Žmonės

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (0)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kazys Škirpa išgelbėjo žydų rabiną? (video) (0)

Vitalijus Balkus, žurnalistas Tomu Čyvas ir istorikė profesorė Rasa Čepaitienė | varpine.org nuotr.

Per stebuklą iš Stalino nagų ištrūkęs žydų rabinas pabėgo į Latviją, vėliau atsidūrė Lenkijoje, Varšuvos gete, kur 1939 m. vokiečių karinės žvalgybos buvo surastas ir paslėptas nuo gestapo Berlyne. Vėliau iškeliavo į JAV gavęs lietuviškus dokumentus.

Istorija atrodo visiškai neįtikėtina, tačiau ji visiškai tikra. Jau po kelių dienų galėsime perskaityti Lietuvos žydų bendruomenės aktyvaus nario bei žurnalisto Vitalijaus Karakorskio interviu, Skaityti toliau

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje? (5)

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, Skaityti toliau

Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalbą? (video) (3)

Kalbos klubo+ pašnekovas – žurnalistas, režisierius ir keliautojas Rimantas Bružas. Jį kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė | lnb.lt nuotr.

Metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei, kaip ji galėtų padėti tą gerovę kurti.

Kalbos klubas turi ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Skaityti toliau

Mirė vienas talentingiausių Lietuvos aktorių Gediminas Girdvainis (video) (3)

Aktorius Gediminas Girdvainis | VMT archyvo nuotr.

Birželio 3 d., eidamas 77-uosius, mirė legendinis Lietuvos aktorius Gediminas Girdvainis.

Gediminą Girdvainį pažino kiekvienas teatro ir kino žiūrovas. Įsimintiniausias vaidmuo – nepamirštamasis Pinčiukas Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“ (1973). Vaidino nesuskaičiuojamoje daugybėje kino filmų. Tarp jų – chrestomatiniais vadinami „Jausmai“, „Ave vita“, „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, „Riešutų duona“. Skaityti toliau

K. Stoškus: Ko tikėtis ir laukti? (1)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

– Beveik kasdien išgirstame apie naujus tikslus bei ruošiamas programas artėjantiems Seimo rinkimams. Ar įmanoma sukurti aiškią valstybės valdymo ir visuomenės gyvenimą atspindinčią teorinę programą, kuria vadovaujantis galėtume kurti šviesesnę ateitį?

Žinoma, kas nori imtis politikos, privalo išmanyti valstybės kūrimo ir valdymo pagrindus (valstybės sandarą, jos funkcijas, valdžių paskirstymo pagrindus, valdymo principus ir pan.), kad jis žinotų, kokias galias turi valstybė, kaip tomis galiomis jis gali Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Baltašaknės (2)

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama  kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų  neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią  gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti –  slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios … Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

M. Vol: Džiaugiuosi galėdama Lietuvos pasikeitimą stebėti savo akimis (0)

Dr. Marlenė Vol (Marlene Wall), LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pirmąkart į Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius ji atvyko dėstyti anglų kalbą. Tai turėjo būti vienkartinis nuotykis, trumpa kelionė į buvusią sovietinę respubliką. Šiandien dr. Marlenė Vol (Marlene Wall) yra LCC tarptautinio universiteto – Klaipėdoje įsikūrusios ir vienos svarbiausių regione privačių aukštųjų mokyklų rektorė. Tokius kaip ji vadiname pasaulio piliečiais, juk gimė Urugvajuje, turi Kanados pasą, gyveno keliose skirtingose pasaulio šalyse ir dar daugybę kraštų apkeliavo. Tačiau net aštuoniolika metų savo namais ji vadina Lietuvą ir Klaipėdą, kurių neįtikėtiną pasikeitimą Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

V. Bukauskas. Omnia Mutantur (1)

Vytautas Bukauskas (1928-2020) | Alkas.lt koliažas

Straipsnis iš Vytauto Bukausko (1928-2020) sudarytos knygos „Studentų byla“, 1995, „Diemedis“ 318 psl.

Mano kartai teko nelaimė išgyventi bolševikinės sistemos pradžią ir pabaigą Lietuvoje, sistemos, kokios dar nėra buvę ir kuri dabar jau pradėta švelniai vadinti nepavykusiu eksperimentu. Jai žlugus, atsiveria jos ilgai slėpta juodoji ir kruvinoji pusė, kurią išvydus normaliam žmogui stingsta kraujas. Ateinančioms kartoms turbūt sunku bus suprasti, ką mums teko išgyventi nuo 1940 iki 1991 m., o daugeliui mokslininkų ilgam laikui užteks darbo tiriant šios sistemos fenomeną. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos laisvės kovotojas Vytautas Bukauskas (0)

Vytautas Bukauskas (1928-2020) | Aidas.lt nuotr.

Gegužės 23 d. mirė žinomas Lietuvos laisvės kovotojas, politinis kalinys ir tremtinys buvęs Lietuvos politiniu kaliniu sąjungos (LPKS) Vilniaus skyriaus pirmininkas Vytautas Bukauskas.

Vytautas Bukauskas gimė 1928 m. Girkalnio vlsč. (Raseinių apsk.) valstiečių šeimoje. 1941 m. baigė Juodaičių pradinę mokyklą, 1943 m. įstojo į Raseinių gimnaziją. III kl., vėliau mokėsi Vilkijos, Kauno, Ariogalos gimnaziją. 1949 m. baigė Ariogalos gimnaziją, įstojo į Vytauto didžiojo universitetą Kaune, vėliau pavadintą Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

A. Knašas, A. Sakas. Rusija: Dviračiais per du žemynus (nuotraukos) (11)

19600503-1-95044139

Skiriama prieš 60 metų 1960 gegužės 19 d. žuvusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai (1887-1960)

Prieš penkiasdešimt metų [šiemet jau 60 metų – Alkas.lt] grupė entuziastų ryžosi iki tol neregėtam ir sunkiai įsivaizduojamam žygiui dviračiais per du žemynus. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nutrūktgalviška, idėja kilo patyrusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai.

Porą metų užtruko, kol buvo išsamiai išstudijuotas maršrutas, vyko susirašinėjimas su Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (2)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

Skausminga Tibeto „Išrinktojo“ paieška (10)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 17 d., 19 val., Tibeto skvere Vilniuje Tibeto rėmimo grupės nariai uždegs žvakeles ir tokiu būdu prisijungs prie visame pasaulyje vykstančios XI Pančen Lamos pagrobimo metinių minėjimo akcijos. Tibetiečiai pakvietė žmones uždegti žvakeles ir savo namų languose – taip parodysime Kinijos režimui, kad jo nusikaltimas nėra pamirštas ir po 25 metų.

Gegužės 7 d. grupė Lietuvos parlamentarų ir aktyvių visuomenės narių pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininko Andriaus Navicko Skaityti toliau

Devyniolikmetis Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką (1)

Laisvės al. Kaune Romo Kalantos žūties įamžinimo vieta | wikipedija.org nuotr.

Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.
Įvykiai Kaune sukėlė tuometinės Lietuvos komunistų partijos pareigūnų sumišimą – TSR Lietuvoje tai buvo precedento neturintis atvejis (panašūs įvykiai buvo užfiksuoti Čekoslovakijoje Prahos pavasario metu, tačiau buvo kruopščiai slepiami). Skaityti toliau

Be koncertų likusi muzikantų šeima atsigręžė į seną pomėgį (video) (1)

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ | rengėjų nuotr.

Grupės „Skylė“ lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, nors ir netekę koncertų, kurie sudarė pagrindinę jų penkių asmenų šeimos pajamų dalį, veja nerimą dėl ateities šalin ir renkasi kitas veiklas. Muzikantai tikino, kad šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

Rokas išduoda, kad pastaruoju metu dienas leidžia namuose įkurtose dirbtuvėse. Karantino metu jis ypač daug laiko skiria senam pomėgiui, kuris galbūt ateityje galėtų tapti ir papildomu jo darbu. Kol kas jis neatneša jokių pajamų, tačiau, muzikantas džiaugiasi, yra didelė dvasinė atgaiva ir moralinė parama sunkiu metu. Skaityti toliau

G. Merkys. Nejaugi mūsų Aplinkos ministras hitlerininkas? (5)

Kęstutis Mažeikai leido medžioti su lanku | Alkas.lt koliažas

Kalbėsime apie Lietuvos žvėrelių medžioklės lankais įteisinimą .

Čia, pasirodo, mūsų Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Būtent jo parašas po, galima sakyti, sadistiniu teisės aktu. Pagal turimus formalius diplomus, Kęstutis išsilavinęs. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją veterinarinės medicinos srityje. Disertacijos pavadinimas įspūdingas, netgi egzotiškas: „Veislinių kuilių sėklidžių ir priedinių lytinių liaukų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai“. Skaityti toliau

Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80 (0)

Profesorius Aloyzas Gudavičius | vle.lt nuotr.

Gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, mokytojui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus. Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą. Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (34)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

E. Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys (2)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė vaistinių augalų tyrinėtojos, žinomos visuomenės švietėjos vaistažolių panaudojimo sveikatos stiprinimui ir ligų gydymui klausimais, habil. biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Eugenija Šimkūnaitė kaip niekas kitas gerai suprato, kad natūralioje gamtoje yra visos reikalingos priemonės ir medžiagos gerai mūsų sveikatai sugrąžinti ir palaikyti.

Nedaug yra iškilių mokslininkų, kurie skirtų tiek laiko ir gebėtų taip vaizdžiai išaiškinti visuomenei savo tyrimų apie sveikos gyvensenos ir buvimo natūralioje gamtoje svarbą, kaip liaudies švelniai vadinama „žiniuone“ Eugenija Šimkūnaitė. Skaityti toliau

Paskirta Teodoro Grotuso stipendija (0)

Teodoro von Grotuso(Theodor von Grotthuss) skulptūra (gipsas), esanti Žiemgalos muziejuje | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) valdybos (Edita fon Grotus (Edita fon Grotthuss), prof. Eimutis Juzeliūnas, akad. Aivaras Kareiva, akad. Rimantas Ramanauskas, prof. Jūratė Senvaitienė) teikimu LMA prezidiumas nusprendė 2019 metų LMA Teodoro Grotuso stipendiją, kuri bus įteikta per 2020 m. LMA narių visuotinio susirinkimo sesiją, skirti Fizinių ir technologijos mokslo centro doktorantui Simonui Ramanavičiui. Stipendijos laimėtojas yra paskelbęs keletą straipsnių apie magnetinių nanodalelių sintezę ir apibūdinimą bei apie nanostruktūrizuotų paviršių sintezę. Dalyvavo įvairiose konferencijose, skaitė mokslinius pranešimus ir vykdė įvairias mokslinių projektų užduotis. Skaityti toliau

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą (5)

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).

1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautos poetas Povilas Kulvinskas (0)

Tautos poetas Povilas Kulvinskas | Youtube nuotr.

Jis tironams niekad nedainavo odžių / Tais slogiais sovietiniais laikais, / Kai paniurę vėjai draskė gimtą sodžių / Vyrai kovės virtę milžinais. / Jis garbingai ėjo nesutepęs rankų, / Jis negarbino svetimšalių stabų, / Nebijojo tankų ir patrankų, / Nukreiptų prieš sąžinę žmonių. / Jis ir šiandien liko doras, nesuklupęs, / Savo žemės tyru sūnumi. / Kai ledus pralaužus, veržias laisvės upė, / Tiki jis veržliąja srūtimi. / Doras. Poetui Povilui Kulvinskui Vaclovas Volkus. Skaityti toliau

R. Žiliukas: Mes gerbiame kitas tautas, bet ir mus, lietuvius, reikia gerbti (6)

Rimvydas Žiliukas | aidas.lt nuotr.

Rimvydą Žiliuką kalbina aidas.lt vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė.

Rimvydas Žiliukas gimė Kaune 1941 metų sukilimo, kuriame dalyvavo ir jo tėtis, metu ir nuo tada lietuvybė gyvena jo širdyje ir, matyt, persiduos jo proanūkiui vardu Gediminas.

– Esate inteligentas lietuvybės puoselėtojas. Iš kur yra Jūsų šaknys?

– Mano tėtis yra kilęs iš Salako. Tose vietose, Dūkšte, pradėjau lankyti mokyklą. Man labai Skaityti toliau

K. Smoriginas: Visais laikais yra aktorių, norinčių vaidinti Hamletą net neperskaičius pjesės (video) (0)

Kostas Smoriginas | asmeninė nuotr.

Balandžio 22 d. Maestro Kostas Smoriginas švenčia gimtadienį, kurį šiemet pasitinka su knyga „Kostas“. Tiesa, dvigubas gimtadienis šią dieną turėjo įvykti Šv. Kotrynos bažnyčioje, bet  dėl karantino šventinis koncertas perkeltas į liepos 22 dieną. O Maestro gimtadienio proga kviečiame paskaityti ištrauką iš ką tik „Tyto alba“ leidyklos išleistos pokalbio pavidalu parašytos Arno Ališausko knygos „Kostas“.

Knygoje – K. Smoriginas, kurio neįsivaizdavote: atviras ir subtilus, gilus ir jausmingas. Skaityti toliau

Netekome partizanų ryšininko Bronislovo Jungaičio (9)

Bronislovas Jungaitis | veteranai.lt nuotr.

Atsiremsiu, sakau,
Į nedidelį žemės sklypelį,
vadinamą Lietuva.
Žvilgsnį, mintį ir širdį
joje panardinsiu
Just. Marcinkevičius

Balandžio 13 d. užgeso Kalvarijos krašto Skaityti toliau