Mokslo naujienos

KTU mokslininkai: dirbtinis protas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva (0)

KTU finansu profesorius Rytis Krušinskas | KTU nuotr.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio proto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio proto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus. Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio proto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar. Skaityti toliau

Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams (1)

 Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams | I. Budzeikaitės nuotr.

Tarptautinis EUREKA tinklas (eurekanetwork.org) praneša, kad lietuviai su partneriais iš Šveicarijos sukūrė naują ir pranašesnę lazerinę sistemą, kuri padės atlikti pažangiausius tyrimus dėl diabeto ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) ligų.

Lietuvos įmonė „Brolis Semiconductors“ ir prestižinis Šveicarijos elektronikos ir mikrotechnologijų centras (CSEM) skelbia, kad jų naujasis lazerinis šaltinis, sukurtas pagal tarptautinės programos EUROSTARS projektą SWIRSENSE, gali padėti mokslininkams kritiškai įvertinti kraujo komponentus, tokius kaip gliukozė, laktatai ir šlapalas neinvaziniu būdu, tai reiškia, kad  pacientams nebereikės imti kraujo mėginių, o tyrimai bus atliekami be adatų. Skaityti toliau

Paskirti apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams (0)

Skelbiami mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai | smm.lt nuotr.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Šiais apdovanojimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl premijų skyrimo.

2019 m. užsienio lietuviams skirti mokslo aqpdovanojimai  bus įteikti: lituanistui Giedriui Subačiui, medikui Ryčiui Prekeriui iš Skaityti toliau

21 amžiaus iššūkiai miestų planuotojams (0)

Paupio statybos | „Integrity PR“ nuotr.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Skaityti toliau

Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms (4)

 Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.

Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto Skaityti toliau

Naujoviška reabilitacija žmonėms, patyrusiems insultą (1)

Reabilitacija | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pirmą kartą pasitelkė virtualią realybę bei kompiuterines programas – ir pasiekė žymaus pacientų savarankiškumo bei pažinimo funkcijų pagerėjimo.

Galvos smegenų insultas – viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Per minutę Europoje įvyksta daugiau nei vienas mirtį arba sunkią negalią sukeliantis insulto atvejis, išgyvenusieji patiria pažinimo funkcijų sutrikimų, Skaityti toliau

KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas (0)

IBM lustas | http://mokslolietuva.lt nuotr.

Kasdienis gyvenimas nebeįsivaizduojamas be prietaisų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas. Jos padeda spręsti įvairias medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, ekologijos, maisto ir kitų pramonės šakų problemas. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, sparčiai didėja naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų elementų bei išskirtinių savybių medžiagų poreikis.

„Viena svarbiausių ir perspektyviausių mikrosistemų taikymo sričių – naudojant MOEMS Skaityti toliau

Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį (0)

Sonata Jarmalaitė ir Feliksas Jankevičius. Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimas. | lma.lt nuotr.

Vėžys – antra pagal dažnumą žmonių mirštamumo ir sergamumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. miršta. Prognozuojama, kad visuomenei senstant artimiausius du dešimtmečius sergamumas vėžiu žymiai didės. Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų.

Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“.

Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kurių profesijų laukia šviesiausia ateitis: prognozės nustebins daugelį (0)

Menų fakultetas | VDU nuotr.

Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4–oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018–2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training – CEDEFOP) studija Skaityti toliau

Žymūs šiandienos mąstytojai Vilniuje aptars tikrovės iššūkius (2)

Doc. Kristupas Sabolius | E. Kurausko nuotr.

Birželio 19-20 d., Vilniaus universiteto Filosofijos institutas į sostinę sukvies reikšmingus šiandienos mąstytojus aptarti šiuolaikinius tikrovės iššūkius. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame simpoziume „Tikrovės agentai“ (angl. „The Agents of the Real“) pranešėjai svarstys apie potencialumo ir vaizduotės reikšmę ekologinės krizės, technologinės kaitos, mokslo žinių akceleracijos ir melagingų naujienų epochoje.

„Vakarų mąstymas ilgą laiką žavėjosi savo sukurtomis realybės formomis, apsiribodamas Skaityti toliau

Vilniaus universitetas pristato ypatingą platformą alumnams (1)

Alumni privilegijų kortelė | Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) pristato naują, alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000.

Interaktyvi erdvė suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas. Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyksta legendinis „Tesla“ verslo plėtros vadovas (0)

„Tesla“ | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuotr.

Birželio 13 d., Vilniaus naujovių forume „Naujovių srovė“ („Innovation Drift“) pranešimą skaitys „Tesla“ verslo plėtros vadovas Europos, Artimųjų rytų ir Afrikos šalims Peteris Banderfletas-Hansenas (Peter Bardenfleth-Hansen). Šioje kompanijoje jis laikomas žmogumi legenda ir yra vienas labiausiai vertinamų vadovų, prisidėjusių prie stulbinančių „Tesla“ automobilių pardavimų skaičiaus augimo – nuo 500 automobilių per metus 2010 metais iki daugiau kaip 250 tūkstančių.

Pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis aukšto lygmens „Tesla“ vadovas pristatys technologinio Skaityti toliau

Buvęs NASA astronautas Garetas Reismanas pirmą kartą atvyks į Baltijos šalis (8)

Dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas) | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) nuotr.

Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.

Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau

Seime bus aptartas Antano ir Jono Juškų kultūrinis palikimas (tiesioginė transliacija) (1)

Kvietimas | Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Birželio 7 d., 10 val., Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyks mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“. Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.

Yra asmenybių, kurios istorijos lūžių ir ideologinių pervartų laikotarpiais neblanksta, o priešingai – Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje tyrėjams atsiskleidžia tarsi iš naujo, Skaityti toliau

E. prekybos ateitis: prekes galėsime pasimatuoti, o vėliau – ir atsispausdinti 3D spausdintuvu? (0)

post.lt nuotr.

Jau netolimoje ateityje pirkėjai kur kas dažniau pirks naudodamiesi virtualios realybės priemonėmis, o drabužius galės pasimatuoti neišeidami iš namų, skelbia interneto tiekėjo „Plusnet“ atliktas tyrimas, prie kurio prisidėjo įvairių sektorių ekspertai. Į šį tyrimą ypatingą dėmesį turėtų atkreipti startuoliai bei maži verslai, kurie tik atsižvelgę į prognozuojamus pokyčius galės veiksmingai konkuruoti ar išvis išgyventi.

Pokyčius paskatins interneto plėtra Skaityti toliau

Laboratorija ant ratų pradeda kelionę po mokyklas (0)

Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą | smm.lt nuotr.

Birželio 3 d., keliones po mokyklas atnaujino mobili „MoMoLab“ laboratorija, įrengta išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje. Joje gausu mokslinės įrangos, moderniausių prietaisų, kuriais galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Laboratorijoje vienu metu gali dirbti 20 mokinių.

Birželio 3-4 d., „MoMoLab“ laboratorija lankysis Panevėžio Balčikonio gimnazijoje. Laboratorijoje padirbėti galės ne tik šios, bet ir kitų Panevėžio mokyklų mokiniai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

„Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video) (0)

Robotas „Hoverbot“ | Rengėjų nuotr.

Gegužės 25 d., Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje savo jėgas ir intelektą išbandė autonominiai robotai. Šeštą kartą vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2019“. Jas surengė KTU Studentų mokslinė draugija.

„Aukso maišas“ – taip pavadinta sudėtingiausia robotų varžybų rungtis. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį. Suradęs, robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę. Skaityti toliau

Sostinė skyrė 20 tūkst. eurų miesto istorijos tyrėjų stipendijoms (4)

Vilnius is aukstai_is Varpines_DaivosV nuotr

Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus kviečia miesto istorikus tyrinėti sostinę ir skatina tyrėjus skirdama stipendiją – 20 tūkst. eurų moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos: istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei, Literatūriniam A. Puškino muziejui.

„Džiugu, kad Vilnius rūpinasi ne vien mokyklomis ar gatvių remontu, tačiau skiria dėmesio ir vilniečių kultūros puoselėjimui, imasi istorinės atminties temų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip lazeriai naudojami kosmose? (video) (0)

Mokslo sriuba | LRT nuotr.

Vilniuje dirba apie 1000 lazerininkų ir toks skaičius daro įspūdį net galingiausioms pasaulio valstybėms. „Vilnius – lazerių sostinė. Nė vienoje kitoje sostinėje nėra tokios didelės gyventojų proporcijos, dirbančios lazerių srityje,“ – sako Vilniaus universiteto mokslininkas ir startuolio „Lidaris“ vadovas dr. Andrius Melninkaitis.

Lietuviški lazeriai yra vieni geriausių pasaulyje, todėl tikėtina, kad ateityje jie keliaus net į Marsą ar kitus kosminius kūnus. Jau dabar 320 kilometrų aukštyje skriejantis Skaityti toliau

A. Krupavičius. Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti (8)

Algis Krupavičius, politologas, VDU profesorius | asmeninė nuotr.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus –  dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Skaityti toliau

Vilties teikiantis melanomos gydymas – galimybė gyventi ilgiau? (0)

 Nacionalinio vėžio instituto onkologė-chemoterapeutė Nadežda Lachej | IFPA nuotr.

Minint Pasaulinę euromelanomos dieną, svarbu kalbėti ne tik apie odos vėžio prevenciją, diagnostiką, bet ir gydymą, kuris vis labiau teikia vilties melanoma susirgusiems pacientams. Iki šiol, sergant išplitusia melanoma, išgyvenamumas vidutiniškai siekdavo vos 6-9 mėnesius, o 5 metus išgyvendavo mažiau nei 10 proc. pacientų. Taikant naujausią gydymą imunoterapija, net 4 kartus daugiau pacientų sulaukia tokių gerų išgyvenamumo rezultatų.

Medicinos Nobelio premija įvertintas imunoterapijos vaistų atradimas Skaityti toliau

Anglų kalbą ateities pasaulyje pakeis duomenų kalba (2)

Jelena Stankevičienė | VGTU nuotr.

Jau po kelerių metų 15 % visų įrangą prižiūrinčių specialistų naudosis papildytosios realybės sprendimais (angl. augmented reality), į 85 % visų klientų užklausų verslui atsakys robotai, penktadalis pasaulio įmonių įdarbins besimokančias sistemas (angl. machine learning systems) prižiūrinčius specialistus, 70 % įmonių gamyboje naudosis blokų grandinės technologijomis (angl. blockchain). Taip ateitį prognozuoja pirmaujančios pasaulyje verslo programinės įrangos gamintojos SAP specialistai, remdamiesi jau dabar vykstančiais projektais ir organizacijų gaunama verte.

Jei šiandien, kalbėdami apie išmanųjį verslą, pirmiausia minime verslo valdymą, Skaityti toliau

VDU mokslininkai atskleidžia dar nepažintus istorijos puslapius (1)

Antanas Smetona | V. Biloto asmeninio archyvo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantas Viktoras Bilotas – lietuvių gyvenimo Rusijoje istorijos tyrinėtojas gimė Sibire, kur buvo ištremtas jo tėvas. Šiandien mokslininkas seka lietuviškais pėdsakais Rusijos, kur studijavo daug iškilių mūsų šalies asmenybių, archyvuose. V. Bilotui pavyko surasti daug įdomios ir vertingos informacijos apie ne vieną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, žymų dvasininką, diplomatą. Į Lietuvą iš Sankt Peterburgo mokslininkas taip pat pargabeno Jono Vileišio, Stepono Kairio, Antano Smetonos studentiškų bylų kopijas. Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Parodoje RESTA pristatytos naujovės – dominavo prie žmogaus prisitaikančios detalės (video) (0)

Parodos Resta lankytojai bando „Plug & Light“ šviestuvus | vipcommunications.lt nuotr.

Balandžio 24–27 d. vykusi tarptautinė statybų paroda RESTA 2019 pažėrė naujienų dizaineriams, statytojams ir namus įsirengti norintiems žmonėms. Renginyje pristatytos interjero naujovės signalizuoja, jog žmonės vis dar svajoja apie minimalistinę estetiką, tačiau tuo pačiu tikisi iš namų detalių naudojimo lankstumo, t. y. lengvo jų pritaikymo prie savininko norų.

Apšvietimas, judantis paskui jus Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip nesudėtingai pasigaminti sudėtingus astronominius prietaisus? (video) (0)

Astronominiai prietaisai | LRT nuotr.

Šiais laikais patiems pasidaryti vieną ar kitą astronominį prietaisą yra kur kas lengviau nei atrodo. Mat dabar mes turime daugybę internetinių generatorių, kurių pagalba puikiausiai galite pasigaminti veikiantį vieną ar kitą astronominį išradimą. Laidoje pamatysite tiek iš plastiko ar metalo, tiek ir pačiu paprasčiausiu spausdintuvu ant popieriaus pagamintus prietaisus.

O jei norite sukonstruoti kažką sudėtingesnio – čiupkite lego kaladėles, kurios puikiausiai padės suprasti ir žymiai chaotiškesnį planetų judėjimą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit Sinkevičienė kuria kvantinį jutiklį (video) (0)

„Mokslo sriuba“: jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit Sinkevičienė kuria kvantinį jutiklį | LRT nuotr.

Ar kada nors susimąstėte, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriančių ateitį? Tai – mokslininkai. Mokslo pažanga nulems, kaip žmonijos gyvenimas atrodys po kelių dešimtmečių. Būtent dėl šios priežasties mokslininkės kelią pasirinko Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Mažena Mackoit Sinkevičienė.

Jaunoji tyrėja gilinasi į keistenybių kupiną kvantinės fizikos pasaulį. Kartu su kolegomis Lietuvos, Australijos, JAV ir Vokietijos universitetuose ji kuria ypatingo jautrumo kvantinį jutiklį. Itin mažus pokyčius galintis išmatuoti prietaisas labai reikalingas, pavyzdžiui, medicinoje. Skaityti toliau