Robotikos ir skaitmenizacijos najovėms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs gaminiai bei sprendimai.
Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais naujovių taikyme. Skaityti toliau
Gruodžio 4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau
„Kad ir kaip gerai gyventume ir kokie būtume laimingi, džiaugtumės stulbinančia mokslo ir technikos pažanga, didžiule prekių ir paslaugų gausa…
Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Vis vien mes norime būti laimingesni.
Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Skaityti toliau
Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.
Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Skaityti toliau
Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.
Mokslininko prof. habil. dr. Liongino Paulausko suburta jungtinė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bei įmonės „Supakis“ bendruomenė sukūrė ir tobulina ypatingą išradimą – aukšto selektyvumo Skaityti toliau
Nuo lapkričio 14 d. prasidėjo pirmą kartą žiemą vykdomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Priėmimas vyks iki gruodžio 14 d. LAMA BPO platformoje www.profesinis.lamabpo.lt. Priėmime dalyvauti ir į laisvų valstybės finansuojamų vietų siekti gali asmenys, jau įgiję pagrindinį (į mokymo programas be vidurinio ugdymo programos), vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą.
Priėmimą nuspręsta vykdyti likus daugiau nei 3 tūkstančiams laisvų valstybės finansuojamų vietų, kurios nebuvo užimtos vasaros priėmimo metu. Daugiausia laisvų vietų liko gamybos ir perdirbimo, Skaityti toliau
Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.
Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.
Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau
Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.
Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau
Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.
Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau
Amžina žmogaus svajonė – laisvai skraidyti. Asmeninė reaktyvinė skraidyklė šią galimybę mums suteikia. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida supažindina su išradėjų R. Brauningo (R. Browningo) ir F. Zapatos sukurtomis skraidyklėmis. Tiesa, neilgam. Kol kas ore galima išbūti vos 6 – 9 minutes.
„Elono Musko vadovaujama kosmoso technologijų kompanija „SpaceX“ jau yra paleidusi ne vieną panaudotą raketą. Skaityti toliau
Įsibėgėjęs ruduo atneša naujų atradimų derlių. Naują sezoną pradėjusi pažintinė TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia susipažinti su archeologiniais tyrimais: Gedimino kalne rastais palaidotais 1863 – 1864 metų sukilimo vadais ir dalyviais.
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Gedimino kalno aikštelėje iš viso rado dvi dešimtis palaidojimų, tarp kurių identifikuoti ir visiems gerai žinomi sukilimo vadai – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas bei Boleslovas Kolyška. Skaityti toliau
13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo darbus.
„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Skaityti toliau
Neseniai Barselonoje vykusioje aštuntojoje pasaulinėje konferencijoje „Europhoton“ ir vėl daug dėmesio buvo skirta naujam metodui, vadinamam skaidulinių lazerių ateitimi. Jis atveria galimybes gaminti ultratrumpų impulsų skaidulinius lazerius labai pigiai ir greitai. Metodą sukūrė Lietuvos mokslininkai.
Užkariaujant pasaulį Skaityti toliau
Jau rugsėjo 28-tąją, neeiliniams susitikimams su mokslininkais ir mokslo atradimais pakvies keturioliktoji Tyrėjų naktis.
„Likus vos dešimčiai dienų iki kasmetinės Tyrėjų nakties — kviečiame susipažinti su vyksiančių renginių programa ir pradedame registraciją į renginius visoje Lietuvoje“, – sako Tyrėjų nakties koordinatorė Adelė Vaiginytė ir kviečia savąją renginių programą susidaryti kuo anksčiau. Skaityti toliau
Mechatronika – tai gana nauja profesinės veiklos sritis, mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterinių valdymo sistemų sinerginis derinys, sutinkamas visose pramonės šakose.
Įmonėse, kuriose yra naudojamos modernios gamybos ir technologinės priemonės, sudėtingos mechatroninės sistemos, kuriomis valdomi ir kontroliuojami gamybos ir technologiniai procesai, pastaruosius prižiūri, valdo ir montuoja atitinkamą įrangą būtent mechatroniko specialybę turintys asmenys. Skaityti toliau
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konkursą dėl stažuočių NASA Ames mokslinių tyrimų centre laimėjo 4 studentai iš Lietuvos. Studentai šią savaitę išvyko į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA Ames tyrimų centrą ir netrukus pradės rudens stažuotojų programą kartu su studentais iš kitų šalių.
MITA rengtą konkursą laimėjo Vilniaus universiteto biofizikos bakalauro studentė Justina Žvirblytė, Skaityti toliau
Ląstelių terapija onkohematologinėms ligoms gydyti, ištobulinta Leipcigo universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje, revoliuciniai produktai audiovizualinei industrijai, kuriami Jungtinės Karalystės įmonėje „Mo-Sys Engineering Ltd.“, robotikos projektai Europos kosmoso agentūroje ar Milano politechnikos universiteto sukaupta didžiulė kompetencija dizaino srityje – tik kelios mūsų mokslininkų, tyrėjų, kitų specialistų stažuočių kryptys.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamos Skaityti toliau
Spalio 1-ąją, minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia kasmetinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“, rengiama Lietuvos architektų rūmų ir VGTU Architektūros fakulteto.
Tradicine tapusi tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija jau ketvirtą kartą kvies klausyti, kalbėtis ir diskutuoti apie architektūros kokybę. Skaityti toliau
Ūkio ministerija jau aštuntą kartą organizuoja konkursą „Verslo ir mokslo partnerystė 2018“, kurio metu bus išrinktas geriausias originaliais sprendimais pasižymintis naujas gaminys.
„Kasmet konkursui nominuojami darbai rodo, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas turi neišsemiamą potencialą. Dauguma mokslo ir verslo kartu sukurtų gaminių tampa sėkmingomis eksporto prekėmis, leidžiančiomis kurti naujas, gerai mokamas darbo vietas šalies gyventojams, o mokslui ir verslui imtis naujų bendrų projektų“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Skaityti toliau
Vakar Rygoje pristatyta lietuvių sukurta naujovė – virtualioje realybėje (VR) atkurtas Latvijos sostinės gyvenimas prieš šimtmetį. „Riga Time Jump“ pavadintą minutės trukmės vaizdą galima stebėti bet kuriame išmaniajame įrenginyje arba Domo katedros aikštėje specialiai įrengtu teleskopu.
Lietuviškas sprendimas – tarp pirmųjų pasaulyje
Lietuviškos įmonės „Nonsense.tv“ sukurtas sprendimas tapo vienu pirmųjų pasaulyje Skaityti toliau
Prie piliečių mokslo prisidėti galite netgi žaisdami žaidimus. Bet tai – gerokai daugiau nei žaidimas. Tiesa sakant, jis gali tapti ir įrankiu rūpintis savo aplinka ir net daryti įtaką politiniams sprendimams
Londono universiteto koledže dirbantis Mukis Haklėjus (Muki Haklay) – pasaulyje žinomas tyrėjas, vadovaujantis „ekstremalaus“ piliečių mokslo tyrimų grupei. Ekstremaliu jis vadinamas todėl, kad čia kalbame apie nusistovėjusias ribas griaunantį ir kraštutiniausias pasaulio bendruomenes įgalinantį mokslą. Skaityti toliau
Šiomis dienomis, Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius.
Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, Skaityti toliau
Šių metų pradžioje Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija apie Mauricijaus džiunglėse pasiklydusios lietuvės paiešką – ji apie pavojingą situaciją dar spėjo artimiesiems pranešti mobiliuoju telefonu. Žmonėms įgaunant vis daugiau drąsos keliauti po atokias tolimas vietoves, specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais vertėtų su savimi „pasiimti“ saulės energiją.
Saulę galima pasiimti su savimi Skaityti toliau
Rugsėjo 26-27 d., Vilniuje, vyks didžiausio tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Gyvybės mokslai Baltijos šalyse“ („Life Sciences Baltics“) paroda, kurioje dalyvaus per 60 įmonių iš viso pasaulio. Visuomenė bus kviečiama „Gyvybės mokslai Baltijos šalyse“ parodoje apsilankyti nemokamai ir susipažinti su gyvybės dėsnius keičiančiomis paslaugomis ir produktais, kuriuos pristatys lietuviai, latviai, estai, amerikiečiai, britai, kinai, vokiečiai, prancūzai, austrai ir kiti.
Dirbtinių žmogaus smegenų projektas, į vėžį pavienių ląstelių lygiu leidžianti pažvelgti mikroskysčių technologija, Skaityti toliau
Kai lauke taip beprotiškai karšta, norisi ir atvėsti ir įjungti smegenis dirbt aukščiausia pavara. Tokią galimybę suteikia mokslo populiarinimo laida „Mokslo sriuba“ drauge su fizikos Nobelio premijos laureatu Volfgangu Keterliu (Wolfgang Ketterle).
Naujų žinių iš vėsinimo iki absoliutaus nulio pasaulio gausite pažiūrėję interviu su šiuo charizmatišku mokslininku. Įdomiausius savo veiklos aspektus profesorius pateikė dar prieš pat savo paskaitą „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“. Skaityti toliau
Tarptautiškiausias Lietuvoje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia bendradarbiavimą su Azijos švietimo institucijomis – liepos pabaigoje VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Korėjos universitetu, lyderiaujančiu ne tik savo šalyje, bet ir patenkančiu tarp 100 geriausiųjų pasaulyje. Apsilankę svečiai iš Pietų Korėjos aptarė studentų ir dėstytojų mainų galimybes, jungtinių studijų programų rengimą, bendrų mokslo projektų rengimą.
Pasak VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, ryšiai su Skaityti toliau
Robotikos mokyklos moksleiviai, būsimieji dvyliktokai Šarūnas Mickus, Lukas Strazdas ir Karolis Milius grįžo iš Kinijos, kur dalyvavo „First Global Challenge“ robotikos varžybose Guiyang mieste. Lietuvių komanda, dalyvavusi aljanse su dviem kinų komadomis, užėmė antrąją vietą – nedaug atsiliko nuo varžybų laimėtojų, kitų dviejų kinų ir prancūzų komandų.
Jaunuolius į Kinijos robotikos varžybas pakvietė Kinijos vyriausybinės Skaityti toliau
Nuo rugpjūčio 3-osios, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, Kaune, pristatomi dviejų, didesnio ir mažesnio, mamutų griaučiai.
Lietuvoje tebesitęsiant tropiniams karščiams į Kauną atkeliavo įspūdingi svečiai iš ledynmečio – maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusių dviejų mamutų skeletai.
Žemėje mamutai atsirado maždaug prieš penkis milijonus metų, o paskutinieji išnyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. „Iš tikro mamutai neišnyko, tik prastėjant Skaityti toliau
Škotija itin skatina bei intensyviai plėtoja jūrinę vėjo energetikos programą į kurią įeina ir novatoriškos technologijos. Pavyzdžiui kaip plaukiojančios vėjo jėgainės. Tiesą sakant, tos atsinaujinančios energijos kartais yra netgi per daug. Ar tai problema? „Intelligent Land Investents“ teigia, kad ne ir jau turi sprendimą. Lochneso ežero pakrantėje ruošiasi statyti milžinišką jėgainę.
Žadama, kad šios hidroelektrinės elektros gamyba siektų net 2,4 GWh. Kai jėgainė bus pilnai įrengta, ji galės 6-šias valandas užtikrinti 400 MW galios poreikį Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė naują būd, kuris, naudojant bevielio ryšio technologiją, leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą patalpose 1 metro tikslumu. Šis būdas gali būti įdiegtas bet kokiame Wi-Fi funkciją palaikančiame prietaise ir pritaikomas įvairiose srityse – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei sparčiai senėjant auga išmanios aplinkos Skaityti toliau
