Šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramonės šaka visame pasaulyje. Europos Komisija teigia, kad ši pramonė taps pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos augimo varikliu.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), save pristatydamas daugiausia kaip humanitarinių mokslų universitetu, nusprendė praplėsti studijų sąrašą. Skaityti toliau
Senuose apleistuose erdvėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę bei ten atsidursiančio NASA erdvėlaivio „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, varančiuose raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų.
Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, ko nebuvo padaryta varikliams. Skaityti toliau
Balandžio 13–14 d. Nacionalinė Lietuvos elektros asociacija (NLEA) kviečia visus norinčius paminėti svarbią sukaktį. Šiais metais sukanka 120 metų, kai Lietuvoje buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė.
„Prieš 120 metų Rietavo dvare įžiebta pirmoji lemputė pradėjo Lietuvoje elektros erą. Tuomet šis įvykis buvo prilygintas stebuklui, tačiau dabar elektros energija yra neatskiriamas šiuolaikinio gyvenimo atributas. Siekiant įprasminti šią datą, kviečiame aplankyti jubiliejui skirtus renginius ir parodas“, – teigė NLEA prezidentas Dalius Misiūnas.
Abi šventės dienas sostinės Energetikos ir technikos muziejaus Skaityti toliau
Balandžio 12–14 d. Vilniuje, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre (Žirmūnų g. 1B) vyks jubiliejinė 60-oji Lietuvos mokinių fizikos olimpiada.
Pirmąją dieną visi mokiniai 4 valandas spręs teorines užduotis. Geriausiai pasirodžiusieji įgis teisę kitą dieną varžytis praktiniame olimpiados ture, o kiti atliks mintinį eksperimentą – t. y. atliks užduotis nesinaudodami jokiomis praktinėmis priemonėmis. Skaityti toliau
Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra pernai buvo devintoji pagal šiltumą nuo 1880 metų. Taip pat skaičiuojama, kad XXI amžiuje buvo devyni iš dešimties šilčiausių metų per šiuolaikinės meteorologijos epochą.
Temperatūra nuolat kilo nuo 1950 metų, kuomet vidutinė pasaulio temperatūra buvo 0,51 °C žemesnė nei 2011 metais. Skaityti toliau
Idėja nusigauti į tolimiausius planetos kampelius per valandą ar kitą nėra nauja. Tačiau kelissyk už garsą greičiau skrendančių lėktuvų koncepciją gali pakeisti šis tas efektyvesnio – magnetiniai greitieji tuneliai.
Sistemos „Evacuated Tube Transport“ (ETT) projektuotojai žada, jog kelionė iš Niujorko į Pekiną greituoju tuneliu užtruktų ne ilgiau kaip dvi valandas. Maža to, kelionės metu nevargintų triukšmas. O kelionė atsieitų gerokai pigiau nei skrydis, kelionė įprastu traukiniu ar automobiliu. Skaityti toliau
Mokslininkai, dirbantys su Didžiuoju hadronų greitintuvu „CERN“ laboratorijoje, pranešė, kad jau naktį iš kovo 24 į 25 dieną pabandys pasiekti rekordinę 4 elektronvoltų (eV) galią. Tiesa, pirmieji dalelių susidūrimai numatomi šių metų balandžio mėnesį.
Darbai, laikinai nutraukti 2011 m. pabaigoje, vėl atnaujinti šių metų kovo 15 dieną. Skaityti toliau
Pajūryje rastas dar vienas, kaip manoma, mamuto kaulas. Apžiūrėję radinį, mokslininkai sako beveik neabejoja, kad abu kaulai tikrai šio priešistorinio gyvūno, tačiau kokio jie amžiaus dar nenustatyta.
Manoma, kad kaulus galėjo atnešti kadaise Lietuvos teritorija slinkę ledynai, tačiau neatmeta, kad tai gali būti ir čia gyvenusių iki 4 metrų ilgio, apie 7 tonas svėrusių priešistorinių gyvūnų liekanos. Skaityti toliau
Klimato šilimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eroje prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com.
Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd. metų Žemėje būta skysto vandens ir net gyvybės. Skaityti toliau
Fizikai Didžiajame hadronų greitintuve tikisi, kad susidūrimų energijos padidinimas pagaliau išspręs Higso bozono klausimą.
Netgi didžiausiam pasaulio dalelių daužytuvui reikia energijos antplūdžio. Skaityti toliau
Šių metų vasario 2–4 dienomis dešimt metų švenčianti didžiausia Baltijos šalyse žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“ skatina atrasti savo atsakymus.
Tarptautinėje žinių parodoje šiemet dalyvauja virš 120 mokymo įstaigų iš Lietuvos, Europos, JAV, Kanados ir pirmą kartą – iš Australijos. Skaityti toliau
Glazgo universiteto (Škotija) mokslininkai Kinų naujiesiems metams sukūrė tokį mažą atviruką, kad akimis jo neįmanoma įžiūrėti. Atviruką sukūrė nanotechnologijos specialistai, praneša scotsman.com. Jame kinų kalba Škotijos vardu Kinijai linkima sveikatos ir klestėjimo Drakono metais. Šis atvirukas kartu yra tarsi kvietimas dviem šalims bendradarbiauti pažangiausių technologijų srityje.
Universiteto atstovai sako, kad atvirukas atspindi milžinišką potencialą naudos, kurią Kinija gali gauti iš Škotijos inovacijų. Mažutis atvirukas – teigiama, kad jis yra mažiausias pasaulyje – yra 300 mikrometrų pločio ir 200 mikrometrų aukščio. Skaityti toliau
Pirmą kartą JAV mokslininkai sukūrė beždžionėles, paėmę ląsteles iš skirtingų šešių embrionų, praneša BBC. Mokslininkams sėkmingai pavyko į beždžionės patelę implantuoti ląsteles iš skirtingų embrionų.
Gimusios beždžionėlės, turinčios genetiškai skirtingas ląstelių iš daugiau nei vieno organizmo junginius, vadinamos chimeromis. JAV mokslininkų komanda, Skaityti toliau
Nyderlandų mokslininkai nustatė, jog tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC.
Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, jog mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis. Skaityti toliau
2011 metų gruodžio 25 dieną Pietų ašigalyje amerikiečių Amundseno Skoto stotyje buvo užfiksuotas naujas temperatūros rekordas – oro temperatūra pakilo iki minus 12,3 laipsnio Celsijaus. Apie tai gruodžio 29 dieną rašė Viskonsino-Medisono universiteto Antarktinės meteorologijos žiniatinklis, o jį cituoja lenta.ru.
Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 1978 metų gruodžio 27 dieną – tada Amundseno Skoto stotyje oro temperatūra pakilo iki minus 13,6 laipsnio Celsijaus. Ši stotis Pietų ašigalyje įkurta 1957 metais. Nuo to laiko ten reguliariai matuojama oro temperatūra. Skaityti toliau
Vulkaninės kilmės povandeninėse versmėse Indijos vandenyne mokslininkai aptiko įspūdingų formų gyvių, praneša BBC.
Britų mokslininkai tyrinėjo vulkaninės kilmės povandenines versmes Pietvakarių Indijos ruože, esančiame Indijos vandenyne. Mokslininkų grupė iš Sautamptono universiteto aptiko nemažai gyvių ganėtinai aukštos temperatūros vandenyse, tarp jų – ječio krabai, žvynuotosios sraigės ir holoturijos. Skaityti toliau
Remiantis naujausiu norvegų mokslininkų tyrimu, mokymasis gali padidinti intelektą, praneša BBC.
Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pateiktame tyrime teigiama, jog papildomi mokykloje praleisti metai gali padidinti intelekto koeficientą beveik keturiais balais.
Pasak tyrimo autorių, mokymasis turi „labai didelę įtaką“ intelekto koeficientui ankstyvoje pilnametystėje. Ryšys tarp aukštesnio intelekto koeficiento ir mokymosi jau yra patvirtintas, teigia autoriai. Skaityti toliau
CERN laboratorijoje su didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę. Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC.
Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina. Skaityti toliau
Mokslininkai JAV išrado naują metodą, kaip būtų galima išgauti žemiausią kada nors Žemėje užfiksuotą temperatūrą. Labai žemos temperatūros yra būtinos kvantinių mechanizmų sukeltiems neįprastiems efektams ir savybėms tirti, praneša BBC.
Naujasis metodas paremtas atomų „optiniu tinkleliu“, iš kurio atrankos būdu pašalinami tik aukščiausios temperatūros atomai. Skaityti toliau
Vienas iš būdų patenkinti didėjantį energijos poreikį ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – vandenilio energetikos plėtojimas. Patys pigiausi vandenilio gamybos būdai (metano dujų reformingas (efektyvumas 83 %), autoterminis reformingas (74 %), anglies dujofikacija (63%), ir kt.) susiję su iškastinių angliavandenilių naudojimu. Tačiau senkant angliavandenilių ištekliams, vanduo gali tapti neišsenkamu vandenilio šaltiniu.
Vandenilio išskyrimas iš vandens yra sudėtingas mokslo ir technikos uždavinys. Skaityti toliau
„Norime per trejus metus išgirsti Dievo balsą“, – šmaikštauja Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto (JTF) studentai su prof. Arūnu Andziuliumi priešakyje. Nors paprastam žmogui sunku patikėti tokiomis utopijomis, jos neliko nepastebėtos garsių mokslininkų. Susivieniję su Latvijos atstovais ir aplenkę 172 konkurentus, KU JTF Informatikos inžinerijos katedros darbuotojai ir doktorantai, glaudžiai dirbdami su kolegomis iš Ventspilio universiteto Irbenės radijo astronomijos centro, laimėjo Europos regioninės plėtros fondo organizuotą konkursą ir gavo 2,8 mln. litų savo idėjoms realizuoti. Skaityti toliau
Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje internete paskelbė Izaoko Niutono skaitmeninių rankraščių kolekciją. Kaip praneša „guardian.co.uk“, čia galima bus rasti bene garsiausią jo veikalą „Principia Mathematica“ kartu su mokslininko ranka užrašytais skaičiavimais ir pastabomis.
Pasak universiteto atstovų, iš viso jau suskaitmeninta daugiau nei 4 000 puslapių rankraščių iš I. Newtono archyvo, tai sudaro apie 20 proc. visų Kembridže esančių šio mokslininko rankraščių fondo. Skaityti toliau
Norint gauti kažką iš nieko nereikia burtų ir stebuklų – pakanka judėti greičiu, artimu šviesos greičiui. Ir tai irgi nėra labai didelė naujiena – šių metų fizikų eksperimentas tiesiog patvirtina 41-erių metų senumo teoriją, kaip gauti energiją iš tuščios erdvės ir gaminti šviesą.
Ši teorija rėmėsi seniai nustatytu faktu, kad tuščia erdvė iš tiesų nėra visai tuščia, o kupina atsirandančių ir išnykstančių dalelių. Tai vyksta dėl kvantinių dėsnių, kurie teigia, kad netgi vakuumas negali turėti lygiai nulį energijos, o jame turi vykti mažos energijos fluktuacijos. Šios fluktuacijos pasirodo, kaip trumpai gyvuojančių dalelių poros. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad elektroninė literatūros chrestomatija, sudaryta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą 11 klasei, yra visiems laisvai prieinama – ją galima atsisiųsti nemokamai, užpildžius pateiktos formos laukelius ČIA.
Šią chrestomatiją Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkų parengta elektroninė literatūros chrestomatija 11 klasei. Ji parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą, apima visus į programą įtrauktus lietuvių literatūros ir visuotinės literatūros kūrinius, kontekstą, straipsnius, pristatančius kultūros epochas bei autorius nuo XVI iki XX a. vidurio (iki Henriko Radausko kūrybos).
Tokios didelės apimties lietuvių ir visuotinės literatūros mokymosi šaltinių mokyklai Lietuvoje iki šiol nebuvo parengta. Šioje didžiulės apimties, daugiau kaip 2 tūkstančių puslapių elektroninėje chrestomatijoje (popierinės galėtų būti bent 6 knygos) pateikti ne tik literatūros kūriniai, Skaityti toliau
Naktį iš lapkričio 8 į 9 d. Marso planetos link paleistas rusų kosminis aparatas „Fobos-grunt“ patyrė gedimą ir į planuotą skrydžio trajektoriją neišėjo. Buvo numatyta, kad šis kosminis zondas pasieks Marso palydovą Fobą ir paėmęs šio dangaus kūno grunto pavyzdžių atgabens juos į Žemę.
00 val. 16 min. iš Rusijos Baikonūro kosmodromo startavęs „Fobos-grunt“ raketos nešėjos „Zenit“ dėka buvo sėkmingai išvestas į orbitą aplink Žemę, tačiau bandant stotį nukreipti Marso link nesuveikė tam skirti kosminio aparato varikliai. Skaityti toliau
Mokslininkai iš Kalifornijos technologijų instituto atliko radiologinius anglies mineralų tyrimus, kurie buvo paimti iš meteorito ALH84001 ir nustatė, kad jie susiformavo esant 18 laipsnių pagal Celsijų.
Minėtasis meteoritas, kurio amžius yra apie 4 milijardus metų, buvo rastas 1984 metais gruodžio 27 dieną Antarktidoje ir jis kildinamas iš Marso, nors šimtaprocentinių įrodymų ir nėra. Manoma, kad nuolauža Žemę pasiekė po Marse įvykusio susidūrimo su kitu kosminiu kūnu ar sprogimo prieš 16 milijonų metų. Skaityti toliau
2011 metų Nobelio fizikos premija skirta S.Perlmuteriui ir B.P.Šmitui su A.G.Riesui už stebint tolimas supernovas padarytą atradimą, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu. 1998 metais dviems mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo kosmologijos mokslo pagrindai.
„Jie ištyrė kelias dešimtis sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, ir atrado, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu“, Skaityti toliau
Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“.
„Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP. Skaityti toliau
Lietuvos komanda iš ES jaunųjų mokslininkų konkurso Helsinkyje grįžta su apdovanojimais. Pirmą kartą pačiu geriausiu šių metų Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku mokiniu pripažintas tyrėjas iš Lietuvos – Povilas Kavaliauskas (vadovė dr. Rita Plančiūnienė). Dar dvi Lietuvos moksleivės tapo konkurso laureatėmis.
P. Kavaliauskas laimėjo vieną iš trijų pirmųjų premijų. Jos dydis – 7000 eurų. Taip pat jis laimėjo keliones į tarptautinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumą, Nobelio premijos laureatų apdovanojimų ceremonijos savaitę ir į 2012 m. vyksiantį tarptautinį Londono Skaityti toliau
