Vaizdai protui

Etninės kultūros globos tarybos pirmininke paskirta D. Urbanavičienė (video) (3)

dr. Dalia Urbanavičienė paskirta EKGT pirmininke | Alkas.lt nuotr.

Sausio 12 d. Seimas paskyrė  dr. Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininke ketverių metų kadencijai. Po slapto balsavimo už ją balsavo 60 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė – 3 Seimo nariai.

Prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė pabrėžė, kad etninę kultūrą suvokia kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri nėra vien muziejus ar praeities paveldas. „Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai sudera su šiuolaikiniu gyvenimu ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, Skaityti toliau

Signatarai: Vėl išmesta KGB korta. Ko siekiama šiuo nešvariu ėjimu? (tiesioginė transliacija) (24)

KGB dokumentai | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Sausio 10 d., trečiadienį, 13 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos „Vėl išmesta KGB korta. Ko siekiama šiuo nešvariu ėjimu?“

Žiūrėkite tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją ir užduokite klausimus internetu ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai): Skaityti toliau

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video) (0)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.

Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau

Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video) (35)

Visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ spaudos konferencija | Alaks.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 22 d. Seime įvykusioje Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“  atstovai Seimo nariams ir žiniasklaidai pristatė jų parengtą interpeliaciją kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson).

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pakraupę nuo to, kokia kultūros politika vykdoma Lietuvoje, interpeliacijos tekstą kultūros ministrei parengė visuomeninės organizacijos atstovai. Interpeliacijos tekste glaudžiai išdėstyti šiandienos lietuvių kultūros skauduliai, dėl kurių ignoravimo suformuluoti klausimai ministrei. Skaityti toliau

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjai: Valdžia siekia susidoroti su mumis (video) (3)

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjai: Valdžia siekia susidoroti su mumis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 20 d. neseniai įsisteigusio visuomeninio judėjimo Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ vadovai išplatino pranešimą apie tai, kad valdžia siekia susidoroti su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjais.

Gruodžio 9 d. įsisteigusio naujo judėjimo Sąjūdis už Lietuvos miškus“ kūrėjai tvirtina, kad „prasidėjusi valstybinių miškų valdymo reforma vyksta labai chaotiškai, miškininkams, verslininkams ir visuomenei kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakingos valdžios institucijos iki šiol taip ir neatsakė“. Pasak visuomenininkų,  „valstybinių miškų valdymo Skaityti toliau

Prof. V. Juozapaičio spaudos konferencija „Dėl teisės kurti ir žinoti“ (tiesioginė transliacija) (0)

prof. Vytautas Juozapaitis | N.Balčiūnienės nuotr.

Gruodžio 19 d. 10.30 val. Seimos spaudos konferencijų salėje vyks Lietuvos Respublikos Seimo TS-LKD frakcijos nario prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Dėl teisės kurti ir žinoti“. Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos meno kūrėjų asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos nariai ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai prof. Vladimiras Prudnikovas  ir prof. Juozas Domarkas.

Kaip žinia, spalio 20 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Skaityti toliau

Dėl išpuolio prieš dr. V. Rubavičių TALKA kreipėsi į valstybės saugumo įstaigas (tiesioginė transliacija) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 18 d. visuomeninio judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ nariai raštu kreipėsi į Lietuvos atsakingas įstaigas dėl šių metų gruodžio 11 d. įvykdyto brutalaus išpuolio prieš aktyvų visuomenininką, rašytoją filosofą, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei Poezijos pavasario laureatą, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją dr. Vytautą Rubavičių.

Judėjimo „Talka Kalbai ir Tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pasirašytame kreipimesi į  Lietuvos Respublikos Seimo Skaityti toliau

Lietuvoje pristatoma žymiausioji dirbtinio intelekto humanoidė Sofija! (video) (6)

Robotė Sofija | rengėjų nuotr.

Gruodžio 19 d., antradienį, nuo 14-os valandos „Panoramoje“ (Konstitucijos 29, Vilnius) prie Elektromarkt parduotuvės antrame aukšte įmonė „Elektromarkt“ Lietuvoje pristato pasaulyje žinomiausią humanoidę Sofiją. 2015 metais Honkonge įsikūrusi kompanija „Hanson Robotics“ sukurtą robotę Sofiją, jau gavusią Saudo Arabijos pilietybę, Baltijos šalyse pristato pirmą kartą! Susitikime gali dalyvauti visi norintys.

Sofijos dirbtinio intelekto kūrimas buvo paremtas trimis žmogiškaisiais bruožais – kūrybiškumu, empatija ir užuojauta. Jos veidas sumodeliuotas taip, kad būtų panašus į aktorės Odri Hepbern (Audrey Hepburn), kuri laikoma klasikinio grožio etalonu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (2 dalis, video) (1)

Naftos perdirbimas Lietuvoje | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Ankstesnėje laidoje „Mokslo sriuba“ domėjomės kaip vyksta naftos perdirbimas. Kviečiame pratęsti ekskursiją po vienintelę Baltijos šalyse esančią, milžinišką naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. 

Apžiūrint šią milžinišką gamyklą, beveik nematyti darbuotojų. Įrenginiai ūžia, šnypščia, vamzdžiais teka produktai, laikas nuo laiko gamyklos keliais pravažiuoja koks techninis automobilis ar apsaugos darbuotojai, bet specialistų nematyti. Kur gi jie yra? Pasirodo, didelė dalis sklendžių, vožtuvų yra automatizuoti ir jie valdomi iš operatorinių. Specialistams nereikia budėti prie tam tikro vamzdžio. Skaityti toliau

Kultūros ministrė teisino griovimus Kuršių Nerijoje (video) (2)

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Lapkričio 28 d. Seime, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonson (Jonsson). Susitikime liberalai ministrės klausė dėl Operos ir baleto teatro vadovo konkurso, paveldosaugos bėdų: griūvančio Gedimino kalno, Kuršių Nerijoje griaunamų namų, „Misionierių sodų“ statybų, taip pat – dėl Kultūros ministerijos reorganizacijos bei Visuomenės informavimo įstatymo tikslų ir pagrįstumo.

„Frakcijos darbo pradžioje išskyrėme kodinį pavadinimą „GK“: Gintautas Kėvišas, Gedimino kalnas, Greta Kildišienė. G. Kėvišas Skaityti toliau

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas (video) (8)

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas | Youtube.com stop kadras

„Vilko vaikų“ bedrija Lietuvoje „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“) ir Lietuvos ambasada Vokietijoje paskelbė žinią, kad vadinamiesiems „Vilko vaikams“ sudaroma galimybė gauti piniginę pašalpą.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau iš Rytų Prūsijos persikėlė gyventi į Lietuvą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos (0)

Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra.

Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? | LRT.lt nuotr.

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai?

Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje.

Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys? (video) (1)

Bandymai su ziurkemis_mokslosriuba.lt

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie Černobylio avariją ir naująjį gaubtą (video) (0)

Černobylio atominės elektrinės gaubtas | mokslosriuba.lt nuotr.

Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija tapo viena iš didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų. Iki šiol jos mums užmiršti neleidžia aplink nelaimės vietą ištuštėjusios gyvenvietės, nuo radiacijos sukeltų ligų kenčiantys gyventojai ir milžiniškas, susprogusį reaktorių dengiantis, apsauginis gaubtas.

Pranešimai 1986 m. balandžio 26 d. sprogimą žiniasklaidoje pasirodė praėjus tik 36 valandoms po avarijos. Tuo tarpu vėjas radioaktyvias dulkes išnešiojo po Skaityti toliau

„Moterys moksle“: ką atrado žymiausia pasaulio mokslininkė? (video) (0)

Marija Kiuri | asmeninė nuotr.

Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardyti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtini atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje gaminamas cementas? (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Kai kurie sako, kad Lietuvoje nėra jokių naudingų žemės išteklių. Bet tai – netiesa. Cemento gamybai reikalingos dvi pagrindinės žaliavos: molis ir klintys. Ir jų Lietuvoje yra labai daug.

Į Naująją Akmenę, kur yra įsikūrusi vienintelė Lietuvoje cemento gamykla, atvežamos dvi pagrindinės cemento gamybai reikalingos medžiagos – klintys ir molis. Pradedamas pirminis žaliavų apdorojimas. Klintys po dviejų smulkinimo etapų tampa kumščio dydžio uolienos gabaliukais, o šio proceso metu, būna, skyla net patys plaktukai – uolienoms susmulkinti reikia didžiulės jėgos. Skaityti toliau

90 nuošimčių balsavusiųjų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę (tiesioginė transliacija, video) (16)

Helpcatalonia.cat nuotr.

Spalio 1 d. 21 val. Lietuvos laiku Katalonijoje baigėsi referendumas dėl nepriklausomybės.  90 nuošimčių referendume dalyvavusių Katalonijos gyventojų balsavo už Katalonijos nepriklausomybę.

Katalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turulas (Jordi Turull) spaudos konferencijoje sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. katalonų atsakė „Taip“. Balsavime dalyvavo 2,26 mln. žmonių. Skaityti toliau

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės. Policija naudoja jėgą – naikina balsadėžes, šaudo į žmones (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (22)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Spalio 1 d., sekmadienį, Katalonijos gyventojai Ispanijos vyriausybės uždraustame referendume balsuoja dėl šio regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Naujausiais duomenimis, per policijos ir  Katalonijos nepriklausomybės šalininkų susidūrimus Katalonijoje 844 referendumo dalyviai ir 33 pareigūnai (Alkas.lt duomenimis vienas žmogus žuvo).

Nepriklausomybės šalininkus policija muša guminėmis lazdomis, tąso už plaukų, spardo ir šaudo į juos guminėmis kulkomis. Vienam žmogui guminė kulka pataikė į akį. Skaityti toliau

Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video) (14)

Petras Baršauskas | Youtube.com stop kadras

Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Donatas Raščius, susidūręs su KTU klestinčia korupcija, ir pagarsėjęs savo vieša kova prieš ją, atliko plagiatu kaltinamo KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacinės disertacijos analizę.

Savo kanale „Youtube“ paskelbtoje apžvalgoje D. Raščius vaizdžiai parodo, kad ištisi P. Baršausko „tyrimų“ puslapiai pažodžiui nurašyti nuo užsienio autorių darbų ne tik nenurodant tikrojo autoriaus, bet ir fiktyviai pridedant nieko bendro su tikruoju šaltiniu neturinčių nuorodų. Skaityti toliau

G. Songaila. A. Kubilius apie naują „Maršalo planą“ Ukrainai (video) (25)

Ginatras Songaila Maidano štabe | LTS nuotr.

Niekas negalėtų įtarti, kad esu Andriaus Kubiliaus mėgėjas, bet geras darbas yra geras darbas, todėl platinu šį video ir siūlau pasižiūrėti. Man regis, A. Kubilius šį kartą niekur neprašauna pro šalį, o iniciatyva yra strategiškai gera. Jis netgi pakankamai blaiviai įvertina Lenkijos politikų didybės kompleksus bei neprotingą provokacinį elgesį.

Nerimą kelia tik tuščia A. Kubiliaus retorika dėl reformų, su kuriomis turi būti siejamas „Maršalo planas“ Ukrainai… Jeigu pavyktų pasimokyti iš savo pačių klaidų ir investicijos būtų aiškiau ir griežčiau siejamos su siekiamais rezultatais (ne vien ekonomikos rodikliams ar kad veiktų rinka, bet ir konkrečiai socialinei-ekonominei naudai piliečiams, jų gerovei), tai galėtų tapti sėkmės istorija. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Akcija „Už teisingumą Lietuvoje“ įsibėgėja (tiesioginė transliacija) (7)

Bado akcija prie Prezidentūros Vilniuje | Alask.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 7 d. 10.30 val. Seime įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Akcija „Už teisingumą Lietuvoje“ įsibėgėja“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir Daukanto aikštėje Vilniuje vykstančios akcijos už teisingumą Lietuvoje vienas organizatorių Donatas Šulcas, dokumentų redagavimo komisijos narys Kazys Serbenta ir žurnalistas Kazimieras Juraitis. Skaityti toliau

Spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila paskelbs apie bado akciją (triesioginė transliacija) (21)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugpjūčio 16 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Vilniuje prasideda bado akcija už teisingumą Lietuvoje“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas, Lietuvos piliečių tarybos pirmininkė Scholestika Katavičienė, advokatas Jonas Ivoška ir Kazys Serbenta.

Pranešėjai ketina pristatyti rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje planuojamą pradėti akciją dėl teisingumo Lietuvoje, jos Skaityti toliau

Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas pradėjo naują puolimą prieš Putino stovyklą (video) (0)

Sulaikytas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas | Youtube.com stop kadras

Rugpjūčio 8 d. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas tęsdamas savo tyrimą apie Rusijos valdžios ir jai artimų asmenų korupciją savo „YouTube“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasakojama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimų partnerių brolių Arkadijaus ir Boriso Rotenbergų, bei jų sūnų, turtus. Rugpjūčio 10 d. šis vaizdo įrašas jau surinko virš milijono peržiūrų.

Šiuo, kaip ir anksčiau didelio Rusijos visuomenės dėmesio susilaukusiais, vaizdo įrašu A. Navalnas siekia atskleisti Kremliaus valdžios ir su ja susijusių asmenų neteisėtai įsigytus turtus. Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ kviečia į pažintinę kelionę nuo baltiškųjų teofanijų iki debesų meno (video) (0)

Verpstės | Alkas.lt nuotr.

„Jei nori suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tautosaką, muziką, dailę, literatūrą, architektūrą, pirmiausia būtina pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas“, – šie Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų filologijos katedros profesoriaus dr. Rimanto Balsio žodžiai yra pagrindinis naujausių laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ leitmotyvas.

Rugpjūčio 6 d. per Balticum TV apie baltiškąsias teofanijas jau pasakojo nenuilstantis senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas prof. dr. Rimantas Balsys. Laidoje sužinojome kaip klasifikuojami senovės Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ N. Laurinkienė – apie dievą Perkūną (video) (2)

Nijolė Laurinkienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Aštuntoje ciklo laidoje „Griausmavaldis Perkūnas“ dalyvavo habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Pasak mitologės, vienas ryškiausių lietuvių mitologijos personažų yra griaustinio dievas Perkūnas. Laidoje sužinojome apie Perkūno veiklos sferas, vardus, šeimą, kas yra jo priešininkas, kodėl tarp jų nuolat vyksta kova ir – apie Saulės simbolį. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ I. Trinkūnienė – apie Jorės šventę (video) (11)

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Septintoje ciklo laidoje „Jorės šventės prasmė senovės baltų tikėjime“ dalyvavo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė. Molėtų krašto muziejaus  Dangaus šviesulių stebykloje kasmet švenčiama Jorė. Kokios atliekamos apeigos ir ritualai? Kokias dvasines vertybes puoselėja romuviai? Skaityti toliau