Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais (2)

Renginio dalyviai | voruta.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.

D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Duodavo S. Šlamui pinigų lietuviškoms knygoms pirkti.

Skaityti toliau

Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos) (0)

Pagarbos žygis A. Ramanauskui - Vanagui paminėti | rengėjų nuotr.

Mūsų šalies didvyriui, laisvės kovotojui Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo mesti rašytojos Rūtos Vanagaitės kaltinimai, kuri teigė surinkusi skandalingų faktų apie šį Lietuvos karininką, partizanų vadą. Partizanas esą buvo KGB agentas.

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad R. Vanagaitei, ko gero, nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo verbuojamas KGB, tačiau slaptajai tarnybai, kuri iki 1954 m. vadinta NKVD, informacijos neteikė. Skaityti toliau

R. Čerškus. Pasaulio čempionė Rožė Namajūnaitė ir jos tikroji kilmė (video) (21)

Juozas Namajūnas ir Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 5 d. ryte vienas žinių portalas išsamiausiai aprašė, pasak lenkų sporto žiniasklaidos, „didžiausią 2017 metų sporto sensaciją“: „Lietuvių kilmės kovotoja šokiravo MMA pasaulį: nokautavo lenkę ir apsijuosė čempionės diržu“:

Praėjusią naktį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje nugriaudėjo ilgai lauktas mišrių kovos menų (MMA) turnyras „UFC 217“, kuriame ryškiai sužibo lietuvių kilmės kovotojos Rose Namajunas žvaigždė. /…/  Visiška kovos autsaidere laikyta lietuvių kilmės kovotoja iš JAV savo pajėgumą įrodė ne žodžiais, Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (3)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 16 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2017 metų Laisvės premiją paskirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Už tai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1366) vienbalsiai balsavo 113 Seimo narių.

Seimo Laisvės premijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant Skaityti toliau

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu.

Skaityti toliau

Bus paminėtos Nepriklausomybės Akto signataro K. Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines (0)

AntanaviciusKazim_wikipedija.org

Lapkričio 25 d. bus paminėtos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, aktyvaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvio, vieno iš Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų, Seimo nario prof. Kazimiero Antanavičiaus (1937–1998) 80-osios gimimo metines.

Pagerbiant signataro atminimą parengta ir Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama fotografijų paroda, skirta šiam žymiam naujausiųjų laikų Lietuvos valstybės veikėjui atminti. Parodoje eksponuojamos Skaityti toliau

Istorijos mokytojas: Yra žmonių grupė, kurie savęs nelaiko patriotais (0)

Dalius Miknevičius_| asmeninė nuotr.

Istorijos mokytojas Dalius Miknevičius – tas žmogus, kuris aktyviai prisideda prie ateities Lietuvos. Jau  kelerius metus dirba mokykloje. Vyras ilgai svarstė, ar rinktis pedagogo profesiją. „Mokytojo darbas nuo dešimtos klasės atrodė įdomus ir prasmingas, tačiau pedagogai ne itin siūlydavo rinktis šį kelią. Kelerius studijų metus svarsčiau, ar tikrai noriu mokyti vaikus. Po pedagoginės praktikos Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje galutinai supratau, kad noriu eiti dirbti į mokyklą, noriu būti mokytoju“, – kalbėjo D. Miknevičius.

Baigęs istorijos bakalauro studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU), Dalius Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video) (7)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau

S. Barkauskas: Kanklėmis pikti ir niūrūs žmonės negroja (nuotraukos) (2)

Akmeninės kanklės | A. Mėžečio nuotr.

Alanas Mėžetis kalbina liaudies instrumentų meistrą, kankliadirbį Skalmantą Barkauską:

– Papasakokite apie pačią pradžią, kas pastūmėjo rinktis būtent kankliadirbystę?

– Viskas prasidėjo nuo to, kai sesuo parsinešė Alberto Martinaičio, meistro iš Šiaulių, kankles, ilgai svajojo jomis groti ir kai pradėjo jomis skambinti, man pačiam ėmė patikti. Nejučiomis pamaniau, kad ir pats noriu groti, tik, kad jų vienų taip paprastai nepasidalysi, todėl kadangi pats jau truputį buvau „prie medžio“: drožinėjau visokius šaukštus, su draugais maži lakstėm Skaityti toliau

„Forbes“ paskelbtame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše D. Grybauskaitė – 68-ta (6)

Dalia Grybauskaitė | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Jungtinių Valstijų verslo žurnalo „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei skirta 68-a vieta.

Pernai Lietuvos prezidentė šiame sąraše užėmė 72-ą vietą.

„Forbes“ atkreipė dėmesį į griežtą prezidentės poziciją dėl Rusijos ir pastangas sumažinti Maskvos įtaką energetikoje.

„Ji spaudė Vakarus taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir prašė NATO sparčiau priimti sprendimus dėl savo plėtros Rytų Europoje. Per neseniai vykusias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova (31)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi.

Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, Skaityti toliau

Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui (1)

Gražina Judickienė | Lietuvos žurnalistų sąjungos nuotr.

„<…>. Sodinkim medį, auginkim gėlę,/ Mylėkim artimą kaip mylime save/ Mylėkim savo mes Tėviškėlę,/ Darbais didingais išgarsinkim ją./ Žygiuoja, žygiuoja, žygiuoja skautija,/ Pušynai kur žaliuoja, kur laukia stovykla. <…>.“ (Lietuvos skautijos himnas).

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“ bei pareiga kiekvieną dieną tobulinti save tapo sesės Gražinos Judickienės (1937-2017) gyvenimo norma ir gražiu pavyzdžiu Panevėžio krašto ir visos Lietuvos skautams. Jos jautri, mylinti kiekvieną žmogų širdis, iki paskutinio dūžio tikėjo Lietuvos gražesne ateitimi. Savo gyvenimą ji skyrė vaikams, jaunimui, mokė juos mylėti Tėvynę ir nuolat daryti gerus darbus, kurie, pasak prancūzų filosofo, rašytojo Ž. Ž. Ruso, taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams. Skaityti toliau

Žuvo muziejininkė, archeologė Audronė Šapaitė (1)

Audronė Šapaitė (1968-2017) | Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Spalio 29 d. mirė muziejininkė, archeologė, Lietuvos archeologijos draugijos narė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė (1968-05-12–2017-10-29).

Spalio 23 d. darbo metu, atliekant archeologinių žvalgymų darbus, A. Šapaitę sunkiai sužalojo važiavęs atbulas sunkvežimis. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, išgelbėti A. Šapaitės gyvybės nepavyko – dėl gydymo metu kilusių komplikacijų archeologė sekmadienį mirė.

A. Šapaitė 1986 m. baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, 1991 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur įgijo istorikės, istorijos dėstytojos specialybę, Skaityti toliau

Amerikiečiai stato paminklą lietuvių partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui (10)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Tuo metu, kai realybės šou „Atgal į SSRS“ rengianti Lietuvos teatrologė papylė kibirą pamazgų ant vienos iš svarbiausių lietuviškos antisovietinės rezistencijos figūrų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo, Jungtinių Valstijų miesto, kuriame gimė A. Ramanauskas-Vanagas, visuomenė stato paminklą legendiniam karvedžiui.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinta partizanų vado vienturtė duktė tvirtina, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, kuriai priklausė A. Ramanauskas-Vanagas, 1949–1953 metais buvo vienintelė teisėta okupuotos Lietuvos Skaityti toliau

Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės (2)

Milasiui-140_plakatasLapkričio 3 d. penktadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės.

Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitys Vilniaus universiteto  prof. Genovaitė Dručkutė. Skaityti toliau

Mirė žydų gelbėtoja ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Fedaravičienė (1)

Birutė Fedaravičienė | asmeninė nuotr.

Bet mes niekur iš čia nevažiuosim,
Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy. –
Mumis ir pats Dievas didžiuosis,
Kad kalvarijas vargo tesėjom…

Spalio 25 dieną, eidama 103-čiuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915–2017). B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė (3)

Marija Apeikyte_moletai.lt

Šįmet spalio 22 dieną 110-oji „vargšų ir vienišųjų“ daktarės Marijos Apeikytės gimimo sukaktis, o spalio 27-ąją – trisdešimt antrosios mirties metinės. Šiandien dar yra jos buvusių pacientų ir kolegų, kurie prisimena daktarę M.Apeikytę. Dauguma tų prisiminimų – šilti, geri, lyg būtų viskas įvykę vakar… Žiūrėk, išgelbėjo vaiką nuo apendicito operacijos, nes pilvą skaudėjo dėl kirminų… Priėmė į darbą nepilnametę, nes šeimoje buvo vyriausias vaikas… Buvo griežta, reikli, bet teisinga…

ODESA. 1907 metai. Spalio 22 diena. Marija Sapiežinska pagimdė dukrą. Trečia dukra šeimoje, matyt, nelabai nudžiugino viešbučio tarnautoją Mykolą Apeikį, tačiau likimas vyresnėles atėmė, palikdamas tik jaunėlę Mariją, o paskui dar atsiuntė ir porą sūnų. Skaityti toliau

Minimos Petro Norkūno 105-osios gimimo metinės (0)

prof. Petras Norkūnas | asmeninė nuotr.

Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.                    

1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau

Geriausias Lietuvos vairuotojas atskleidė auksinę vairavimo taisyklę (0)

Kęstutis Taškūnas | asmeninė nuotr.

Antrus metus iš eilės geriausio Lietuvos vairuotojo titulą iškovojęs Kęstutis Taškūnas teigia, kad mūsų šalies vairuotojai žino kelių eismo taisykles ir moka elgtis tipiškose situacijose, tačiau per mažai dėmesio skiria savo vairavimo stiliui, nors jis kelyje yra pats svarbiausias. K. Taškūnas tikina, kad geriausiu šalies vairuotoju jam padėjo tapti paprastas dalykas: važiuoti reikia ramiai ir tolygiai.

„Pagrindinis principas, norint tikrai gerai vairuoti – būti  ramiam ir važiuoti ramiai. Būtent tokį ramų, racionalų vairavimo stilių, Skaityti toliau

Dovana meno gerbėjams – Samuelio Bako muziejus (0)

Samuelis Bakas | wikipedia.org nuotr.

Lapkričio viduryje, sostinėje duris atvers garsaus litvakų tapytojo Samuelio Bako muziejus. Jo atidarymo renginiuose dalyvaus pats Samuelis Bakas, į Vilnių atvykstantis iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Samuelio Bako muziejus įsikurs sostinės Naugarduko gatvėje ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai bus pirmasis muziejus pasaulyje, skirtas tik šio tapytojo kūrybai.  Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

Netekome filosofo, profesoriaus Jono Balčiaus (1)

Jonas Balčius (1943-2017) | Asmeninė nuotr.

Spalio 17 d. eidamas 74-sius metus Vilniuje mirė filosofas, Lietuvos filosofinės ir etinės minties bei lietuvių dorovinės tapatybės tyrėjas profesorius habil. dr. Jonas Balčius (1943 01 02 – 2017 10 17).

Baigęs Liškiavos vidurinę mokyklą, 1964-1969 Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Keletą metų dirbo šio universiteto Mokslo tarybos sekretoriumi, „Minties“ leidyklos vyr. moksliniu redaktoriumi. 

1986 m.  apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Prano Dovydaičio filosofinės Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta neeilinė knyga – A. Merkelio monografija „Antanas Smetona“ (6)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Spalio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ sutiktuvės-konferencija.

A. Merkelio „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla“ – tai išsamiausia lietuvių istoriografijoje studija apie vieną iškiliausių XX amžiaus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą, ilgametį tarpukario Lietuvos valstybės vadovą Antaną Smetoną. Ją parašė taip pat iškili asmenybė – istorikas, literatūros kritikas, rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje. prezidento A. Smetonos bendražygis Aleksandras Merkelis (1907-1994). Skaityti toliau

A. Krasauskaitė: Gyvenimas vienas, kodėl jo nepraleidus šokant baletą? (0)

Aušra Krasauskaitė | asmeninė nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja, choreografė Aušra Krasauskaitė, įkūrusi savo vardo baleto mokyklą ir šokio spektaklyje „Žizel“ atliekanti pagrindinį, Žizel vaidmenį, tiki, kad šokio mokytojui ypač svarbu skatinti, o ne žlugdyti mokinius ir ugdyti turiningą asmenybę. Pati mokslus baigusi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos baleto skyriuje, choreografė neneigia, kad ten problemų esama, tačiau, jos teigimu, jei tikrai nori šokti, galėsi iškęsti sunkias sąlygas mokslų, studijų metu, nes suprasi, kad be sunkaus darbo nebus ir rezultato. Skaityti toliau

A. Stancikienė. Paremkime siūlymą „Laisvės“ premiją skirti Nijolei Sadūnaitei (nuotraukos) (11)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Nijolė Sadūnaitė – kovos už laisvę ir žmogaus teises simbolis tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės metais – yra verta „Laisvės“ premijos.

Ši premija reikalinga ne pačiai seseriai Nijolei, kukliai ir giliai altruistiškai vienuolei – ji reikalinga mums visiems – jos gerbėjamas ir negerbėjams. Nes jos meilė žmogui, Dievui ir Tėvynei, jos nuoširdumas, paprastumas, beatodairiškas rūpestis kitais, kasdienis savęs aukojimas, neišsenkamas optimizmas ir neblėstanti šypsena – ir yra tos vertybės, tas pilietiškumas, kurių labiausiai Skaityti toliau

Įteiktos padėkos už piliakalnių tvarkymą (nuotraukos) (2)

Meras V. Makūnas su Babtų seniūnu Jonu Praškevičiumi ant Piepalių piliakalnio | Kauno sav. nuotr.

Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame pasitarime už piliakalnių sutvarkymą aktyviausiems seniūnams įteiktos Kultūros paveldo departamento (KPD) padėkos.

Už sumanymą ir idėjos palaikymą taip pat dėkota merui Valerijui Makūnui ir administracijos direktoriui Antanui Nesteckiui.

Pasitarime dalyvavusi KPD Kauno teritorinio padalinio vyr. valst. inspektorė Asta Naureckaitė pasidžiaugė, kad Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio skiria Skaityti toliau