Mokslo naujienos

Garsus antropologas T. H. Eriksenas Kaune kalbės apie „perkaitusį pasaulį“… (4)

Tomas Hylandas Eriksenas (Thomas Hyllandas Eriksenas) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.

„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau

Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams (0)

ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? (0)

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? | LRT nuotr.

Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens – jis tampa nuotekomis. Tam, kad nuotekos neužterštų mūsų aplinkos, jos yra išvalomos ir šio proceso metu susidaro tūkstančiai tonų nuotekų dumblo. Toks dumblas – vertinga atlieka, tačiau Lietuvoje vis dar tenka spręsti galvosūkį, kur ir kaip jį panaudoti.

Dėl aplinkosauginių priežasčių nuotekų dumblas jau nevežamas į sąvartynus, o perdirbamas. Dalis jo tampa naudingu kompostu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis | LRT nuotr.

Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.

Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai (video) (0)

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai | LRT nuotr.

Vyšnių žydėjimas – nuostabus pavasario pranašas. Tačiau pastebima, jog vyšnios ir kiti augalai kiekvienais metais pražysta vis kitu metu…

Japonijos imperatoriaus metraščiuose jau nuo 8-ojo amžiaus buvo kruopščiai registruojama Japoniškųjų vyšnių – sakurų – žydėjimo data. Šią dieną prasidėdavo iki šiol gyvuojanti tradicinė Japonijos vyšnių žydėjimo šventė. Svarbiausia tai, jog daugiau nei tūkstančio metų senumo metraščiai išliko ir iki šiol yra saugomi Kioto universiteto bibliotekoje. 2007-aisiais metais, Osakos prefektūros Skaityti toliau

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje (0)

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje | Rengėjų nuotr.

Šią savaitę Lietuvos mokslas, vienijamas tinklo „Open R&D Lietuva“ dalyvauja pasaulinėje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“, kuri vyksta Hanoverio mieste, Vokietijoje. Šioje parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvauja jau antrą kartą.

„Dalyvaudami pasaulinėse parodose turime puikią galimybę pristatyti Lietuvą kaip pažangią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos įvairių sričių mokslininkai ir tyrėjai, Skaityti toliau

Vyksta studentų atrankos dėl rudens stažuočių NASA (1)

title258284548

Šiandien Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) vyksta konkurso dėl NASA stažuočių atrankinis etapas, kurio metu tikrinamos anglų kalbos žinios. Daugiau kaip 20 talentingų studentų, ieškančių naujų ateities galimybių moksle bei besidominčių kosminėmis technologijomis, laiko privalomą anglų kalbos testą.

Kovo mėnesį, MITA paskelbė konkursą dėl stažuočių NASA „Ames“ mokslinių tyrimų centre, kurios numatomos 2018 metų rudenį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

Lietuvė laimėjo Europos merginų matematikos olimpiados aukso medalį (3)

Neringa Levinskaitė ir Leonas Narkevičius | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Balandžio 9 –15 d., Italijoje, Florencijos mieste, vyko Europos merginų matematikos olimpiada (European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO). Šioje olimpiadoje, lietuvė dvyliktokė Neringa Levinskaitė laimėjo aukso medalį. Iš viso olimpiadoje varžėsi 195 merginos iš 52 šalių, 36 Europos valstybes atstovavo 137 merginos.

Europos mergaičių olimpiados rengiamos nuo 2012 m., siekiant skatinti merginas domėtis matematika. Olimpiada rengiama Tarptautinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi, t.y. dvi dienas sprendžiama po tris uždavinius. Kiekvieną dieną sprendimui skiriamos 4,5 valandos, Skaityti toliau

Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (1)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamas Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau

Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų (3)

Startavusia programa į Lietuvą kviečiama atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir įgyvendinti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų.

„Lietuvoje jau sukurta aukšto tarptautinio lygio mokslo infrastruktūra, mokslo centrai aprūpinti modernia tyrimų įranga, mūsų mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tyrimus, bendradarbiauja su kolegomis iš prestižinių mokslo institucijų Skaityti toliau

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams (0)

Augalų sėklos | J. Petronio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau

Kaip būsimiems studentams pasiruošti perspektyvioms studijoms? (0)

„American English School“ (AMES) vadovė, studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė | AD VERUM komunikacijos agentūros nuotr.

Įsigaliojus naujai Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo tvarkai, kai dalis aukštųjų mokyklų studijų programų turės būti panaikintos, ne vienas būsimas abiturientas turėjo sunerimti dėl savo ateities – kur stoti?

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 32 tūkst. Lietuvos moksleivių, tad didelė tikimybė, kad dalis jų dėl sumaišties šalies švietimo sistemoje pasirinks studijuoti užsienio universitetuose. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją | LRT nuotr.

Susipažinkime su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.

Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks Skaityti toliau

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje (video) (0)

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje | LRT nuotr.

Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Džeinė Godal (Jane Goodall). Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?

Dar vaikystėje D. Godal, įkvėpta Tarzano istorijų, svajojo nuvykti į Afriką, apsigyventi tarp laukinių gyvūnų ir rašyti apie juos knygas. Netrukus svajonės virto ambicingais tikslais, ir, sulaukusi 22-ejų, mergina jau keliavo į Keniją. Ten ji susipažino su garsiu mokslininku Luisu Lyku (Louise Leakey), kuris, pastebėjęs merginos entuziazmą, pasiūlė Skaityti toliau

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video) (0)

„Piliečių mokslas“ | mokslosriuba.lt nuotr.

Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?

Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su Kembridžo universitetu (0)

ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.

Kovo viduryje mokslininkai paskelbė Skaityti toliau

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į tikrovę (0)

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į realybę | Pixabay nuotr.

Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dinozaurai išnyko, nes Žemė buvo virtusi pragaru | LRT nuotr.

Pagalvojus apie dinozaurus, prieš akis tikriausiai iškyla fantastiniuose Holivudo filmuose matyti vaizdai. Grėsminga dinozaurų išvaizda, įspūdingi gabaritai ir nuolatinė kova dėl išlikimo neleidžia nuo ekrano atplėšti akių. Dalis viso to tėra menininkų vaizduotės vaisiai. Dinozaurai – tai ne tik gigantiško dydžio grobuonys. Kita vertus, jų gyvenimas buvo išties kupinas šiais laikais sunkiai suvokiamų iššūkių. Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke dr. Dalia Urbanavičiene (10)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų skirting humanitarinių mokslų institutų „jungimą”… Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

D. U. – Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pasiūlė sujungti į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą ne šiaip humanitarinius institutus, o lituanistinius  Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutus, prie jų dar prijungiant Seimui atskaitingą Skaityti toliau

Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą (0)

Lietuvos lazerininkai_smm.lt

Lietuva turi puikų potencialą ir svariai dalyvauja Europos lazerių centro kūrimo projektuose – užima 6-tą vietą pagal iš pirkimų gautas lėšas, į Lietuvą jau atkeliavo 10 mln. eurų, šiandien susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pabrėžė didžiausio aukšto galingumo lazerių infrastruktūros pasaulio mastu Europos lazerių centro vadovas prof. Karlo Rizuto (Carlo Rizzuto).

Antradienį susitikimuose su ministre ir lazerių mokslo bei verslo atstovais Lietuvoje buvo aptartos Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymų vakare – pažintis su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais (1)

Akmenės rajono tyrimai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kovo 14 d., 17 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje, rengiamas trečiasis skaitymų vakaras, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais.

Pavasarį, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija visus, besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau, kviečia į penkioliktuosius žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtus skaitymus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Linth-Limmern elektrinė Alpėse | LRT nuotr.

Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti? Skaityti toliau