„Apsnigti žiemos miškai atrodo kaip pasaka. Tačiau pagrindiniai tokios pasakos personažai yra snaigės! Viena iš jų mums atskleidžia kas yra kiekvienos snaigės širdis, kodėl snaigės būna šešiakampės, ir kokių dar fantastinių ledo kristalų galima pamatyti čia pat, Lietuvoje….“ – „Mokslo sriubos“ reportažas mus gražina į viduržiemį.
Iš kokių debesų pabyra snaigės? Kaip snaigėms auga spygliai? Skaityti toliau
Švietimo ir informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti? Skaityti toliau
Latvijoje esanti įmonė „Baltic 3D Printing“ turi kelioliką nuo 300 iki 300 000 eurų kainuojančių 3D spausdintuvų. Vieni iš jų skirti „pasižaidimams“ namuose, o kiti gali vienu metu spausdinti objektus naudodami kelių rūšių ir savybių plastiką.
„Nemaža dalis daiktų įmonės biure pagaminti naudojant 3D spausdintuvus. Pasirodo, 3D spausdinimo būdu jie gamina pačius įvairiausius objektus – detales orlaivių sėdynėms, vazas, anatomijos rinkinius studentams“ – įspūdžiais dalinasi laidos vedėjas Lukas Keraitis. Skaityti toliau
„Norint sužinoti, kodėl pomidoras yra raudonas, gali prireikti ir superkompiuterio. Gerai, kad toks yra čia pat, Vilnuje – 3800 branduolių ir 14,4 terabaitų operatyviosios atminties turintis HPC „Saulėtekis“ užima visą kambarį. Be fundamentalių tyrimų, jis naudojamas kibernetinės saugos pratybose, LRT video archyvams konvertuoti..“ – slaptais superkompiuterių takais veda „Mokslo sriubos“ reportažas.
Kiek laiko užtrunka kol superkompiuteris susidoroja su sunkia užduotim? Kam Skaityti toliau
„Pasaulyje didėjant žmonių skaičiui, vabzdžių įtraukimas į valgiaraštį yra reali išeitis sprendžiant žmonijos maisto iššūkį. Manoma, kad iki 2050 pasaulio gyventojų skaičius paaugs daugiau nei dviem milijardais ir sieks beveik 10 milijardų. Todėl ieškoma veiksmingiausių maisto gamybos būdų.
Gamtos tyrimų centro entomologas ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius Sigitas Podėnas sako, kad jau dabar sulaukia verslininkų užklausimų. Verslininkai nori auginti vabzdžius žmonių maistui.“ – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Įvairiose šalyse jau gaminamos ir išbandomos savaeigės transporto priemonės, tarp jų ir keleiviniai autobusai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai tikina, jog netrukus bus visiškai įprasta artimiausioje viešojo transporto stotelėje įlipti į autobusą be vairuotojo, kurį valdys dirbtinio intelekto programa. Dar įstabiau, jog susitelkus pažangiems verslininkams bei geriausiems šalies mokslininkams, tokius autobusus artimiausiu metu ketinama gaminti Lietuvoje. Skaityti toliau
Vasario 5 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti pateiktus dokumentus. 2019 m. pretendentai – dr. Žydrūnas Vičinskas, dr. Justina Kozakaitė, dr. Algis Bitautas, dr. Justas Stončius, dr. Andrius Puksas, dr. Viktorija Skvarciany. Apsvarsčiusi pateiktas kandidatų paraiškas, komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Justinai Kozakaitei.
Justina Kozakaitė gimė 1986 m. gegužės 18 d. Baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją. Studijavo Vilniaus ir Daramo (Durham) universitetuose. Dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje Skaityti toliau
Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, žinovai švietimo ir technologijų jungtį vertina kaip itin teigiamą reiškinį.
Technologijų žinovas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą įjungia vis sparčiau, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti.
Todėl jau artimiausioje ateityje skaitmeninės technologijos padės mūsų mokiniams ir studentams labiau įsitraukti į ugdymo vyksmą, tapti savarankiškesniais ir siekti geresnių pasiekimų. Skaityti toliau
Laimė už kilometro, o nelaimė visada už pečių. Kvailiai laimės ieško, o gudrūs laimę kala. Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją – sako lietuvių liaudies patarlės. O ką sako moksliniai tyrimai?
Ar tikrai laimingumo lygis yra užprogramuotas genetiškai? Kiek laimingesnius mus daro sportas? O tėvystė ir motinystė? Šioje „Mokslo sriubos“ laidoje atsakymus pateikia Vilniaus universiteto psichologas doc. dr. Antanas Kairys. Skaityti toliau
Jau netrukus mėgstamo kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjai visame pasaulyje galės pasivaikščioti po istorinį Vilnių ir savo akimis pamatyti, kaip keitėsi erdvė aplink Valdovų rūmus bėgant amžiams. Šį unikalų projektą per 4 mėnesius įgyvendinusi 16 moksleivių ir studentų komanda siūlo išskirtinę galimybę susipažinti su pirmaisiais savo darbo vaisiais – nuotraukomis ir įspūdingu vaizdo filmuku.
Išvysti, kaip atrodė Vilniaus simboliais tapusios vietos – Gedimino kalnas, Vilniaus Skaityti toliau
2018 m., gruodžio 3-iąją, Talino gatvėmis, kursuoti pradėjo aplinką tausojantis bei šaligatviais važinėjantis robotas.
Spartėjanti robotizacija neaplenkė ir siuntų pristatymo rinkos. „DPD“ grupės įmonė „DPD Eesti“, kartu su estų įmone „Starship“, Talino gyventojams nuo gruodžio pradžios siūlo naują paslaugą – nedidelių siuntų pristatymą robotu. Skaityti toliau
„Vienas iš būdų kaip išmaitinti augančią žmoniją – tai maistui naudoti vabzdžius. Pasak Gamtos tyrimų centro profesoriaus Sigito Podėno, tai ne galimybė, o neišvengiama būtinybė. Tai tik laiko klausimas. Įsivaizduoju, kad kai kuriuos iš mūsų perspektyva valgyti vabzdžius gali nupurtyti, tačiau profesorius nejuokauja. Todėl, kad geriau pažintume vabzdžių kupiną pasaulį ir pažintume savo ateities maistą, pasemkime samtį Mokslo sriubos.“ – sudomina laidos vedėjas Ignas Kančys.
Kiek sveria visi planetos vabzdžiai? Kokia yra jų įvairovė? Kokiose srityse vabzdžiai yra Skaityti toliau
Sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkas jauniesiems mokslininkams – 2017 metų geriausios disertacijos konkurso laimėtojams.
„Disertacijos nėra lengvai parašomos ir mokslas nėra paprastas dalykas – reikia daug investuoti, daug žinoti, bet tai be galo svarbus ir prasmingas užsiėmimas. Todėl visi, kurie gyvena mokslu, yra mūsų inovatyvios valstybės ateitis“, – sakė Prezidentė.
Būtent mokslininkų darbai daug prisidėjo prie reikšmingo įvykio, Skaityti toliau
„Dar vasarą kilo idėja, kad reportažų apie Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimus galima rasti ne taip jau ir mažai, o savo kaimynus pažįstame menkai. Logiškas pirmas žingsnis – pradėti nuo vienų iš artimiausių, latvių.
„Supažindinsime su tuo, kaip išmaniosios kameros padeda sekti eismą Rygoje, kokie unikalūs muzikos instrumentų efektai ten gaminami. Norėjome ne tik papasakoti, bet ir parodyti, todėl patys važiavom į golfo lauką ar į gamyklas“ – visų žiūrovų džiaugsmui žada „Mokslo sriubos“ reporteris Lukas Keraitis, drauge su operatore Viktorija Zonyte ketinantys nustebinti mus net keletu Skaityti toliau
2018 metai padovonojo mums dešimtis ir įdomių, ir panašių telefonų. Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistai pastebi, kad galima išskirti tokius 2018-ųjų išmaniųjų bruožus, kurie tapo praeitų metų tendencijomis ir praktiškai standartais: ekrano išpjovos, stikliniai korpusai ir vertikalios kameros. Varle.lt specialistai juokauja: uždenkite pirštu ant korpuso esantį logotipą ir neatspėsite, kokio gamintojo modelis tai yra. Iš tikrųjų išmanieji supanašėjo. Artimiausia ateitis žada būti įdomesnė. Kokios bus 2019-ųjų išmaniųjų telefonų tendencijos? Skaityti toliau
Miestui svarbiose vietose matuojamos nuasmenintų žmonių vidutiniai jausmai, afektinės būklės, fiziologiniai duomenys leidžia nustatyti, kaip žmonės jaučiasi viešosiose erdvėse. Iš šių duomenų sudaryti jausminiai, afektiniai ir fiziologiniai žemėlapiai bei personalizuota rekomendacinė sistema turėtų padėti miesto planuotojams sukurti patogesnę, sveikesnę ir geriausiai gyventojų ir miesto svečių poreikius atitinkančią miesto aplinką ir paslaugų sferą.
Vaizdo neuroanalitikos sistema, sukurta Vilniaus Gedimino Skaityti toliau
Šių metų pavasarį Kinijos logistikos milžinė „Jingdong“ (JD) visuomenei pristatė sandėlį, kuris iš esmės veikia be žmonių.
40 tūkst. kvadratinių metrų saugykloje per dieną apdorojama iki 200 tūkst. paketų, o vos trys čia dirbantys žmonės tvarko nestandartinių dydžių krovinius, tačiau ateityje ir šį darbą atliks automatika. Robotus į savo sandėlius jau įsileido ir Lietuvoje gerai žinomas internetinės prekybos Skaityti toliau
Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visų žinių. Didelę dalį žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o jausmus atspindinčiomis veido išraiškomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip susižinoti negali. Tiksliau, negalėjo iki šiol – technologinė pažanga leis akliesiems „išvysti“ aplinkinių šypsenas ar kitus nepažintus jausmus.
Bendradarbiaudami su neregiais „Huawei“ sukūrė programą, kuria Skaityti toliau
Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.
Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai? Skaityti toliau
Pagyvėjus visuomenės domėjimusi archeologinio kultūros paveldo tyrinėjimais Lietuvos archeologijos draugija sumanė parengti archeologinių žinių sklaidai skirtą archeologinių laidų rinkinį Archeomobilis.
Šiomis laidomis bus siekiama atskleisti archeologijos mokslo ypatingumą, supažindinti visuomenę su įdomiausiais Lietuvos archeologų darbais bei kultūros paveldu. Skaityti toliau
Robotikos ir skaitmenizacijos najovėms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs gaminiai bei sprendimai.
Joje gausiai dalyvavo verslo ir mokslo atstovai, kurie diskutavo apie šiandienos robotikos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, aptarė šios srities tendencijas bei prognozes, dalinosi savo patirtimi ir iššūkiais naujovių taikyme. Skaityti toliau
Gruodžio 4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau
„Kad ir kaip gerai gyventume ir kokie būtume laimingi, džiaugtumės stulbinančia mokslo ir technikos pažanga, didžiule prekių ir paslaugų gausa…
Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Vis vien mes norime būti laimingesni.
Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Skaityti toliau
Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.
Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Skaityti toliau
Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.
Mokslininko prof. habil. dr. Liongino Paulausko suburta jungtinė Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bei įmonės „Supakis“ bendruomenė sukūrė ir tobulina ypatingą išradimą – aukšto selektyvumo Skaityti toliau
Nuo lapkričio 14 d. prasidėjo pirmą kartą žiemą vykdomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Priėmimas vyks iki gruodžio 14 d. LAMA BPO platformoje www.profesinis.lamabpo.lt. Priėmime dalyvauti ir į laisvų valstybės finansuojamų vietų siekti gali asmenys, jau įgiję pagrindinį (į mokymo programas be vidurinio ugdymo programos), vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą.
Priėmimą nuspręsta vykdyti likus daugiau nei 3 tūkstančiams laisvų valstybės finansuojamų vietų, kurios nebuvo užimtos vasaros priėmimo metu. Daugiausia laisvų vietų liko gamybos ir perdirbimo, Skaityti toliau
Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.
Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.
Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau
Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.
Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau
Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.
Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau
Amžina žmogaus svajonė – laisvai skraidyti. Asmeninė reaktyvinė skraidyklė šią galimybę mums suteikia. Pirmoji naujojo sezono „Mokslo sriubos“ laida supažindina su išradėjų R. Brauningo (R. Browningo) ir F. Zapatos sukurtomis skraidyklėmis. Tiesa, neilgam. Kol kas ore galima išbūti vos 6 – 9 minutes.
„Elono Musko vadovaujama kosmoso technologijų kompanija „SpaceX“ jau yra paleidusi ne vieną panaudotą raketą. Skaityti toliau
