Mokslo naujienos

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

AIDS išgydymas yra tik laiko klausimas (0)

DNR | pixabay.com nuotr.

Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys, rašo vu.lt.

Pasaulio akademinę areną sudrebinęs mokslininkas kartu su komanda atrado metodą itin tiksliai redaguoti žmogaus DNR kodą. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje? (4)

LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

Laive „Mintis“ vyko susitikimas su JAV ambasadore Ane Holl (0)

JAV ambasadore Lietuvoje susitikime laive_rengeju nuotr

Vasario 8 d. Klaipėdos Universitete (KU) lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė J. E. Anė Hol (J. E. Anne Hall) su patarėju politikos ir ekonomikos klausimais Tedu Janisu. Susitikimo su jūros mokslų ir technologijų mokslininkais vieta – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – parinkta neatsitiktinai: ambasadorė yra dirbusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja vandenynų, tarptautinės aplinkosaugos ir mokslo klausimais, todėl KU mokslininkų tyrimų temos jai puikiai žinomos ir artimos.

Skaityti toliau

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos (0)

mokslas1_smm.lt

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės (0)

Spanguolės Vaiva

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

LMS kviečia į pokalbį apie mokslo ir studijų įstaigų būklę (0)

Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Vasario 7 d., 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidiumo Mažojoje salėje (Gedimino 3) vyks viešas pokalbis apie mokslo ir studijų įstaigų būklę. Tai pirmasis Lietuvos mokslininkų sąjungos ir LMA Mokslininkų rūmų inicijuojamo viešų pokalbių ciklo renginys skirtas mokslo ir studijų įstaigų būklei aptarti.

Pokalbiui vadovaus Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas prof. Jonas Jasaitis. Dalyvaus prof. Almantas Samalavičius (VGTU), prof. Algis Krupavičius (VDU), Skaityti toliau

Ketvirtadienį prasideda penkioliktoji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“ (0)

studijos_2017

Vasario 2 d. 10 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas truksiančios parodos metu lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus.

Šiemet studijų paroda užims tris ekspozicijų sales, Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas (1)

leidėjų nuotr.

Sausio 27 d. 16.30 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės (A.Mickevičiaus g. 19), Kunigaikščių salėje, vyks Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – Istorijos paveldo metraščio 8 tomo pristatymas. Dalyvaus Sigitas Birgelis, metraščio vyr. redaktorius, Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas, Nijolė Birgelienė, metraščio sekretorė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Benjaminas Kaluškevičius. Pranešimus skaitys: Jūratė Čirūnaitė (tema) Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė (tema) „Ko pravirko ąžuolai“ – A. Ramanausko-Vanago suėmimo 60-mečiui. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitas apie istorinę rekonstrukciją ir viduramžių kultūrą (0)

Traku muziejus_viduramziu_rubai_plakatas_

Sausio 21 d., šeštadienį, 14 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dviejų dalių paskaita – „Mokslininko požiūris į istorinę rekonstrukciją: istorijos rekonstruktoriai ir populiarioji kultūra“ ir „Istorinių rekonstruktorių vertybės“. Paskaitas skaitys – etnologės, VDU doktorantės, Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir Agnė Kalėdienė.

Tai pirmasis paskaitų ir mokomųjų užsiėmimų ciklo „Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir  atradimai“ renginys, lydintis parodą „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“, kuri bus rodoma Trakų salos pilyje iki kovo 31 d. Renginius rengia šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

Ketina susijungti du universitetai (5)

Ketina susijungti du universitetai

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. Apie tai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pranešė abiejų universitetų atstovai, kurieapsilankė drauge  suVDU Tarybos Pirmininko Prezidentu Valdu Adamkumi.

„To siekia patys universitetai. Noras paruošti aukšto lygio mokytojus Lietuvai yrasveikintinas“, – sako parlamento vadovas V. Pranckietis. Skaityti toliau

JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių (2)

vejo-energija_tvarumas_ktu-lt-nuotr

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo.  J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu.

Skaityti toliau

Atsiveria Humanistikos regykla prie Baltijos jūros (0)

klaipedos-universiteto-baltijos-regiono-istorijos-ir-archeologijos-institutas-v-safronovo-foto

Sausio 11 d., trečiadienį 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1) atidaroma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojų mokslinių darbų paroda „Humanistikos regykla prie Baltijos jūros“, skirta Instituto 25 metų veiklai pažymėti.

Instituto veiklos pirmtakas – 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras. Jo tikslas buvo aktualizuoti Klaipėdos miesto ir krašto, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos, Rytų Prūsijos, Vakarų Lietuvos, vokiečių-lietuvių santykių istoriją, kurti skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvą, Skaityti toliau

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę (0)

juozas_gordevicius_ktu-lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas. Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau

Pirmą kartą nuo 2008 m. keliami mokslininkų atlyginimai (0)

mokslininkai1_smm.lt

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tai numatyta LR Seimo patvirtintame 2017 m. valstybės biudžete. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų.

Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – didės 27 proc. nuo 553,8 euro. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 eurų arba 8 proc. Skaityti toliau

V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti? (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau

Geriausios disertacijos autorius L. Macijauskas: Jaunieji mokslininkai nesėdi užsidarę laboratorijose (0)

prezidente_dalia_grybauskaite_ir-lukas_macijauskas_su_apdovanojimu_lrp-lt_nuotr

„Mokslininkai irgi tokie pat žmonės, kurie ne tik lindi laboratorijose, bet taip pat turi telefonus bei daro asmenukes“, – šypsosi šiemet už geriausią disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų srityse apdovanotas dr. Lukas Macijauskas. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) apgynęs ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją, jaunasis mokslininkas nepabijojo per apdovanojimų ceremoniją pasidaryti asmenukę su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir taip užkariavo daugelio simpatijas. Taigi, apie laužomus stereotipus, skaitymo svarbą ir gerąja prasme „pačiuožusius“ kolegas – su mokslo daktaru, kuris yra ir itin sėkmingai veikiančio investicinio fondo „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“ įkūrėjas.

Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį (0)

lietuvos-mokslu-akademija_vu-lt

Gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.

Lietuvos mokslo tarybos visų kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius. Bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant mokslo politikos įgyvendinime. Skaityti toliau