Mokslo naujienos

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis (1)

pixabay.com nuotr.

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai. Tačiau ši technologija sudėtinga ir nėra lengvai valdoma, tam reikia itin tikslių įrankių, savotiškų DNR žirklių. Mokslininkai ieško būdų, kaip tas žirkles padaryti tikslesnes, kad iškirpti ir įterpti DNR sekas būtų lengviau, paprasčiau.

„Su ankstesniais įrankiais tai padaryti buvo arba neįmanoma, arba labai sunku, arba itin brangu. Mūsų technologija leidžia Cas9 baltymus panaudoti kaip molekulines žirkles, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? (0)

„Mokslo sriuba“: su kokiomis fobijomis dažniausiai susiduria žmonės? | LRT nuotr.

Nuo seniausių laikų baimė žmogui padėdavo įveikti iššūkius, kuriuos kėlė nesaugi aplinka. Būtent baimės pojūtis padėdavo žmogui pasprukti nuo plėšrūnų ir taip išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais baimės būna nepagrįstos ir pradeda trukdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tai – fobijos.

Egzistuoja net keli šimtai skirtingų fobijų rūšių. Kai kurios iš jų išties labai neįprastos: baimė fotografuotis, taip pat sėkmės, meilės, burbulų, skylių baimės. O štai uždarų patalpų baimė, dar vadinama klaustrofobija, kamuoja net 5-7 procentus pasaulio gyventojų. Yra žmonių, kurie paniškai bijo bakterijų, vorų, šunų, aukščio, kalbėjimo prieš auditoriją, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ir t. t. Skaityti toliau

VDU iškilmingai suteiks Garbės profesoriaus vardą L. Mažyliui (5)

Profesorius Liudas Mažylis | VDU nuotr.

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.

Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: apie Fukušimos atominės elektrinės avariją | LRT nuotr.

2011 m., kovo 11 d., įvyko didžiausias Japonijos istorijoje fiksuotas, devynių balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad tapo vienu iš penkių galingiausių stebėtų žemės drebėjimų nuo XX amžiaus pradžios. Žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kurio banga prilygo maždaug 12 aukštų namui.

Nelaimė įvyko Fukušima Daijiči elektrinėje, kuri turi šešis reaktorius. Milžiniškos cunamio bangos nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną. Užtvindytoje teritorijoje, vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį. Projektuojant Fukušima Daijiči, buvo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį poveikį žmogui daro alkoholis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kokį poveikį žmogui daro alkoholis? | LRT nuotr.

Alkoholis – viena iš plačiausiai paplitusių ir labiausiai vartojamų medžiagų visame pasaulyje.

Alkoholiu mėgautis pradėta taip anksti, jog net tokie neatsiejami šiuolaikinės žmonijos palydovai kaip ratas ar raštas buvo išrasti daug vėliau.

Kaip alkoholis tapo mūsų kasdienybės dalimi? Kokį poveikį jis daro žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei? Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką (1)

„vilimball “technologija. Vibro treniruoklis | ktu.lt nuotr.

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialinio tremoro simptomų – nekontroliuojamai drebančias rankas. Septyniais iš dešimties atvejų efektyvi technologija taip pat gali būti naudojama siekiant sumažinti sąnarių sąstingį sergant reumatoidiniu artritu.

Mantas Venslauskas

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 1 proc. planetos gyventojų kenčia nuo esencialinio tremoro, kuris pasireiškia nevalingu kūno dalies drebėjimu. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Skaityti toliau

Pradedami magistralės nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tiesimo parengiamieji darbai (0)

Keliai.pasienis_sumin.lt

Sausio 15 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašė sutartį su UAB „Kelprojektas“, kuris įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–97,06 km (tarp Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos) ruožo rekonstravimo specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (specialusis planas) ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.

Specialiajame plane bus numatyta esamą kelio ruožą išplatinti iki 4 eismo juostų, vietoj buvusių vieno lygio sankryžų įrengti dviejų lygių sankryžas, Skaityti toliau

Profesorė G. Kvieskienė: socialinė partnerystė gali padėti Lietuvai suklestėti (5)

Prof. Giedrė Kvieskienė | media.leu.lt nuotr.

Socialinė partnerystė gali padėti Lietuvai suklestėti, paskatinti ją būti ir sumania, ir išradinga, ir laiminga, sako Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Giedrė Kvieskienė. Anot jos, glaudesnė socialinė partnerystė (darbuotojų ir darbdavių atstovų tarpusavio santykių sistema) yra būtina sąlyga Lietuvos gerovei kurti.

Remiantis Pasaulio gerovės indekso tyrimais, per paskutinis kelis metus Lietuvos socialinio kapitalo  rodiklis krito 10 proc. Socialinio kapitalo rodiklis nurodo, kiek žmonės pasitiki ir linkę remti vieni kitus. Mūsų šaliai skirta 135 vieta pasaulyje – žemiausias rodiklis tarp ES šalių! Tai rodo, kad pasitikėjimo ir savitarpio pagalbos Lietuvoje tarp žmonių labai trūksta. Skaityti toliau

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip mažųjų palydovų kūrėja (1)

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip turinti potencialą vystyti mažuosius palydovus | VGTU nuotr.

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos.

Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Geriausiems protams iš užsienio susigrąžinti bus skiriama per 20 mln. eurų (1)

KTU nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į šalį pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus, skirs per 20 mln. eurų ES investicijų. Taip siekiama stiprinti Lietuvos mokslo konkurencingumą.

Kvietimus tyrėjų iš užsienio koordinuojamiems projektams planuojama paskelbti 2018 m. pirmoje pusėje. Skaityti toliau

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose (0)

Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį (0)

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį | Pixabay nuotr.

Dar visai neseniai daugelis mūsų sunkiai galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai patobulės technologijos. Kas galėjo pagalvoti, jog šiandien pakaks spustelėti vieną telefono mygtuką, kad užsisakytume bilietus į kiną, o norint gauti gydytojo konsultaciją, pakaks leisti savo išmaniajam įrenginiui stebėti mūsų sveikatą. Nors kažkada tai galėjo priminti fantastinio filmo scenarijų, dabar tapo realybe.

Technologijų ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad šiandien esame ties riba, kuomet dirbtinis protas masiškai įsiterpia į mūsų gyvenimą ir jį keičia negrįžtamai. Ne kas kitas, o būtent išmanieji telefonai palaipsniui tampa pagrindine dirbtinio proto platforma, tačiau neabejojama, jog jau Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Jaunųjų Lietuvos mokslininkų atradimas galės pasitarnauti kuriant naujus vaistus (0)

Gabrielius Jakutis | iGEM nuotr.

Vaikų ligoninės Pediatrijos centre vaikų ligų gydytojams Lietuvos jaunųjų mokslininkų Vilnius-Lithuania iGEM komandos vadovas Gabrielius Jakutis pristatė šiais metais Bostone (JAV) sintetinės biologijos konkurse iGEM Didįjį prizą laimėjusį mokslinį projektą, aplenkusį daugiau nei 300 darbų, pateiktų stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

Plazmidė – genų raiškai valdyti

Šių metų komandą sudariusi Vilniaus universiteto gyvybės mokslų, medicinos, informacinių technologijų ir politikos mokslų studentų grupė sukūrė naują metodą genų raiškai valdyti Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Pažintis su šalčiausiu mūsų planetos žemynu (video) (0)

Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.

Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių. Skaityti toliau

J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo (1)

Prof. Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Skaityti toliau

Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video) (0)

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

VU mokslininkai reikalauja 2018 m. biudžete numatyti didesnį finansavimą Lietuvos mokslui (0)

Mokslosriuba.lt nuotr.

Siekdami, kad 2018 metų valstybės biudžete būtų numatytas didesnis finansavimas aukštajam mokslui, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkai prieš susibūrę į iniciatyvinę grupę „Paskutinis prioritetas“. Jie ragino mokslininkus  ir dėstytojus siųsti laiškus Seimo nariams ir reikalauti, kad atsakingos valstybės įstaigos nebeužkrautų atsakomybės už Lietuvos mokslo ir studijų padėtį vien pačioms mokslo įstaigoms, bet imtųsi ryžtingų veiksmų užtikrinant reikiamą  finansavimą ir tam reikalingas sąlygas. Skaityti toliau

Verslo analitika: ko tikėtis 2018-aisiais? (0)

Verslo analitika: ko tikėtis 2018-aisiais? | Pixabay nuotr.

Dedikuoti duomenų pareigūnai įmonėse ir verslo analitikos įrankiai, su kuriais bus galima bendrauti balsu – visa to bus galima tikėtis jau 2018-aisiais metais. Verslo analitikos sprendimų kūrėja „Tableau“ tradiciškai apžvelgia kitų metų tendencijas.

Viena iš pagrindinių tendencijų, minimų jau ne pirmus metus, yra dirbtinis protas ir mašinų mokymasis. Pasak analitikos ekspertų, mašinų mokymasis jau dabar yra vienas svarbiausių analitikos sprendimų pagalbininkų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Astravo atominė elektrinė – pavojingas statinys prie pat Lietuvos sienos (0)

Atominė elektrinė – tai labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos įrenginys, kuriam pagaminti ir surinkti reikalinga itin aukšta darbo kultūra.

Deja, arti Lietuvos sienos kylančios Astravo AE statybos vyksta su trikdžiais. Apie Astravo AE keliamus pavojus, kviečiame žiūrėti antrąją elektrinei skirtą „Mokslo sriubos“ laidą.

Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų (2)

Mokslininkai | mita.lt nuotr.

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. Skaityti toliau

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta jau septintoji paroda – „Mokykla“ (0)

Lietuvos mokyklose – pirmoji nuo pradinių klasių programuoti mokančių vaikų karta | Pixabay nuotr.

Lapkričio 24-25 d., visa Lietuvos švietimo bendruomenė susitiks Vilniuje, septintojoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Mokykla“, kurios šūkis – „Mokykla be sienų“.

Šiais metais, parodoje prisistatys daugiau kaip 100 įmonių ir švietimo įstaigų, lankytojų lauks daugiau nei 130 mokomųjų renginių, 8 „Atradimų laboratorijos“, kuriose bus galima ne tik patirti mokymosi džiaugsmą, bet ir pasisemti sumanymų kūrybiškoms pamokoms. Mokytojų kambaryje tradiciškai pabendrauti ir svarbiausius klausimus aptarti Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne? Skaityti toliau

Skirtos lėšos 16-ai naujų projektų: bus kuriamos ateities technologijos (3)

Naujausios technologijos | smm.lt nuotr.

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė lėšas 16-ai naujų projektų pagal Technologinės plėtros projektų finansavimo priemonę, kuri remiama Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

VU mokslininkai – pirmieji lietuviai, iššifravę bakterijos genomą (0)

dr. A. Timinskas, prof. A. Žvirblienė ir dr. M. Plečkaitytė | E. Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjų komanda su kolegomis iš Prancūzijos pirmą kartą pasaulyje aprašė atvejį, kai moterų lyties takų bakterija Gardnerella vaginalis pažeidė smegenis ir sukėlė stiprius neurologinius simptomus. Be to, VU GMC mokslininkai nustatė šios bakterijos DNR seką – tai pirmasis Lietuvos mokslininkų visiškai iššifruotas bakterijos genomas.

Jį galima rasti Genų banke, pasaulyje pripažintoje genų duomenų bazėje. VU GMC mokslininkų nustatytam genomui priskirtas neeilinis numeris CP019058. Skaityti toliau