Mokslo naujienos

2020 metams 25 proc. didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius (0)

Studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino numatomus 2020 m. valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose skaičius. Lyginant su 2019 m. planu, priėmimo į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas skaičius šiemet didėja 25 proc.

„Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Skaityti toliau

Lietimui jautrūs ekranai automobilių mygtukų dar nepakeis (0)

3D prietaisų skydelis | „General Motors“ nuotr.

Palyginę naują ir antrą ar trečią dešimtį skaičiuojantį automobilį, tikrai pastebėsime daug skirtumų, o vienas labiausiai pastebimų – automobilio salone esantys ekranai. Anksčiau visa informacija buvo pateikiama rodyklėmis arba įprastuose, skaitmeninį laikrodį primenančiuose ekranėliuose, o automobilio funkcijos valdomos mygtukais ir įvairiais valdikliais. Dabar kone kiekviename naujame automobilyje rasime bent po du ekranus. Skaityti toliau

Lietuviai kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą kovai su COVID-19 (0)

Lietuviai kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą kovai su COVID-19 | MITA nuotr.

Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos“, įsikūrusi Kaune, kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.

„Dezinfekavimo metu kyla didelis pavojus žmonėms užsikrėsti virusais, todėl mūsų kuriamas autonominis robotas galėtų padėti veiksmingai išspręsti šią problemą ir užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą“, – pasakojo Paulius Rakauskas, verslo vystymo vadybininkas iš UAB „Rubedo sistemos“. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vilniaus senamiestyje – pirmoji Europoje parduotuvė be kasų (video) (0)

pirmoji Europoje parduotuvė be kasų | LRT nuotr.

Apsipirkimas per kelias sekundes: įeinate į parduotuvę, pasiimate ko reikia ir išeinate. Nereikia stovėti eilėje, bendrauti su kasininku ar skaičiuoti grynuosius – už jus viską atlieka dirbtiniai neuroniniai tinklai, dvylika parduotuvės palubėje esančių vaizdo kamerų ir išmanių inžinierių algoritmai. Kokios technologijos leidžia veikti tokiai parduotuvei?

„Pati sudėtingiausia dalis visgi yra informacijos apjungimas iš skirtingų sensorių, skirtingų neuroninių tinklų į bendrą suvokimo erdvę. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: kaip ateityje žmonija pasigamins energijos? (video) (7)

Branduolinė sintezė | LRT nuotr.

Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau

„Išjungti“ žmogui kenksmingas bakterijas galima ir šviesos jungikliu? (1)

Kur jungikliai turi būti nuolat valomi, ypač svarbu atsparumas vandeniui | „Berta And“ nuotr.

Pastaruoju metu žmonės tam tikrais daiktais išmoko naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti ar stumti pasislėpus po ilgesne megztinio rankove. Tokių ir panašių gudrybių imamasi tam, kad tik nereikėtų liestis prie tikrais pragaro vartais tiesiogine šio žodžio prasme virtusių dažno, viešo naudojimo prietaisų ar įrenginių.

Vis dėlto šitoje padėtyje, kai susiduriama su itin sparčiai plintančiu virusu, verta prisiminti (o ypač – verslui, kuris gali siūlyti Skaityti toliau

Kovoje su koronavirusu pasitelkiamas ir dirbtinis protas (1)

Kovoje su koronavirusu pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai | „Huawei Cloud EIHealth“ nuotr.

Prieš keletą mėnesių prasidėjęs koronaviruso COVID–19 protrūkis privertė Nacionalinę Kinijos sveikatos komisiją ieškoti patikimo diagnostikos būdo, leidžiančio įvertinti ligos progresavimą ir nustatyti tinkamą gydymo planą. Dėl savo greičio ir išsamumo buvo pasirinktas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, tačiau dideli užsikrėtusiųjų kiekiai ir sudėtingi plaučių pažeidimai lėmė šių diagnostikos aparatų apkrovą bei didelius radiologų darbo krūvius. Vis dėlto, buvo rastas sprendimas – ligai diagnozuoti pasitelkta dirbtiniu protu paremta KT vaizdų analizės paslauga, sėkmingai prisidedanti prie kovos su pavojingu virusu. Skaityti toliau

Mokslo šventė „Eureka“ nukels į kosmosą ir CERN laboratoriją (video) (1)

Kadras iš filmo „CERN: eksperimentinis miestas“ | lma.lt nuotr.

Į „Kino pavasarį“ grįžta mokslo populiarinimo šventė „Eureka“. Šiemet jos žiūrovai galės nemokamai pamatyti keturis mokslinės fantastikos ir dokumentikos filmus apie kosmines misijas, žvilgsnį į Žemę, mokslinių idėjų raidą, ateities eksperimentus ir Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN).

Filmus „Aniara“, „16 saulėtekių“ ir „CERN: eksperimentinis miestas“ bus galima žiūrėti bet kuriuo metu nuo kovo 23 d. iki balandžio 2 d. išsinuomojant TELIA TV. Filmas „Proksima“ bus rodomas tik balandžio 2 d., jį taip pat bus galima nemokamai išsinuomoti TELIA TV. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame | LRT nuotr.

Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Į kreidą pažvelgus per mikroskopą, miniatiūrines fosilijas galima įžiūrėti.

Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius. Būtent geologijos mokslas mums leidžia tyrinėti praeityje vykusius klimato pokyčius ir geriau suprasti, kas gali mūsų laukti ateityje. Skaityti toliau

Kaip užauginti inžinerijos Sabonį ar matematikos Grigorian? (1)

Moksliniai tyrimai | VGTU LinkMenų fabriko nuotr.

Ko reikia, kad Lietuvos ekonominės plėtros ir pažangos procesas nemažintų tempo? Vienas svarbiausių kriterijų yra naujovės, tačiau Europos Komisijos paskelbtame Naujovių švieslentės reitinge Lietuvai teko tik 20-oji vieta. Mokslo specialistams ši žinia didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, judame pirmyn, tačiau svarbiausia naujos šalies puoselėjimo sėkmės sąlyga glūdi ateities talentų ruošime: specialistų, išmanančių naujovių kūrimą ir diegimą, rengimas turi tapti švietimo sistemos prioritetu.

Siūlo vadovautis sporto ir meno pasaulių pavyzdžiais Skaityti toliau

Pirmąkart istorijoje: lietuvių sukurta nuotolinio mokymosi platforma iškovojo pasaulio „skaitmeninio čempiono“ vardą (0)

WSA winners logo | rrt.lt nuotr.

Pasaulio viršūnių apdovanojimų (World Summit Awards – WSA )  kongrese Vienoje apdovanoti Lietuvos sprendimai, patekę į geriausiųjų pasaulyje skaitmeninių socialinių naujovių 40-tuką –  BitDegree („BitDegree“, kategorija „Mokymasis ir švietimas“) ir ChestEye CAD („Oxipit“, kategorija „Sveikata ir gerovė“). Be to, BitDegree pripažintas ir absoliučiu pasauliniu nugalėtoju mokymosi ir švietimo naujovių kategorijoje. Tai – pirmasis kartas, kai atrinktas Lietuvos sprendimas tapo vienu iš Pasaulio viršūnių apdovanojimų (World Summit Awards) skaitmeninių čempionų – geriausia naujove pasaulyje savo srityje.

 „BitDegree komanda nuoširdžiai džiaugiasi šiuo pasauliniu pripažinimu. Šis apdovanojimas patvirtina, kad mūsų idėjos

Skaityti toliau

Gimnazisto kuriama naujovė gali pakeisti medienos pramonę (1)

 Tautvydas Ribinskas | LSMU nuotr.

Aštuoniolikametis Tautvydas Ribinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto laboratorijose tiriantis natūralią priemonę medienai impregnuoti, jau skina laimėjimus tarptautinėse varžytuvėse. Kovo 11 dieną jis pelnė TV3 televizijos projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimą.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinio Tautvydo Ribinsko laisvalaikis – kitoks nei daugelio bendraamžių. Gimnazistas jau daugiau kaip metus atlieka tyrimą, padėsiantį kurti natūralią priemonę medienai impregnuoti ir apsaugoti nuo ją ardančių mikrogrybų. Skaityti toliau

Kolegijų direktoriai: Vyriausybės prioritetas – regionų ir kolegijų žlugdymas? (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sumažinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sukėlė didelį atgarsį tiek kolegijų, tiek ir universitetų sektoriuose. Pasirodė nuomonės, kad toks sprendimas neatitinka kelis metus propaguotos valstybės poreikio strategijos bei kelia grėsmę binarinei aukštojo mokslo sistemai.

Sprendimas kirs regionams

Švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą (3)

Psichodeliniai grybai | VU nuotr.

Ar išgirdę žodį „psilocibinas“ atsakytumėte, kokią įtaką šis cheminis elementas daro žmogaus smegenims? O jei reikėtų apibūdinti tai, kaip veikia psichodeliniai, arba kitaip – magiškieji, grybai? Tai yra haliucinogenų grupei priskiriamas narkotikas, kuris sukelia trumpalaikes, tačiau labai aiškias haliucinacijas.

Apie tai, kuo pasižymi veiklioji haliuciogenų medžiaga psilocibinas, kokie procesai vyksta smegenyse ir ar tikrai natūralūs narkotikai nėra tokie žalingi, Vilniaus universiteto studentų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „The Coins 2020“ pasakojo čekų neuromokslininkas dr. Tomašas Paleničekas. Skaityti toliau

LSMU studentai susipažįsta su vaistininko darbu (0)

 „Eurovaistinės“ įrengtoje auditorijoje – galimybė susipažinti su vaistininko darbu | „Eutovaistinės“ nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studentai turi galimybę susipažinti su vaistininko darbu dar artimiau – „Eurovaistinės“ įrengtoje e. recepto auditorijoje farmacijos studentai gali mokytis dirbti kasomis, kuriose suprogramuota mokomoji versija, leidžianti susipažinti su e. recepto veiksmingumu.

Studentams įrengtos kasos leidžia pažinti pagrindines vaistinių kasų operacijas, padeda gilinti ir įtvirtinti paskaitų metu įgytas žinias, suteikia progą dirbti su naujoviška, išskirtine mokymosi sistema. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? | LRT nuotr.

Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau

Vaikų sukurtos verslo idėjos pribloškė verslininkus ekologiniu mąstymu, sąmoningumu ir išradingumu (3)

Vaikų sukurtos verslo idėjos pribloškė verslininkus ekologiniu mąstymu, sąmoningumu ir išradingumu | Rengėjų nuotr.

Lietuvos verslininkai Vilniuje vykusiame vaikų verslo idėjų „MiniBoss“ STARTUP forume rinkosi geriausias idėjas, kurias padės įgyvendinti. Būsimieji jaunųjų startuolių mentoriai buvo maloniai nustebinti šiuolaikinių vaikų išradingumu, kūrybingumu, ekologiniu mąstymu ir sąmoningumu. Kai kurios idėjos buvo prilygintos genijaus, reliatyvumo teorijos kūrėjo, Nobelio premijos laureato Alberto Einšteino idėjoms.

Švarinanti plėvelė su nano dalelėmis Skaityti toliau

Neuromokslininkas M. Bauža: negalime sukurti dirbtinių smegenų, kol iki galo nesupratome biologinių (0)

M. Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The COINS 2020“ dalyvaujantis neuromokslininkas Marius Bauža Londono universiteto koledže tyrinėja gyvūnų smegenų veiklą.

Lietuvis mokslininkas pasakoja, kaip gyvūnai ir žmonės naviguoja, kokius atradimus jis padarė kartu su Nobelio premijos laimėtoju ir kaip jie gali pagelbėti gydant Alzheimerio ligą. Naujausi tyrinėjimai suteiktų daug naujos informacijos, kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi.

– Kokią temą tarptautinėje konferencijoje, vykusioje VU Gyvybės mokslų centre, pristatėte Jūs? Skaityti toliau

Panevėžys įsteigė Matematikos, informatikos ir fizikos akademiją (0)

Panevėžys įsteigė Matematikos, informatikos ir fizikos akademiją | MITA nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio kolegija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei J. Balčikonio gimnazija pasirašė Matematikos, informatikos ir fizikos akademijos (MIFA) steigimo sutartį.

„Džiaugiuosi, kad Panevėžyje atidaroma jau antroji akademija. Vienoje mokoma ekonomikos ir verslo, o šioje bus ruošiami inžinieriai. Smagu, kad kuriant šią instituciją buvo suvienyti akademiniai ir verslo resursai. Linkiu, kad akademija sulauktų didelio gimnazistų susidomėjimo ir turėtume pakankamą inžinierių skaičių mieste bei regione“, – sakė mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Deividas Labanavičius. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymus (3)

Prof. dr. Marija Gimbutienė | M. Boirar nuotr.

Vasario 19, kovo 4 ir 25, balandžio 1 dienomis 18 val. septynioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, archeologijos ekspozicijoje, (Arsenalo g. 1, Vilnius) rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, naujausiais moksliniais atradimais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? | LRT nuotr.

Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.

„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau

Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos (4)

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laimėtojais.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“. Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui (0)

Arvydas Grišinas | kff.lt nuotr.

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo nusipelniusių jaunųjų dokumentus, pateiktus gauti mokslininkų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. 2020 metų nusipelnę mokslininkai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Skaityti toliau

Karjeros senbūvius keičia keliautojai tarp įvairių darbų (1)

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė | Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nuotr.

Vasario 6–7 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, specialioje erdvėje „Mokymasis visą gyvenimą“, įsikūrusioje 1 salėje vykstančioje tarptautinėje mokymosi, studijų ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2020“, bus galima gauti atsakymus į visus su karjeros planavimu ir mokymusi visą gyvenimą susijusius klausimus.

Technologijų amžiuje žinių, įgūdžių ir sąvokų, kurios įgyjamos mokykloje ar universitete nebepakanka visam gyvenimui. Švietimo ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad ateityje vis labiau būsime mokytis ir kitų specialybių ir mokytis visą gyvenimą. Skaityti toliau

Nobelio premijos laimėtojui Žerardui Morau suteikiamas VU garbės daktaro vardas (2)

Nobelio fizikos premijos laimėtojas profesorius Žerardas Morau (Gérard Mourou) | VU nuotr.

Vasario 5 d., trečiadienį, 15 val., Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje VU garbės daktaru iškilmingai bus pripažintas Nobelio fizikos premijos laimėtojas profesorius Žerardas Morau (Gérard Mourou).

Iš Prancūzijos kilęs mokslininkas žinomu mokslo apdovanojimu 2018 m. buvo įvertintas už atrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo (angl. Chirped pulse amplifiationCPA) technologiją, leidžiančią generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus. Šiuo metu absoliučiai visi naujoviški lazeriai, generuojantys trumpus šviesos žybsnius, naudoja būtent šią technologiją. Skaityti toliau

Ambicingas VU studento tikslas – saugi informacija interneto erdvėje (2)

VU studentas Lukas Vileikis | J. Stočkaus nuotr.

Duomenų ir pateikiamos informacijos internete saugumas – svarbi šiandienos problema, kurios sprendimu rūpinasi ne tik tarptautiniai IT specialistai, bet ir Vilniaus universiteto (VU) studentai. VU Kauno fakulteto studentas Lukas Vileikis – vienas iš jų. Vykdydamas įvairias veiklas jis jau ne vienerius metus prisideda prie to, kad internetas taptų saugesne vieta visiems, ir siekia didinti kitų suvokimą apie dabartinę kibernetinio saugumo padėtį, nes skaitmeniniai įrenginiai tapo kasdiene mūsų gyvenimo dalimi. Skaityti toliau

Ar medicinos pažanga leis gyventi sveikiems 120 metų? (1)

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai ištekliai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę, pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja  ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė. Skaityti toliau

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai (7)

Jaroslavas-Narkevicius-Alkas-lt-nuotr

Sausio 23 d., vyko tarptautinė konferencija „5G Setup: Enabling Efficient Rollout“, kurioje su šalies savivaldybių atstovais 5G plėtros patirtimi dalijosi ministras Jaroslavas Narkevičius bei kiti Jungtinės Karalystės, Estijos ir Lietuvos pranešėjai.

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir tikslingi veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose. Skaityti toliau

Prasidės derybos dėl Lietuvos narystės perspektyvų Europos kosmoso agentūroje (3)

Lietuviai jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius su Europos kosmoso agentūra | MITA nuotr.

Sausio 24 dieną, Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir EKA atstovų susitikime prasidės derybos dėl tolimesnių Lietuvos perspektyvų ir narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Galimos bendradarbiavimo formos bus aptariamos šį penktadienį.

Baigiama įgyvendinti 2015 metais pasirašyta Lietuvos ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (Plan of European Cooperating State, PECS) chartija. Tokiu būdu Lietuva pabaigia pirmąjį etapą, kuris privalomas siekiant narystės šioje organizacijoje. EKA paskelbė baigiamojo plano ataskaitą, kurioje įvertintas pasibaigęs bendradarbiavimo etapas ir pateikti patarimai Lietuvai dėl tolesnių santykių su EKA plėtojimo. Taip pat parengta Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybių studija, kuri atskleidžia, kad Lietuva turi potencialo vystyti kosmoso sektorių šiose srityse: gyvybės ir fizinių mokslų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, radijo dažnio sistemų ir technologijų. Skaityti toliau