Mokslo naujienos

Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Skaityti toliau

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas (0)

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas | VU nuotr.

Vilniaus universitete (VU) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus suteikiamas išskirtinio profesoriaus statusas. Šiemet šiam tikslui sudaryta komisija ir tarptautiniai ekspertai išskirtinį statusą patarė suteikti Vladislavui Fominui (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko teigimu, išskirtinio profesoriaus statusą, remdamasis lyderiaujančių pasaulio Skaityti toliau

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais (0)

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.

Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai. Skaityti toliau

Lagaminus į NASA kraunasi 4 studentai iš Lietuvos (0)

NASA stažuotės | MITA.lt nuotr.

Nuo rugpjūčio 26 d., 16 savaičių trunkančią rudens stažuočių programą NASA pradeda 4 studentai iš Lietuvos. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia 2019 metų konkurso į NASA Ames tyrimų centrą laimėtojus, kurie nuo kitos savaitės kartu su studentais iš kitų šalių pradeda rudens stažuotes NASA.

Į prestižinių stažuočių programą šiemet atrinkti 4 perspektyvūs studentai, kurie nacionalinių atrankų metu pasižymėjo puikiais rezultatais ir žiniomis. Skaityti toliau

NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video) (0)

AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas | VGTU nuotr.

Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu. Skaityti toliau

Šalia Vilniaus iškils gamtiški namai iš molio ir kanapių (0)

VGTU vyr. mokslo darbuotoja dr. Ina Pundienė | V. Norkevičiūtės nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) drauge su partneriais kuria pirmąją Lietuvoje moksliniais tyrimais grįstą gamtinės  (ekologiškos) statybos technologiją. Pirmieji pastatyti namai iš molio ir kanapių mišinio bus eksperimentiniai – mokslininkai stebės, kaip jie atlaiko lietuvišką žiemą, o vėliau pasiūlys sprendimą kiekvienam, norinčiam gyventi gamtiniame būste. Žadama, kad pasistatyti tokį namą kainuos apie 30 proc. pigiau nei tradicinį.

Įgyvendinant projektą „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“, iš molio ir kanapių spalių mišinio bus sukurti sienų blokeliai, stogo elementai, taip pat tinkas. Skaityti toliau

Šiuolaikinėse bibliotekose – nuo 3D spaudos iki video studijų (0)

Mokymai bibliotekininkams | VGTU „LinkMenų fabriko“ nuotr.

Dirbtuvės su 3D spausdintuvais bei robotikos ir elektronikos rinkiniais, edukacinės programos, kūrybos erdvės – prieš dešimtį metų sunku būtų buvę patikėti, kad tokias galimybes ir veiklas siūlys ne kas kita, o bibliotekos. Jos šiandien jau nėra vien ramaus skaitymo ar knygų skolinimosi vietos – tai šiuolaikiški bendruomenių centrai, modernios laisvalaikio vietos, į kurias atėję lankytojai gali susitikti su bendraminčiais bei yra skatinami aktyviai įsitraukti į veiklas, renginius, naujų dalykų mokančius užsiėmimus.

Viešosios bibliotekos pačios sėkmingai bando neatsilikti nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių, nuolat tobulėdamos jos sparčiai keičia įvaizdį. Skaityti toliau

Nepaprasta operacija: Santaros klinikų medikai dar negimusių dvynių kraujotaką gimdoje atskyrė lazeriu (0)

Fetoskopijos vaizdai, matosi vaisiaus pėdos pirštai | VUL Santaros klinikos (PS) nuotr.

Pirmą kartą tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, dvyniams, kuriems diagnozuotas transfuzijos sindromas (kai susiformuoja nenormalios kraujagyslės, jungiančios dvynių kraujotaką), Santaros klinikų medikai atliko placentos kraujagyslių uždarymo operaciją.

„Dvynių transfuzijos sindromas atsiranda dėl nenormalios vaisių kraujotakos persiskirstymo per vienos bendros placentos kraujagysles. Dvynys donoras netenka kraujo. Mažiau kraujo prateka pro jo inkstus, jis mažiau šlapinasi, todėl šlapimo pūslė maža arba visai tuščia ir nematoma, mažėja vaisiaus vandenų. Šio dvynio augimas sulėtėja, jis prispaudžiamas prie gimdos sienelės. Dvynys recipientas gauna per didelį kraujo kiekį, inkstai gamina labai daug šlapimo, todėl šlapimo pūslė didelė, pertempta. Skaityti toliau

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas (4)

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas | LRT.lt nuotr.

Vakar vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos etape vietoj 13 šiuo metu veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų liks 11, o giminingą veiklą vykdančių institutų veiklos koordinavimas bus užtikrinamas dviejų asociacijų pagrindu. Atsižvelgiant į šio etapo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl tolesnės institutų integracijos.

„Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį į išskaidytą Skaityti toliau

NKSC skelbia taikomosios mob. programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimo ataskaitą (0)

Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą ir skelbia viešą ataskaitą. Ją galite parsisiųsti iš NKSC interneto svetainės: https://www.nksc.lt/doc/biuleteniai/2019-07-26%20FaceApp%20ataskaita.pdf Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

Lietuviški žaliųjų technologijų sprendimai varžysis su geriausiais pasaulyje (0)

Renginio akimirka | Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko nuotr.

Liepos 19 dieną baigėsi didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinė programa Lietuvoje. Konkurse siekiama skatinti žaliųjų technologijų inovacijas tarptautiniu mastu taip potencialiai stabdant klimato kaitą. Penktą kartą Lietuvoje rengtos programos finale varžėsi 8 komandos iš Vilniaus, Kauno ir Garliavos miestų.

Šiais metais prie tarptautinės programos prisijungė 16 naujų valstybių, tad iš viso programa vyksta daugiau nei 50 šalių ir pirmą kartą apima visus žemynus. Skaityti toliau

Išmaniųjų telefonų ateitis: sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės sienos (3)

Išmaniųjų telefonų ateitis: sugebės fotografuoti objektus, esančius už betoninės sienos | VU nuotr.

Tobulėjant telekomunikacijų technologijoms, verslo įmonės intensyviai ieško gerą inžinerinį išsilavinimą telekomunikacijų srityje turinčių specialistų. Šiuo metu jie yra itin paklausūs.

Europoje ir kituose žemynuose pradedami diegti ilgai laukti 5G tinklai, kurie žada vis gausėjantiems vartotojams užtikrinti dar spartesnį duomenų siuntimo srautą, spartesnį mobilųjį ryšį, didesnės raiškos televiziją. Smarkiai auga telekomunikacijų vaidmuo pramonėje. Skaityti toliau

KTU mokslininkai: dirbtinis protas verslui – pagalbos ranka, bet ne galva (0)

KTU finansu profesorius Rytis Krušinskas | KTU nuotr.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio proto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio proto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus. Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai mano, kad dirbtinio proto (DI) plėtra verslui padiktuos naujus iššūkius, kurie nebūtinai siesis su pinigais ar darbuotojų pakeitimu į robotus, tačiau apie juos būtina galvoti jau dabar. Skaityti toliau

Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams (1)

 Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams | I. Budzeikaitės nuotr.

Tarptautinis EUREKA tinklas (eurekanetwork.org) praneša, kad lietuviai su partneriais iš Šveicarijos sukūrė naują ir pranašesnę lazerinę sistemą, kuri padės atlikti pažangiausius tyrimus dėl diabeto ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) ligų.

Lietuvos įmonė „Brolis Semiconductors“ ir prestižinis Šveicarijos elektronikos ir mikrotechnologijų centras (CSEM) skelbia, kad jų naujasis lazerinis šaltinis, sukurtas pagal tarptautinės programos EUROSTARS projektą SWIRSENSE, gali padėti mokslininkams kritiškai įvertinti kraujo komponentus, tokius kaip gliukozė, laktatai ir šlapalas neinvaziniu būdu, tai reiškia, kad  pacientams nebereikės imti kraujo mėginių, o tyrimai bus atliekami be adatų. Skaityti toliau

Paskirti apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams (0)

Skelbiami mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai | smm.lt nuotr.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Šiais apdovanojimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl premijų skyrimo.

2019 m. užsienio lietuviams skirti mokslo aqpdovanojimai  bus įteikti: lituanistui Giedriui Subačiui, medikui Ryčiui Prekeriui iš Skaityti toliau

21 amžiaus iššūkiai miestų planuotojams (0)

Paupio statybos | „Integrity PR“ nuotr.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Skaityti toliau

Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms (4)

 Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.

Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto Skaityti toliau

Naujoviška reabilitacija žmonėms, patyrusiems insultą (1)

Reabilitacija | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pirmą kartą pasitelkė virtualią realybę bei kompiuterines programas – ir pasiekė žymaus pacientų savarankiškumo bei pažinimo funkcijų pagerėjimo.

Galvos smegenų insultas – viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Per minutę Europoje įvyksta daugiau nei vienas mirtį arba sunkią negalią sukeliantis insulto atvejis, išgyvenusieji patiria pažinimo funkcijų sutrikimų, Skaityti toliau

KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas (0)

IBM lustas | http://mokslolietuva.lt nuotr.

Kasdienis gyvenimas nebeįsivaizduojamas be prietaisų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas. Jos padeda spręsti įvairias medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, ekologijos, maisto ir kitų pramonės šakų problemas. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, sparčiai didėja naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų elementų bei išskirtinių savybių medžiagų poreikis.

„Viena svarbiausių ir perspektyviausių mikrosistemų taikymo sričių – naudojant MOEMS Skaityti toliau

Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį (0)

Sonata Jarmalaitė ir Feliksas Jankevičius. Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimas. | lma.lt nuotr.

Vėžys – antra pagal dažnumą žmonių mirštamumo ir sergamumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. miršta. Prognozuojama, kad visuomenei senstant artimiausius du dešimtmečius sergamumas vėžiu žymiai didės. Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų.

Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“.

Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kurių profesijų laukia šviesiausia ateitis: prognozės nustebins daugelį (0)

Menų fakultetas | VDU nuotr.

Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4–oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018–2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training – CEDEFOP) studija Skaityti toliau

Žymūs šiandienos mąstytojai Vilniuje aptars tikrovės iššūkius (2)

Doc. Kristupas Sabolius | E. Kurausko nuotr.

Birželio 19-20 d., Vilniaus universiteto Filosofijos institutas į sostinę sukvies reikšmingus šiandienos mąstytojus aptarti šiuolaikinius tikrovės iššūkius. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame simpoziume „Tikrovės agentai“ (angl. „The Agents of the Real“) pranešėjai svarstys apie potencialumo ir vaizduotės reikšmę ekologinės krizės, technologinės kaitos, mokslo žinių akceleracijos ir melagingų naujienų epochoje.

„Vakarų mąstymas ilgą laiką žavėjosi savo sukurtomis realybės formomis, apsiribodamas Skaityti toliau

Vilniaus universitetas pristato ypatingą platformą alumnams (1)

Alumni privilegijų kortelė | Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) pristato naują, alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000.

Interaktyvi erdvė suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas. Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyksta legendinis „Tesla“ verslo plėtros vadovas (0)

„Tesla“ | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuotr.

Birželio 13 d., Vilniaus naujovių forume „Naujovių srovė“ („Innovation Drift“) pranešimą skaitys „Tesla“ verslo plėtros vadovas Europos, Artimųjų rytų ir Afrikos šalims Peteris Banderfletas-Hansenas (Peter Bardenfleth-Hansen). Šioje kompanijoje jis laikomas žmogumi legenda ir yra vienas labiausiai vertinamų vadovų, prisidėjusių prie stulbinančių „Tesla“ automobilių pardavimų skaičiaus augimo – nuo 500 automobilių per metus 2010 metais iki daugiau kaip 250 tūkstančių.

Pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis aukšto lygmens „Tesla“ vadovas pristatys technologinio Skaityti toliau

Buvęs NASA astronautas Garetas Reismanas pirmą kartą atvyks į Baltijos šalis (8)

Dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas) | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) nuotr.

Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.

Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau

Seime bus aptartas Antano ir Jono Juškų kultūrinis palikimas (tiesioginė transliacija) (1)

Kvietimas | Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Birželio 7 d., 10 val., Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyks mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“. Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.

Yra asmenybių, kurios istorijos lūžių ir ideologinių pervartų laikotarpiais neblanksta, o priešingai – Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje tyrėjams atsiskleidžia tarsi iš naujo, Skaityti toliau

E. prekybos ateitis: prekes galėsime pasimatuoti, o vėliau – ir atsispausdinti 3D spausdintuvu? (0)

post.lt nuotr.

Jau netolimoje ateityje pirkėjai kur kas dažniau pirks naudodamiesi virtualios realybės priemonėmis, o drabužius galės pasimatuoti neišeidami iš namų, skelbia interneto tiekėjo „Plusnet“ atliktas tyrimas, prie kurio prisidėjo įvairių sektorių ekspertai. Į šį tyrimą ypatingą dėmesį turėtų atkreipti startuoliai bei maži verslai, kurie tik atsižvelgę į prognozuojamus pokyčius galės veiksmingai konkuruoti ar išvis išgyventi.

Pokyčius paskatins interneto plėtra Skaityti toliau

Laboratorija ant ratų pradeda kelionę po mokyklas (0)

Mobili laboratorija ant ratų pradeda vizitų po mokyklas turą | smm.lt nuotr.

Birželio 3 d., keliones po mokyklas atnaujino mobili „MoMoLab“ laboratorija, įrengta išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje. Joje gausu mokslinės įrangos, moderniausių prietaisų, kuriais galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, taip pat tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Laboratorijoje vienu metu gali dirbti 20 mokinių.

Birželio 3-4 d., „MoMoLab“ laboratorija lankysis Panevėžio Balčikonio gimnazijoje. Laboratorijoje padirbėti galės ne tik šios, bet ir kitų Panevėžio mokyklų mokiniai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau