Mokslo naujienos

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse | LRT nuotr.

Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti? Skaityti toliau

Iki kovo 5 d. priimamos paraiškos 6 000 eurų stipendijai – „Moterims moksle“ (1)

L'Oreal Baltic nuotr.

Dar iki kovo 5 d., mokslininkės gali teikti paraiškas žinomai „L’Oreal Baltic“ stipendijai „Moterims moksle“, kurią remia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija. Į stipendiją gali pretenduoti mokslininkės, kurios Lietuvoje vykdo tyrimus gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse.

Lietuva prie stipendijų programos „Moterims moksle“ prisijungė 2017 Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus (0)

Marijos Gimbutienės skaitymai 2018 | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija, visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais vėl sukvietė į Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamą, antrąjį žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtą skaitymų vakarą, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais. Skaityti toliau

Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai (0)

Adolfas Jucys | www.geocaching.com nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkams prof. Bronislovui Kaulakiui ir dr. Juliui Ruseckui už jų mokslinį darbą „Atominių ir sudėtingų sistemų spektroskopija ir stochastiniai reiškiniai“ skirta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įsteigta vardinė Adolfo Jucio premija.

Adolfo Jucio premija įsteigta 1993 m. ir teikiama mokslininkams už vertingiausius teorinės fizikos pasiekimus.

Skaityti toliau

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai (0)

Apyrankė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. 17 val. – Balandžio 11 d. 17 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3., penkioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

„Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norintys sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio, dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video) (0)

Prof. Vytautas Getautis | LRT nuotr.

Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti. Skaityti toliau

NMA žiemos sesija: nuo „Starbucks“ iki Higso bozono (0)

NMA žiemos sesija: nuo „Starbucks“ iki Higso bozono | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Vasario 17–21 d., Vilniuje vyksiančioje NMA žiemos sesijoje, su mokiniais patirtimi ir idėjomis dalinsis „Devbridge“ vyresnysis saugos inžinierius Vilius Pankauskas, kuris ves paskaitą tema „Starbucks atakos: ką pamirštame viešose vietose“, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pasakos apie atomų elektorinę struktūrą, kvantinės chemijos metodus.

Informatikos sekcijoje vyks „Trafi“ kūrybinės dirbtuvės, kurias ves dr. Jurgis Pašukonis, o lietuvių filologijos sesijoje prof. Kęstutis Nastopka papasakos apie J. Greimo semiotiką. Skaityti toliau

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis (1)

pixabay.com nuotr.

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai. Tačiau ši technologija sudėtinga ir nėra lengvai valdoma, tam reikia itin tikslių įrankių, savotiškų DNR žirklių. Mokslininkai ieško būdų, kaip tas žirkles padaryti tikslesnes, kad iškirpti ir įterpti DNR sekas būtų lengviau, paprasčiau. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? (0)

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? | LRT nuotr.

Nuo seniausių laikų baimė žmogui padėdavo įveikti iššūkius, kuriuos kėlė nesaugi aplinka. Būtent baimės pojūtis padėdavo žmogui pasprukti nuo plėšrūnų ir taip išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais baimės būna nepagrįstos ir pradeda trukdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tai – fobijos.

Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5-7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t. Skaityti toliau

VDU iškilmingai suteiks Garbės profesoriaus vardą L. Mažyliui (5)

Profesorius Liudas Mažylis | VDU nuotr.

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.

Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją | LRT nuotr.

2011 m., kovo 11 d., įvyko didžiausias Japonijos istorijoje fiksuotas, devynių balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad tapo vienu iš penkių galingiausių stebėtų žemės drebėjimų nuo XX amžiaus pradžios. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio banga prilygo maždaug 12 aukštų namui.

Nelaimė įvyko Fukušima Daijiči elektrinėje, kuri turi šešis reaktorius. Milžiniškos cunamio bangos nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną. Užtvindytoje teritorijoje, vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį. Projektuojant Fukušima Daijiči, buvo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį poveikį žmogui daro alkoholis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kokį poveikį žmogui daro alkoholis? | LRT nuotr.

Alkoholis – viena iš plačiausiai paplitusių ir labiausiai vartojamų medžiagų visame pasaulyje.

Alkoholiu mėgautis pradėta taip anksti, jog net tokie neatsiejami šiuolaikinės žmonijos palydovai kaip ratas ar raštas buvo išrasti daug vėliau.

Kaip alkoholis tapo mūsų kasdienybės dalimi? Kokį poveikį jis daro žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei? Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką (1)

„vilimball “technologija. Vibro treniruoklis | ktu.lt nuotr.

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialinio tremoro simptomų – nekontroliuojamai drebančias rankas. Septyniais iš dešimties atvejų efektyvi technologija taip pat gali būti naudojama siekiant sumažinti sąnarių sąstingį sergant reumatoidiniu artritu.

Mantas Venslauskas

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 1 proc. planetos gyventojų kenčia nuo esencialinio tremoro, kuris pasireiškia nevalingu kūno dalies drebėjimu. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Skaityti toliau

Pradedami magistralės nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimo parengiamieji darbai (0)

Keliai.pasienis_sumin.lt

Sausio 15 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė sutartį su UAB „Kelprojektas“, kuris įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–97,06 km (tarp Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos) ruožo rekonstravimo specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialusis planas) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.

Specialiajame plane bus numatyta esamą kelio ruožą išplatinti iki 4 eismo juostų, vietoj buvusių vieno lygio sankryžų įrengti dviejų lygių sankryžas, Skaityti toliau

Profesorė G. Kvieskienė: socialinė partnerystė gali padėti Lietuvai suklestėti (5)

Prof. Giedrė Kvieskienė | media.leu.lt nuotr.

Socialinė partnerystė gali padėti Lietuvai suklestėti, paskatinti ją būti ir sumania, ir išradinga, ir laiminga, sako Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Giedrė Kvieskienė. Anot jos, glaudesnė socialinė partnerystė (darbuotojų ir darbdavių atstovų tarpusavio santykių sistema) yra būtina sąlyga Lietuvos gerovei kurti.

Remiantis Pasaulio gerovės indekso tyrimais, per paskutinis kelis metus Lietuvos socialinio kapitalo  rodiklis krito 10 proc. Socialinio kapitalo rodiklis nurodo, kiek žmonės pasitiki ir linkę remti vieni kitus. Mūsų šaliai skirta 135 vieta pasaulyje – žemiausias rodiklis tarp ES šalių! Tai rodo, kad pasitikėjimo ir savitarpio pagalbos Lietuvoje tarp žmonių labai trūksta. Skaityti toliau

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip mažųjų palydovų kūrėja (1)

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip turinti potencialą vystyti mažuosius palydovus | VGTU nuotr.

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos.

Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Geriausiems protams iš užsienio susigrąžinti bus skiriama per 20 mln. eurų (1)

KTU nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į šalį pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus, skirs per 20 mln. eurų ES investicijų. Taip siekiama stiprinti Lietuvos mokslo konkurencingumą.

Kvietimus tyrėjų iš užsienio koordinuojamiems projektams planuojama paskelbti 2018 m. pirmoje pusėje. Skaityti toliau

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose (0)

Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį (0)

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį | Pixabay nuotr.

Dar visai neseniai daugelis mūsų sunkiai galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai patobulės technologijos. Kas galėjo pagalvoti, jog šiandien pakaks spustelėti vieną telefono mygtuką, kad užsisakytume bilietus į kiną, o norint gauti gydytojo konsultaciją, pakaks leisti savo išmaniajam įrenginiui stebėti mūsų sveikatą. Nors kažkada tai galėjo priminti fantastinio filmo scenarijų, dabar tapo realybe.

Technologijų ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad šiandien esame ties riba, kuomet dirbtinis protas masiškai įsiterpia į mūsų gyvenimą ir jį keičia negrįžtamai. Ne kas kitas, o būtent išmanieji telefonai palaipsniui tampa pagrindine dirbtinio proto platforma, tačiau neabejojama, jog jau Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Jaunųjų Lietuvos mokslininkų atradimas galės pasitarnauti kuriant naujus vaistus (0)

Gabrielius Jakutis | iGEM nuotr.

Vaikų ligoninės Pediatrijos centre vaikų ligų gydytojams Lietuvos jaunųjų mokslininkų Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Gabrielius Jakutis pristatė šiais metais Bostone (JAV) sintetinės biologijos konkurse iGEM Didįjį prizą laimėjusį mokslinį projektą, aplenkusį daugiau nei 300 darbų, pateiktų stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

Plazmidė – genų raiškai valdyti

Šių metų komandą sudariusi Vilniaus universiteto gyvybės mokslų, medicinos, informacinių technologijų ir politikos mokslų studentų grupė sukūrė naują metodą genų raiškai valdyti Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Pažintis su šalčiausiu mūsų planetos žemynu (video) (0)

Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.

Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių. Skaityti toliau

J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo (1)

Prof. Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Skaityti toliau

Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video) (0)

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu Skaityti toliau