Mokslo naujienos

Istorinė konferencija suburs žymiausius pasaulio matematikus (0)

Pasaulinė matematikų konferencija | rengėjų nuotr.

Liepos 2–6 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Šiemet ji rengiama kartu su metine Tarptautinio matematinės statistikos instituto (IMS – Institute of Mathematical Statistics) tikimybių ir statistikos konferencija. Šis mokslo renginys skirtas ne tik fundamentalių, bet ir taikomųjų tikimybių teorijos klausimų aptarimui bei tikimybių teorijos ir statistikos mokslų vaidmens mūsų visuomenėje pristatymui. Skaityti toliau

Kaunas ieško išskirtinių idėjų „Mokslo salos“ ekspozicijoms (1)

Kaunas ieško išskirtinių idėjų „Mokslo salos“ ekspozicijoms | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Žmogus, technologijos, gamta – tai trys pagrindinės temos, kurios dominuos Nemuno saloje iškilsiančiame mokslo ir technologijų populiarinimo centre. Kauno miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį konkursą koncepcijai parengti, kurio metu paaiškės, kokie eksponatai ir ekspozicijų erdvės pasitiks „Mokslo salos“ lankytojus.

„Tai yra vienas iš svarbiausių etapų, kurio metu turėsime nuspręsti, kuo konkrečiai patrauksime žmonių dėmesį. Skaityti toliau

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas (1)

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas | Asociacijos nuotr.

Nuo šiol lietuviškus garso ir video įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie plokščios Žemės teoriją (video) (2)

„Mokslo sriuba“: apie plokščios Žemės teoriją | LRT nuotr.

Ar Jums kada nors teko girdėti, o gal net pažinti tokius žmones, kurie teigia, kad Žemė yra plokščia? Tai yra, kad mūsų planeta yra ne rutulio formos, o tarsi plokščias diskas, tarsi pyragas. Galima pagalvoti, kad tai linksmi žmonės. Praėjusį mėnesį Jungtinėje Karalystėje, vyko netgi plokščios žemės konferencija. Dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Be abejonės, renginys buvo su bilietais ir trijų dienų kaina siekė 145 eurus.

„Jeigu žemė būtų plokščia, tai trauka ties disko viduriu būtų žemyn. Bet jei mes eitume krašto link, tai trauka visą laiką būtų centro link, vadinasi trauka būtų Žemės centro link ir Skaityti toliau

Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu (0)

„Integrated Optics“ komanda | verslilietuva.lt nuotr.

Jau šeštus metus skaičiuojantis mažų lazerių startuolis „Integrated Optics“ planuoja netrukus savo produktų spektrą padidinti trečdaliu, o rudenį žada pristatyti naują projektą, kurio tikslas – kurti lazerį, padėsiantį nustatyti, kaip vaistai veikia vėžio ląsteles. Apie šią naujieną startuolio vadovas Evaldas Pabrėža kalbės rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.

Sėkmingai besivystančio startuolio „Integrated Optics“, kuris prieš šešerius metus sudalyvavęs „Life Sciences Baltics“ organizuotoje startuolių mokymų programoje Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų (0)

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų | LRT nuotr.

Senovėje žmonės, pamatę žvaigždes su nutįsusiomis „uodegomis“, manydavo, kad tai nelaimių pranašai. Mokslininkų dėka, dabar jau žinome, kad bijoti nėra ko. Tai ne keistos žvaigždės, o nedideli dangaus kūnai – kometos. 2014 metais, įspūdingos kosminės misijos „Rosetta“ metu, ant vienos iš jų pirmą kartą nusileido žmonių sukurtas kosminis zondas.

Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai su kolegų iš JAV pagalba ėmėsi konstruoti misijai Skaityti toliau

Patvirtinta: rasti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai (7)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai praneša, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė sakė, kad centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų. Skaityti toliau

Kalbininkų konferencija suburs pokalbiui apie kalbų mokymą XXI amžiuje (4)

lingvistu konferencija

Birželio 7 d.,  Vyriausybės Didžiojoje salėje vyks tarptautinė  konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.

Dvi dienas vyksianti konferencija suburs kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizuos kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrėje aplinkoje, Skaityti toliau

Lietuva galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato kaita, pramonė, kibernetinis saugumas, energetika, dirbtinio intelekto kūrimas, ekonominės prognozės.

„Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC). Tai leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip sumažinti skurdą? | LRT nuotr.

Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėjome ypač svarbią temą – skurdą visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šiandien tęsiame šią temą.

Šalių laimės indeksas ir daugybė tyrimų atskleidžia, kad žmonės yra laimingesni tose valstybėse, kur yra mažesnis skurdas ir nelygybė.

Bet ar tikrai valstybė turi padėti visiems skurstantiems? Galbūt to nereikia daryti? Skaityti toliau

Ypatingą studijų programą pasirinkę studentai baigia studijas (0)

Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“ | Rengėjų nuotr.

Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai baigia savo išskirtinę studijų programą Klaipėdos universiteto Menų akademijoje.

Prieš ketverius metus, savo teatrinės svajonės vedinas, šį eksperimentinį aktorių kursą surinko, bei visą studijų kelionę lydėjo rašytojas, teatro ir kino režisierius V.V.Landsbergis.

Pirmą kartą V.V.Landsbergis šešėlių Skaityti toliau

Genų raiškos tyrimai – įrankis ateities medicinai (1)

Genų raiškos tyrimai – įrankis ateities medicinai | Pixabay nuotr.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius habil. dr. Saulius Klimašauskas jau kelis dešimtmečius tyrinėja fermentus, kurie žmogaus ląstelėse dalyvauja epigenetinės informacijos įrašymo procese. Šie tyrimai svarbūs, siekiant kuo anksčiau diagnozuoti vėžines ir kitas sunkias ligas bei sutrikimus, pavyzdžiui, diabetą, išsėtinę sklerozę, autizmą, ir skirti kuo tikslesnį gydymą.

„Mokykloje labiausiai patiko chemija, dalyvaudavau jos olimpiadose, vėliau pasirinkau ją studijuoti universitete. Baigus studijas Skaityti toliau

Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę (0)

matematika. dialogas.lt

Skaitmeniniai lėktuvų „dvyniai“, kriptovaliutos, blokų grandinės (angl. blockchains) – decentralizuotos viešos pinigų pervedimo saugojimo sistemos ir daug kitų pažangių naujovių atsirado dėl sudėtingų matematinių skaičiavimų, matematinio modeliavimo. Ir tai ne riba: jau pradėta ruoštis naudoti kvantinius kompiuterius, kurie atvers dar daugiau matematinio modeliavimo galimybių.

Šiemet matematikų trejetas – prof. Mifodijus Sapagovas, prof. Raimondas Čiegis ir prof. Artūras Štikonas – apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl žmonės skursta? | LRT nuotr.

Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?

Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau

„Mokslo salos“ projektas Kaune įgauna pagreitį (0)

„Mokslo sala“ | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Nemuno saloje iškilsiantis Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ artėja svarbiausio etapo link. Pasirašius sutartį su projektuotojais dėl techninio projekto rengimo, dabar ieškoma, kas sukurtų mokslo populiarinimo centro ekspoziciją. Šios nacionalinės reikšmės įstaigos kūrimui pritarė ir Vyriausybė.

„Vertiname „Mokslo salos“ projektą kaip nacionalinės svarbos objektą, kurį  privalome turėti Lietuvoje. Bendraujame su Kauno miesto savivaldybe ir nuosekliai dirbame šiuo klausimu. Tai išskirtinis projektas, kurio reikšme ir sėkme neabejojame“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Skaityti toliau

Garsus antropologas T. H. Eriksenas Kaune kalbės apie „perkaitusį pasaulį“… (4)

Tomas Hylandas Eriksenas (Thomas Hyllandas Eriksenas) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.

„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau

Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams (0)

ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? (0)

„Mokslo sriuba“: kur panaudoti nuotekų dumblą? | LRT nuotr.

Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens – jis tampa nuotekomis. Tam, kad nuotekos neužterštų mūsų aplinkos, jos yra išvalomos ir šio proceso metu susidaro tūkstančiai tonų nuotekų dumblo. Toks dumblas – vertinga atlieka, tačiau Lietuvoje vis dar tenka spręsti galvosūkį, kur ir kaip jį panaudoti.

Dėl aplinkosauginių priežasčių nuotekų dumblas jau nevežamas į sąvartynus, o perdirbamas. Dalis jo tampa naudingu kompostu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis (video) (0)

„Mokslo sriuba“: dirbtinis intelektas, mėsa be skausmo ir kvapų pasaulis | LRT nuotr.

Kiekvienais metais, jau tradiciškai, „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt, rengia rašinių konkursą ir kviečia visus rašyti apie mokslą. Šiais metais, rengėjai jau sulaukė 19 darbų. O šioje „Mokslo sriuba“ laidoje, sutrumpintai supažindina su trejais geriausiais rašiniais.

Laidos kūrybinę komandą labiausiai sužavėjo Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis pavadinimu „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“. Prognozuojama, kad Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai (video) (0)

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai | LRT nuotr.

Vyšnių žydėjimas – nuostabus pavasario pranašas. Tačiau pastebima, jog vyšnios ir kiti augalai kiekvienais metais pražysta vis kitu metu…

Japonijos imperatoriaus metraščiuose jau nuo 8-ojo amžiaus buvo kruopščiai registruojama Japoniškųjų vyšnių – sakurų – žydėjimo data. Šią dieną prasidėdavo iki šiol gyvuojanti tradicinė Japonijos vyšnių žydėjimo šventė. Svarbiausia tai, jog daugiau nei tūkstančio metų senumo metraščiai išliko ir iki šiol yra saugomi Kioto universiteto bibliotekoje. 2007-aisiais metais, Osakos prefektūros Skaityti toliau

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje (0)

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje | Rengėjų nuotr.

Šią savaitę Lietuvos mokslas, vienijamas tinklo „Open R&D Lietuva“ dalyvauja pasaulinėje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“, kuri vyksta Hanoverio mieste, Vokietijoje. Šioje parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvauja jau antrą kartą.

„Dalyvaudami pasaulinėse parodose turime puikią galimybę pristatyti Lietuvą kaip pažangią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos įvairių sričių mokslininkai ir tyrėjai, Skaityti toliau

Vyksta studentų atrankos dėl rudens stažuočių NASA (1)

title258284548

Šiandien Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) vyksta konkurso dėl NASA stažuočių atrankinis etapas, kurio metu tikrinamos anglų kalbos žinios. Daugiau kaip 20 talentingų studentų, ieškančių naujų ateities galimybių moksle bei besidominčių kosminėmis technologijomis, laiko privalomą anglų kalbos testą.

Kovo mėnesį, MITA paskelbė konkursą dėl stažuočių NASA „Ames“ mokslinių tyrimų centre, kurios numatomos 2018 metų rudenį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

Lietuvė laimėjo Europos merginų matematikos olimpiados aukso medalį (3)

Neringa Levinskaitė ir Leonas Narkevičius | Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Balandžio 9 –15 d., Italijoje, Florencijos mieste, vyko Europos merginų matematikos olimpiada (European Girls’ Mathematical Olympiad (EGMO). Šioje olimpiadoje, lietuvė dvyliktokė Neringa Levinskaitė laimėjo aukso medalį. Iš viso olimpiadoje varžėsi 195 merginos iš 52 šalių, 36 Europos valstybes atstovavo 137 merginos.

Europos mergaičių olimpiados rengiamos nuo 2012 m., siekiant skatinti merginas domėtis matematika. Olimpiada rengiama Tarptautinės matematikos olimpiados (IMO) stiliumi, t.y. dvi dienas sprendžiama po tris uždavinius. Kiekvieną dieną sprendimui skiriamos 4,5 valandos, Skaityti toliau

Verslas ir aukštasis mokslas: kartu ar atskirai? (1)

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas | Kauno technikos kolegijos (KTK) nuotr.

Jei daugiau nei prieš 10-metį kolegijos Lietuvoje turėjo tik teorines galimybes gauti finansavimą taikomajai veiklai vykdyti, tai šiandien situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis: stiprios šalies kolegijos, ypač inžinerinės krypties, sėkmingai veikia taikomojo mokslo kontekste, vis daugiau atliepia pramonės įmonių užsakomųjų tyrimų poreikius, pritraukia privačias investicijas į laboratorijas.

Kolegijos – vis labiau pripažįstamas Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau

Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų (3)

Startavusia programa į Lietuvą kviečiama atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir įgyvendinti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų.

„Lietuvoje jau sukurta aukšto tarptautinio lygio mokslo infrastruktūra, mokslo centrai aprūpinti modernia tyrimų įranga, mūsų mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tyrimus, bendradarbiauja su kolegomis iš prestižinių mokslo institucijų Skaityti toliau

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams (0)

Augalų sėklos | J. Petronio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau