaityti toliau

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau

Raudondvaryje – skambūs tostai J.Naujalio sukaktuvėms (0)

Raudondvario dvaras | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kur bus švenčiamas Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-asis jubiliejus? Žinoma, kompozitoriaus gimtinėje, Raudondvaryje. Čia, Menų inkubatoriuje, balandžio 6, 9 ir 12 dienomis vyks trys dideli renginiai, skirti 1869 metų balandžio 9 d. gimusiam lietuvių kompozitoriui, vargonininkui, choro dirigentui, pedagogui, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjui.

Krikštas Raudondvario bažnyčioje Skaityti toliau

Prezidentė susitiko su kandidatu į aplinkos ministro postą (0)

Prezidentė susitinka su Kęstučiu Mažeika | lrp.lt nuotr.

Balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Premjero pateiktu kandidatu į aplinkos ministrus Kęstučiu Mažeika.

Sprendimą dėl kandidato paskyrimo į ministro pareigas šalies vadovė priims artimiausiu metu.

Jau beveik penkis mėnesius laikinai Aplinkos ministerijos vadovo pareigas vykdo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 2018 m. gruodį iš aplinkos ministro posto Vyriausybės vadovo iniciatyva buvo atleistas Kęstutis Navickas. Skaityti toliau

Mirė buvęs Seimo narys, žemės ūkio ministras, agronomas Jeronimas Kraujelis (0)

Jeronimas Kraujelis | manoukis.lt nuotr.

Kovo 31 d. mirė VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas Jeronimas Kraujelis.

J. Kraujelis gimė 1938 m. vasario 16 d. Panevėžio rajono Šlekių kaime.

1957 m. baigė Panevėžio rajono Ramygalos vidurinę mokyklą.

Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), kurią 1962 m. baigė ir įgijo mokslinio agronomo specialybę. Skaityti toliau

Prasideda aktyviausių Lietuvos keliautojų konkursas „Kolumbas LT 2019“ (0)

KolumbasLT 2019Šeštą kartą Lietuvoje skelbiamas konkursas „Kolumbas LT“, skirtas pagerbti aktyviai keliaujančius asmenis  po svečias šalis ir po gimtąją Lietuvą. Konkurso metu bus išaiškinti labiausiai motyvuoti keliautojai, nebijantys iššūkių ir geriausiai pasidalinę savo įspūdžiais su kitais.

Tai kelionių žurnalistikos kūrybinis konkursas.

Konkurse kviečiami dalyvauti visi Lietuvos žmonės, užsienyje gyvenantys lietuviai, taip pat keliautojai – entuziastai, pašventę tam savo gyvenimą. Konkursui kviečiame teikti savo video, foto darbus bei rašinius, kurie buvo publikuoti arba yra parašyti specialiai šiam konkursui, penkiose srityse: Skaityti toliau

Prezidento užkalbėjimas nuo puikybės (4)

100-reiksmingiausiu-ivykiu_istorineprezidentura.lt

Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!

Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ pristato savo užkulisių žvaigždes (video) (2)

Vaidas Baumila | Rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Šiauliuose jau įvyko o balandžio 19 d. Klaipėdoje ir balandžio 25 d. Vilniuje bei balandžio 27 d. Kaune, dar bus surengta didžiausio miuziklo „Lituanica“ premjera.

Dariaus ir Girėno gyvenimą didžiojoje miuziklo scenoje atkuriantys ir šiuolaikiškai perteikiantys jaunieji talentai Vaidas Baumila, Monika Pundziūtė , Rafailas Karpis, Vidas Bareikis bei kiti atlikėjai, vadovaujami režisieriaus Manto Verbiejaus, pagaliau turi ir patį tvirčiausią užnugarį. Suformuota užkulisių komanda  Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie Lietuvos lenkų rinkimines problemas (17)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 20 šalies žiniasklaida paskelbė, kad Valdemaras Tomaševskis Lietuvos prezidento rinkimams surinko 30 000 parašų. Per 10 jų rinkimo dienų! Tądien feisbuke parašiau, kad tokią sėkmę greičiausiai nulėmė prievartinis lenkiškų mokyklų mokinių tėvų mobilizavimas „bendram reikalui“.

Žinomas blogeris Aleksandras Radčenka tai patvirtino, savo publicistikoje tą „bendrą reikalą“ įvardijęs, kaip tautinių mažumų mokyklų priverstinį dalyvavimą lenkų partijos LLRA akcijose, o mokinių tėvams skiriant savo mokesčius tai pačiai partijai bei  pasirašinėjant V.Tomaševskio naudai. Skaityti toliau

„Amžinai, amžinai neramus“ – Pauliaus Širvio atminimui (0)

Paulius Širvys | Archyvinė nuotr.

Kovo 28 d. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje  M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas parodė Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose).

Kovo 27 d. bus 40 metų kai Paulius Širvys paliko šį Pasaulį…

Su šia programa fondas tautiečius Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau