Mokslo naujienos

10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį (1)

10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį | LATIA nuotr.

Audiniai iš gamtai nekenksmingų medžiagų:  kavos tirščių, jūros dumblių, mėtų, masažinis megztinis prisotintas vitaminu E, rankas šildančios odinės pirštinės. Visa tai – ne užsienio naujovės, o Lietuvos bendrovių kūrybos rezultatas.

„Aprangos ir tekstilės pramonės augimo tendencijas iš esmės skatina naujovės: neįprastos medžiagos, naujų technologijų panaudojimas, nauji gaminiai, optimizuoti bei robotizuoti procesai. Siekiame pristatyti visuomenei kuriamas naujoves aprangos ir tekstilės srityje. Džiugu, kad jų yra nemažai. Kviečiame verslininkus ir besidominčius atvykti į parodą Skaityti toliau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius skiriant mokyklų vadovus (3)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius skiriant mokyklų vadovus | A. Žuko nuotr.

Gerinti švietimo įstaigų vadovų darbo sąlygas, mažinti administracinę naštą, peržiūrėti vadovų kompetencijų vertinimo metodiką, sutrumpinti konkursų procedūras ir terminus, numatyti kadencijų pratęsimo galimybes gerai dirbantiems vadovams – tai pagrindiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai, rengiantis keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Pakeitimus ruošia ministro Algirdo Monkevičiaus sudaryta darbo grupė.

„Mokyklų steigėjai neretai susiduria su iššūkiu, kaip rasti mokyklos vadovą. Didelė atsakomybė, darbo sąlygos lemia mažą darbo Skaityti toliau

BBC kuria dokumentinį filmą apie Mykolo Romerio universitetą (0)

Rektorė profesorė Inga Žalėnienė | Rengėjų nuotr.

Tarptautinė universitetų asociacija (International Association of Universities, IAU), vienijanti daugiau 600 pasaulio universitetų, su Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC Worldwide padaliniu „StoryWorks“ rengia dokumentinių filmų ciklą „Aiming Higher“, kuriame bus pasakojama apie pasaulio universitetus, jų vaidmenį, svarbą šiuolaikinei visuomenei ir jos raidai. Kūrybinė BBC komanda žada aplankyti 30 skirtingų šalių universitetų. Į šį sąrašą įtrauktas ir vienintelis universitetas iš Baltijos šalių – Mykolo Romerio universitetas. Skaityti toliau

LLTI kviečia į pokalbį „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“ (0)

„Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga“ | amb.lt nuotr.

Spalio 18 d., penktadienį, 13 val., Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Antakalnio g. 6, Centrinių rūmų II aukšto salėje, Vilniuje) kviečia į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“

Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokyklinės programos, vadovėliai, egzaminai nuolat sulaukia mokytojų, mokinių, tėvų kritikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu laiku ketina atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ji jau yra viešai paskelbusi Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą: https://www.mokykla2030.lt/ Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (7)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video) (0)

„Mokslo sriuba“: plokščios Žemės teoretikai stebina keisčiausiais argumentais | LRT nuotr.

Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…

Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau

Ar žinote, kokios spalvos yra kosmosas? (0)

8K begalybė | Rengėjų nuotr.

Nors žmogaus regėjimo galimybių tiksliai pikseliais pamatuoti neįmanoma, vis tiek yra teigiama, kad apytikriai žmogus realybėje gali matyti apie 40-50 milijonų pikselių. O jeigu tiek būtų matoma didžiuliame ekrane? „Samsung“ sukūrė specialią „8K begalybė“ erdvę, kuri įtikins, kad 33 milijonų pikselių QLED ekranai, gali nukelti į kosmoso begalybę.

Mažai kas žino, kad iš tiesų, tikroji kosmoso spalva yra šviesiai žalsvo atspalvio, sumaišyto iš blyškaus turkio ir jūros spalvų. Tokį faktą 2002 m. nustatė astronomai Aivenas Beldris (Aiven Beldry) ir Karlas Glasebrukas (Karl Glasebruck), sumaišę daugiau nei 200 tūkst. galaktikų, 2-jų milijardų šviesmečių spinduliu nuo žemės žvaigždžių skleidžiamos šviesos spalvas. Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“ (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 7 d., pirmadienį, 11 val., Kovo 11-osios Akto salėje, (Seimo I r.), rengiama konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“.

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) buvo įkurta 1989 m. spalio 7 d. Vilniuje. Įvykusiame Lietuvos mokslininkų suvažiavime buvo suformuota pirmoji LMS taryba. Pirmuoju LMS tarybos pirmininku išrinktas filosofas, prof. Bronius Kuzmickas. Tai buvo Atgimimo laikotarpis, kai nepriklausomybės vilčių žadinama Lietuva kūrė savo demokratinės valstybės viziją. Atgimimo idėjos skatino vienytis į visuomenines organizacijas, atsikratyti okupacinio režimo primestų reikalavimų, atsirado galimybė reformuoti sovietinę sustabarėjusią mokslo sistemą. Skaityti toliau

Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų (0)

Vilnius | E. Kurausko nuotr.

Spalio 3 d., Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14), kuri į Lietuvos sostinę, numanoma, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

2022 m. liepą Vilnius kelioms dienoms taps svarbia fizikų iš viso pasaulio susitikimo vieta, kur atomo, molekulių ir optinės fizikos ekspertai aptars naujausius mokslinius tyrimus šiose srityse. Skaityti toliau

Lietuvos ir Nyderlandų mokslininkai nustatė, kaip stresas veikia maisto gaminių pasirinkimą (0)

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė | ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto nuotr.

Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus gaminius, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas tyrimas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.

Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius Skaityti toliau

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau

VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai (2)

VDU Informatikos fakulteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovo doc. dr. Dariaus Amilevičiaus | VDU nuotr.

2018-aisiais Lietuva tapo viena pirmųjų ES narių, kuri ėmėsi oficialiai skatinti ir vystyti dirbtinio intelekto (DI) technologijas – parengė nacionalinę DI strategiją.

Tačiau be lietuvių kalbos supratimo šių inovacijų nebus galima panaudoti svarbiausiose srityse – todėl valstybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ėmėsi kurti ir modernizuoti kalbos technologijomis paremtus sprendimus. Naujovės – ne tik pažangios, atveriančios naujas galimybes verslui, valstybei, mokslui ir visuomenei, bet ir atviros tolesniam tobulinimui. Skaityti toliau

VDU pertvarkoma mokslo ir studijų infrastruktūra (2)

Pedagogų rengimo centras Donelaičio g. 52 | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiemet numatyti svarbūs infrastruktūros pokyčiai, susiję su įvykusia universitetų integracija – modernizacijos, rekonstrukcijos, kompiuterizacijos, tyrimų komercializavimo ir kiti procesai. Bus pradėti Pedagogų rengimo centro, Šiuolaikinių didaktikų centro ir Agroinovacijų mokslinių tyrimų centro darbai. Šiai mokslo ir studijų infrastruktūros modernizacijai yra skirta 8 mln. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Mokslo ir studijų infrastruktūros modernizacija Skaityti toliau

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių (0)

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių | VDU nuotr.

Rugsėjo 26–28 dienomis, vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo svarbą bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą. Skaityti toliau

Atlikta pirmoji pilvo aortos aneurizmos stentavimo operacija (1)

Respublikinės Šiaulių ligoninės angiochirurgė Agnė Gimžauskaitė ir intervencinis radiologas Andrius Pranculis 78-erių metų šiauliečiui atliko pirmąją pilvo aortos aneurizmos stentavimo operaciją | Respublikinės Šiaulių ligoninės nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus operacinėje buvo atlikta pirmoji pilvo aortos aneurizmos stentavimo operacija. Angiochirurgė Agnė Gimžauskaitė ir intervencinis radiologas Andrius Pranculis 78-erių metų šiauliečiui Juliui Urbiečiui per dvi valandas trukusią operaciją implantavo specialų ,,stent-graftą‘‘ , kuris padengia aortos aneurizmą, apsaugodamas nuo aneurizminio maišo didėjimo ir galimo jo plyšimo – tai būtų mirtina būklė.

Dėl pilvo aortos aneurizmos plyšimo neseniai amžino poilsio išlydėti scenos žmonės šviesios atminties aktorius Arūnas Skaityti toliau

Prasidėjo reikšmingiausias ES jaunųjų mokslininkų konkursas (0)

Startavo prestižinis ES jaunųjų mokslininkų konkursas | smm.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d., Bulgarijos sostinėje Sofijoje, prasidėjo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Lietuviai konkurse pristato du darbus: vienas ateityje gali būti naudingas traumų prevencijai, kitas – plokščiapėdystės koregavimui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos absolventas Augustas Skaudickas ir dvyliktokė Gabija Skaudickaitė konkursui teikia projektą „Ryšys tarp kūno terminės išraiškos ir traumos buvimo: greitas, pigus, paprastas ir saugus diagnostikos metodas“. Jo tikslas – nustatyti profesionalių sportininkų kūno temperatūros pasiskirstymo ypatumus, naudojant termografijos metodą. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Skaityti toliau

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas (0)

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas | VU nuotr.

Vilniaus universitete (VU) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus suteikiamas išskirtinio profesoriaus statusas. Šiemet šiam tikslui sudaryta komisija ir tarptautiniai ekspertai išskirtinį statusą patarė suteikti Vladislavui Fominui (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko teigimu, išskirtinio profesoriaus statusą, remdamasis lyderiaujančių pasaulio Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Lagaminus į NASA kraunasi 4 studentai iš Lietuvos (0)

NASA stažuotės | MITA.lt nuotr.

Nuo rugpjūčio 26 d., 16 savaičių trunkančią rudens stažuočių programą NASA pradeda 4 studentai iš Lietuvos. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia 2019 metų konkurso į NASA Ames tyrimų centrą laimėtojus, kurie nuo kitos savaitės kartu su studentais iš kitų šalių pradeda rudens stažuotes NASA.

Į prestižinių stažuočių programą šiemet atrinkti 4 perspektyvūs studentai, kurie nacionalinių atrankų metu pasižymėjo puikiais rezultatais ir žiniomis. Skaityti toliau

NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video) (0)

AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas | VGTU nuotr.

Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu. Skaityti toliau

Šalia Vilniaus iškils gamtiški namai iš molio ir kanapių (0)

VGTU vyr. mokslo darbuotoja dr. Ina Pundienė | V. Norkevičiūtės nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) drauge su partneriais kuria pirmąją Lietuvoje moksliniais tyrimais grįstą gamtinės  (ekologiškos) statybos technologiją. Pirmieji pastatyti namai iš molio ir kanapių mišinio bus eksperimentiniai – mokslininkai stebės, kaip jie atlaiko lietuvišką žiemą, o vėliau pasiūlys sprendimą kiekvienam, norinčiam gyventi gamtiniame būste. Žadama, kad pasistatyti tokį namą kainuos apie 30 proc. pigiau nei tradicinį.

Įgyvendinant projektą „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“, iš molio ir kanapių spalių mišinio bus sukurti sienų blokeliai, stogo elementai, taip pat tinkas. Skaityti toliau

Šiuolaikinėse bibliotekose – nuo 3D spaudos iki video studijų (0)

Mokymai bibliotekininkams | VGTU „LinkMenų fabriko“ nuotr.

Dirbtuvės su 3D spausdintuvais bei robotikos ir elektronikos rinkiniais, edukacinės programos, kūrybos erdvės – prieš dešimtį metų sunku būtų buvę patikėti, kad tokias galimybes ir veiklas siūlys ne kas kita, o bibliotekos. Jos šiandien jau nėra vien ramaus skaitymo ar knygų skolinimosi vietos – tai šiuolaikiški bendruomenių centrai, modernios laisvalaikio vietos, į kurias atėję lankytojai gali susitikti su bendraminčiais bei yra skatinami aktyviai įsitraukti į veiklas, renginius, naujų dalykų mokančius užsiėmimus.

Viešosios bibliotekos pačios sėkmingai bando neatsilikti nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių, nuolat tobulėdamos jos sparčiai keičia įvaizdį. Skaityti toliau

Nepaprasta operacija: Santaros klinikų medikai dar negimusių dvynių kraujotaką gimdoje atskyrė lazeriu (0)

Fetoskopijos vaizdai, matosi vaisiaus pėdos pirštai | VUL Santaros klinikos (PS) nuotr.

Pirmą kartą tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, dvyniams, kuriems diagnozuotas transfuzijos sindromas (kai susiformuoja nenormalios kraujagyslės, jungiančios dvynių kraujotaką), Santaros klinikų medikai atliko placentos kraujagyslių uždarymo operaciją.

„Dvynių transfuzijos sindromas atsiranda dėl nenormalios vaisių kraujotakos persiskirstymo per vienos bendros placentos kraujagysles. Dvynys donoras netenka kraujo. Mažiau kraujo prateka pro jo inkstus, jis mažiau šlapinasi, todėl šlapimo pūslė maža arba visai tuščia ir nematoma, mažėja vaisiaus vandenų. Šio dvynio augimas sulėtėja, jis prispaudžiamas prie gimdos sienelės. Dvynys recipientas gauna per didelį kraujo kiekį, inkstai gamina labai daug šlapimo, todėl šlapimo pūslė didelė, pertempta. Skaityti toliau

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas (4)

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas | LRT.lt nuotr.

Vakar vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos etape vietoj 13 šiuo metu veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų liks 11, o giminingą veiklą vykdančių institutų veiklos koordinavimas bus užtikrinamas dviejų asociacijų pagrindu. Atsižvelgiant į šio etapo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl tolesnės institutų integracijos.

„Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį į išskaidytą Skaityti toliau

NKSC skelbia taikomosios mob. programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimo ataskaitą (0)

Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą ir skelbia viešą ataskaitą. Ją galite parsisiųsti iš NKSC interneto svetainės: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2019-07-26%20FaceApp%20ataskaita.pdf Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Lietuviški žaliųjų technologijų sprendimai varžysis su geriausiais pasaulyje (0)

Renginio akimirka | Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko nuotr.

Liepos 19 dieną baigėsi didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinė programa Lietuvoje. Konkurse siekiama skatinti žaliųjų technologijų inovacijas tarptautiniu mastu taip potencialiai stabdant klimato kaitą. Penktą kartą Lietuvoje rengtos programos finale varžėsi 8 komandos iš Vilniaus, Kauno ir Garliavos miestų.

Šiais metais prie tarptautinės programos prisijungė 16 naujų valstybių, tad iš viso programa vyksta daugiau nei 50 šalių ir pirmą kartą apima visus žemynus. Skaityti toliau

Išmaniųjų telefonų ateitis: sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės sienos (3)

Išmaniųjų telefonų ateitis: sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės sienos | VU nuotr.

Tobulėjant telekomunikacijų technologijoms, verslo įmonės intensyviai ieško gerą inžinerinį išsilavinimą telekomunikacijų srityje turinčių specialistų. Šiuo metu jie yra itin paklausūs.

Europoje ir kituose žemynuose pradedami diegti ilgai laukti 5G tinklai, kurie žada vis gausėjantiems vartotojams užtikrinti dar spartesnį duomenų siuntimo srautą, spartesnį mobilųjį ryšį, didesnės raiškos televiziją. Smarkiai auga telekomunikacijų vaidmuo pramonėje. Skaityti toliau