Mokslo naujienos

„Mokslo sriuba“: norite tapti kosmoso turistu? Bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (video) (0)

Astronautai_mokslosriuba.lt

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (5)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

„Mokslo moterims“ stipendijai gauti pateiktos 102 paraiškos trijose Baltijos šalyse (0)

L'Oreal Baltic nuotr.

Šių metų gegužės 26 dieną Latvijos mokslų akademijoje per iškilmingą ceremoniją bus paskelbti trijų šalių stipendininkių vardai.  Stipendijai gauti pagal programą „Mokslo moterims“ buvo pateiktos 102 paraiškos visose trijose Baltijos šalyse.

Programos tikslas  – paremti moterų galimybes, joms siekiant karjeros moksle. L’Oreal Baltic 6000 Eur dydžio stipendija „Mokslo moterims“ bus suteikta penkioms gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos mokslų srityse dirbančioms Baltijos šalių mokslininkėms. Skaityti toliau

Vyriausybė pritaria siūlymui kelti mažiausiai uždirbančių mokslininkų algas (0)

mokslininkai-mokslas_smm-lt

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.

„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“,  – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai (0)

geliu puokste_alkas.lt

Kovo 7 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikitos Lietuvos mokslo premijos.

Geriausiems Lietuvos mokslininkams įteiktos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijų laimėtojus pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Jūs ne tik kuriate naujas žinias, bet ir auginate naujas mokslininkų kartas, – sakė ministrė J. Petrauskienė. – Linkiu, kad formuojant mokslo politiką Lietuvoje remtumėmės tokiais pačiais principais, Skaityti toliau

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio“, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės“ – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017“.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų. Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

AIDS išgydymas yra tik laiko klausimas (0)

DNR | pixabay.com nuotr.

Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys, rašo vu.lt.

Pasaulio akademinę areną sudrebinęs mokslininkas kartu su komanda atrado metodą itin tiksliai redaguoti žmogaus DNR kodą. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje? (4)

LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

Laive „Mintis“ vyko susitikimas su JAV ambasadore Ane Holl (0)

JAV ambasadore Lietuvoje susitikime laive_rengeju nuotr

Vasario 8 d. Klaipėdos Universitete (KU) lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė J. E. Anė Hol (J. E. Anne Hall) su patarėju politikos ir ekonomikos klausimais Tedu Janisu. Susitikimo su jūros mokslų ir technologijų mokslininkais vieta – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – parinkta neatsitiktinai: ambasadorė yra dirbusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja vandenynų, tarptautinės aplinkosaugos ir mokslo klausimais, todėl KU mokslininkų tyrimų temos jai puikiai žinomos ir artimos.

Skaityti toliau

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos (0)

mokslas1_smm.lt

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės (0)

Spanguolės Vaiva

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

LMS kviečia į pokalbį apie mokslo ir studijų įstaigų būklę (0)

Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Vasario 7 d., 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidiumo Mažojoje salėje (Gedimino 3) vyks viešas pokalbis apie mokslo ir studijų įstaigų būklę. Tai pirmasis Lietuvos mokslininkų sąjungos ir LMA Mokslininkų rūmų inicijuojamo viešų pokalbių ciklo renginys skirtas mokslo ir studijų įstaigų būklei aptarti.

Pokalbiui vadovaus Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas prof. Jonas Jasaitis. Dalyvaus prof. Almantas Samalavičius (VGTU), prof. Algis Krupavičius (VDU), Skaityti toliau

Ketvirtadienį prasideda penkioliktoji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“ (0)

studijos_2017

Vasario 2 d. 10 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas truksiančios parodos metu lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus.

Šiemet studijų paroda užims tris ekspozicijų sales, Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas (1)

leidėjų nuotr.

Sausio 27 d. 16.30 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės (A.Mickevičiaus g. 19), Kunigaikščių salėje, vyks Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – Istorijos paveldo metraščio 8 tomo pristatymas. Dalyvaus Sigitas Birgelis, metraščio vyr. redaktorius, Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas, Nijolė Birgelienė, metraščio sekretorė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Benjaminas Kaluškevičius. Pranešimus skaitys: Jūratė Čirūnaitė (tema) Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė (tema) „Ko pravirko ąžuolai“ – A. Ramanausko-Vanago suėmimo 60-mečiui. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitas apie istorinę rekonstrukciją ir viduramžių kultūrą (0)

Traku muziejus_viduramziu_rubai_plakatas_

Sausio 21 d., šeštadienį, 14 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dviejų dalių paskaita – „Mokslininko požiūris į istorinę rekonstrukciją: istorijos rekonstruktoriai ir populiarioji kultūra“ ir „Istorinių rekonstruktorių vertybės“. Paskaitas skaitys – etnologės, VDU doktorantės, Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir Agnė Kalėdienė.

Tai pirmasis paskaitų ir mokomųjų užsiėmimų ciklo „Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir  atradimai“ renginys, lydintis parodą „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“, kuri bus rodoma Trakų salos pilyje iki kovo 31 d. Renginius rengia šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau