Mokslo naujienos

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

Ketina susijungti du universitetai (5)

Ketina susijungti du universitetai

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. Apie tai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pranešė abiejų universitetų atstovai, kurieapsilankė drauge  suVDU Tarybos Pirmininko Prezidentu Valdu Adamkumi.

„To siekia patys universitetai. Noras paruošti aukšto lygio mokytojus Lietuvai yrasveikintinas“, – sako parlamento vadovas V. Pranckietis. Skaityti toliau

JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių (2)

vejo-energija_tvarumas_ktu-lt-nuotr

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo.  J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu.

Skaityti toliau

Atsiveria Humanistikos regykla prie Baltijos jūros (0)

klaipedos-universiteto-baltijos-regiono-istorijos-ir-archeologijos-institutas-v-safronovo-foto

Sausio 11 d., trečiadienį 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1) atidaroma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojų mokslinių darbų paroda „Humanistikos regykla prie Baltijos jūros“, skirta Instituto 25 metų veiklai pažymėti.

Instituto veiklos pirmtakas – 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras. Jo tikslas buvo aktualizuoti Klaipėdos miesto ir krašto, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos, Rytų Prūsijos, Vakarų Lietuvos, vokiečių-lietuvių santykių istoriją, kurti skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvą, Skaityti toliau

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę (0)

juozas_gordevicius_ktu-lt

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology“ išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu ir kodėl dalis kūdikių, gebančių virškinti laktozę, šį gebėjimą praranda laikui bėgant.

Viso pasaulyje daugiau kaip 65 proc. suaugusiųjų negali virškinti pieno cukraus, vadinamo laktoze. Tokių žmonių žarnynas nuo vaikystės ar jaunystės gamina vis mažiau laktozę skaidančio fermento – laktazės. Anot studijos vadovo Toronto universiteto priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesoriaus Artūro Petronio, pagrindinis tyrimo klausimas buvo kaip šis gebėjimas ilgainiui prarandamas. Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau

Pirmą kartą nuo 2008 m. keliami mokslininkų atlyginimai (0)

mokslininkai1_smm.lt

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tai numatyta LR Seimo patvirtintame 2017 m. valstybės biudžete. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų.

Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – didės 27 proc. nuo 553,8 euro. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 eurų arba 8 proc. Skaityti toliau

V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti? (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau

Geriausios disertacijos autorius L. Macijauskas: Jaunieji mokslininkai nesėdi užsidarę laboratorijose (0)

prezidente_dalia_grybauskaite_ir-lukas_macijauskas_su_apdovanojimu_lrp-lt_nuotr

„Mokslininkai irgi tokie pat žmonės, kurie ne tik lindi laboratorijose, bet taip pat turi telefonus bei daro asmenukes“, – šypsosi šiemet už geriausią disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų srityse apdovanotas dr. Lukas Macijauskas. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) apgynęs ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją, jaunasis mokslininkas nepabijojo per apdovanojimų ceremoniją pasidaryti asmenukę su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir taip užkariavo daugelio simpatijas. Taigi, apie laužomus stereotipus, skaitymo svarbą ir gerąja prasme „pačiuožusius“ kolegas – su mokslo daktaru, kuris yra ir itin sėkmingai veikiančio investicinio fondo „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“ įkūrėjas.

Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį (0)

lietuvos-mokslu-akademija_vu-lt

Gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.

Lietuvos mokslo tarybos visų kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius. Bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant mokslo politikos įgyvendinime. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Penkiems užsienio lietuviams bus įteiktos jubiliejinės mokslo premijos (0)

mokslas-tyrinejimai_smm-lt

Gruodžio 1 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyks jubiliejinės 10-osios mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skiriamos penkios premijos.

2016 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejūnienė iš Kanados, literatūrologas iš JAV Bronius Vaškelis bei šiuo metu Australijoje dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas Pivrikas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

Manote, kad vandens lygis visame pasaulyje kinta tolygiai? Pasirodo, Žemės planeta „išdūrė“ visus, net ir mokslininkus (0)

vandens-lygio-kilimas_technologijos-lt

Naujas tyrimas rodo, kad nuvertinome XX amžiuje vykusį jūros lygio kilimą šiauriniame pusrutulyje, nes istoriniai įrašai kai kuriose vietose pakilimo rodmenys nuo globalaus vidurkio skyrėsi 5% – 28%.

Naudodami pradinius jūros lygio matavimus naujame klimato modelyje, tyrėjai išsiaiškino, kad jūros lygio vertinimas rėmėsi matavimais tam tikrose vietose, kurios neparodė globalaus pakilimo, o tikrąjį vaizdą pradedame regėti tik dabar. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio dangoraižį? (video) (1)

dangoraiziai1_mokslosriuba

Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje esanti įranga yra labai reta ir ją turi vos 2-3 Europos šalys. Šis presas gali spausti 2000 tonų jėga tokiu būdu patikrindamas gelžbetonio tvirtumą.

Patikros metu gaunama apie 800 rezultatų per sekundę, todėl galima nesunkiai atlikti, tarkime, lėktuvo smūgio analizę – itin tvirtos gelžbetonių konstrukcijos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vienas paukštis gali sugadinti lėktuvo variklį (video) (0)

oro-uostai_lektuvas_mokslosriuba-lt

Jeigu kada nors atvykę į oro uostą girdėjote paukščių klegėjimą ir susidarė įspūdis, kad kažkur netoli yra paukščių pulkas, neapsigaukite – labai tikėtina, jog šiuos garsus skleidė garsiakalbiai. Jie kelių šimtų metrų spinduliu skleidžia plėšrūnų įrašytus balsus arba stresinius konkrečių paukščių garsus. Visa tai daroma tam, jog paukščiai neatskristų į oro uosto teritoriją, netrikdytų darbo ir nesukeltų problemų. Yra žinoma daugybė atvejų, kuomet lėktuvai susiduria su paukščiais ir patiria žalos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Augalai Mėnulyje ir atspausdintas maistas? Taip! (video) (1)

prezidente-litexpo-parodoje_lrp-lt

Lapkričio 4-5 d. „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Išmani Lietuva 2016“. Mokslo populiarintojai savo reportaže kviečia įsitikinti Lietuvos pažanga: susipažinti su 3D maisto spausdintuvais, CERN fizikų kasdienybe ir kita. Nors parodoje daugiausiai akcentuojamos išmaniosios technologijos, tačiau suteikiama vietos ir kompiuteriniams žaidimams, dviračių sportui.

3D maisto spausdintuvo kūrėja Vaiva Kalninkaitė teigia, jog šiuo metu gaminama dvidešimt maisto spausdintuvų, kurie savo funkcijas atliks restoranuose. Skaityti toliau

Lietuvės sumanymas namams – pasaulio geriausiųjų 50-uke (video) (0)

b_adaminytes_keidunes-ideja-beat-drops

Tarptautinis sumanymų naujoviškiems namams konkursas „Ideas Lab“, kelis mėnesius skatinęs dalyvius ieškoti unikalių sprendimų, kurie suteiktų galimybę kiekvienam iš mūsų gyventi sveikesnėje aplinkoje, pasiekė finišo tiesiąją. Į geriausių sumanymų  50-uką pateko ir lietuvės sumanytas naujas būdas, kaip kasdien vienu kartu gauti įvairius organizmui reikalingus vitaminus iš skirtingų šaltinių.

„Kai iš kelių šimtų atsiųstų unikalių sumanymų tarptautiniame konkurse komisija ne tik pastebi lietuvių idėją, bet ir atrenka ją į geriausiųjų 50-uką – tai jau didelis pasiekimas mažai mūsų valstybei.

Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti mokslininkų atlyginimus ir doktorantų stipendijas (2)

mokslo-darbuotoju-piketas_fb-nuotr

Papildyta: Kaip ir buvo planuota, šiandien 12 val.  Mokslo įstaigų darbuotojai susirinko į piketą Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje.

Kaip praneša Švietimo ir Mokslo ministerija, spalio 26 d. nagrinėjant 2017 m. valstybės biudžeto projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė ministerijos siūlymui papildomai skirti 6,2 mln. eurų – mokslininkų atlyginimams ir 2 mln. eurų – doktorantų stipendijoms.

„Tikimės, kad tokiam siūlymui pritars Seimas ir Vyriausybė“, – sako ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą (0)

igem-komanda

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda spalio 27 d. Bostone (JAV) prasidedančiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition) pristatys savo sukurtą žarnyno bakterijų programavimo metodą. Antrą kartą Lietuvai atstovaujanti komanda tikisi, jog jų sukurta metodika palengvins įgimta liga – fenilketunorija (PKU) – sergančių vaikų gyvenimą.

Pernai „iGEM“ konkurse pirmą kartą dalyvavusi VU studentų komanda pelnė aukso medalius už projektą „ColiClock“, Skaityti toliau

Valstybės auditoriai: mokslo pažangos skatinimui trūksta kryptingų veiksmų (0)

Lietuvos mokslas_smm.lt

Pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, tačiau Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos. Skaityti toliau

Vardinė iškilaus profesoriaus stipendija – dviem VU Gamtos mokslų fakulteto studentams (0)

vardine-stipendija_am-lt

Šiemet prof. Karolio Jankevičiaus stipendiją, kurią yra įsteigusi VšĮ „Grunto valymo technologijos“, pelnė du Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto mikrobiologijos ir biotechnologijos studijų programos studentai – IV kurso bakalaurantas Vilius Malūnavičius ir II kurso magistrantas Donatas Staniulis. Šia stipendija jie įvertinti už sėkmingus mokymosi rezultatus ir puikų darbą laboratorijoje. Ji buvo įteikta praėjusį penktadienį per baigiamąją Baltijos regiono mikrobiologų kongreso, kurį surengė Vilniaus universitetas, sesiją.

Prof. Karolio Jankevičiaus stipendija, kaip sakė Vilius Malūnavičius, dirbantis su dumblių biotechnologijomis, yra tam tikras mokslinės veiklos ir pastangų pripažinimas. Skaityti toliau

Mokslininkai prie Vyriausybės rūmų surengs protesto akciją (1)

mokslo-darbuotoju-akcija

Spalio 28 d. 12–14 val. Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė rengia simbolinę akciją, kuria siekia atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalauja, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti.

Nuo 2008 m. mokslininkų atlyginimai nė karto nebuvo didinti, per tą laiką palaipsniui blogėjusi mokslo darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Sąvartynai – labiau kenksmingi mūsų sveikatai nei atliekų deginimas (video) (0)

dumai-atliekos_deginimas_mokslosriuba-lt

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Drąsioms svajonėms siekiame įkvėpti kuo daugiau žmonių (video) (0)

mokslo-sriuba-2400Šį sekmadienį, spalio 16 d., jaunieji mokslo populiarintojai pradeda naujus, jau šeštuosius pažintinės TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrybinius metus. Saulės energetikos proveržis, genetikos pažanga, asteroidų kasyba, virtualios realybės akiniai – tai tik kelios temos, kurias žada laidos kūrėjai.

„Fantastas Žiulis Vernas savo knygose aprašė keliones kosmosu, oru ir giliai po vandeniu. Jo drąsios svajonės šiandien yra tapusios tikrove. Mes norime kuo daugiau žmonių įkvėpti drąsioms svajonėms ir parodyti, kad tai, ką savo laboratorijose daro Skaityti toliau

VU garbės daktaro vardai bus suteikti iškiliems mokslininkams iš Vokietijos (0)

garbes_daktaro_vardai_2016_vu-lt_-e-kurausko-nuotr

Spalio 11 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje bus iškilmingai inauguruoti du VU garbės daktarai. Kelno universiteto profesorius Sandžajus Maturas (Sanjay Mathur) pagerbtas už reikšmingus darbus medžiagų mokslo ir cheminės nanotechnologijos plėtojimo srityje. Heidelbergo universiteto profesorius Peteris Šemeris (Peter Schemmer) įvertintas už iškilius darbus chirurginės onkologijos, regeneracinės medicinos, inkstų, kepenų, kasos chirurgijos ir transplantologijos srityse. Abu mokslininkai palaiko itin glaudžius ryšius su VU. Skaityti toliau

Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti prašoma 86,9 mln. eurų (0)

moksliniai-tyrimai_ukmin-lt

Šių metų spalio 7 dienos duomenimis, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 144 paraiškų gauti 86,9 mln. eurų finansavimą.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, priemonė „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukė didelio populiarumo. Tai rodo, kad verslo ir mokslo atstovai yra pasirengę kurti inovatyvius produktus ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Ši priemonė taip pat padeda įdarbinti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Skaityti toliau