Mokslo naujienos

„Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje? (video) (0)

erdvelaivis_mokslosriuba.lt

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.

Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau

A. Alaburda: Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais (0)

VU prof. Aidas Alaburda | E.Kurausko nuotr.

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis VU atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams. Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (7)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

E. Jovaiša: Aukštųjų mokyklų valdymą turime patikėti akademinei bendruomenei (1)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Gegužės 25 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (XIIIP-752), kuriomis lemiamas vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme grąžinamas universiteto akademinę bendruomenę atstovaujančiam Senatui. Siūloma pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas, rektoriaus rinkimo ir atleidimo tvarką, akademinės bendruomenės dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo institucijas.

Projektas numato, kad Senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o Taryba – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija, prisiimanti atitinkamą atsakomybę. Skaityti toliau

Kauniečių „Mokslo salos“ projektą palaimino ir LVŽS (1)

„Mokslo sala“ | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Gegužės 24 d. Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje lankėsi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir kiti savivaldybės atstovai, kurie valdančiajai frakcijai pristatė „Mokslo salos“ projektą.

Kauno Nemuno saloje ruošiamasi įkurti nacionalinės svarbos mokslo centrą, kuris pritrauktų lankytojus ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš užsienio šalių. Šis centras, kitaip nei įprasti muziejai, bus interaktyvus, ekspozicijos besikeičiančios, o eksponatai – skatinantys pažinti žmogų, jo sąsajas su aplinka, įvairius mechanizmus. Tokių centrų Skaityti toliau

Pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus registruos ir Lietuva (0)

seisminiai stebejimai_wikipedia.org nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik įsteigė specialų seisminių stebėjimų padalinį, kuris registruos pasaulyje vykdomus branduolinius bandymus. Šis padalinys, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, papildys Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (VBBUS) organizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, tarptautinę seisminių stebėjimų sistemą.

Šią sutartį mūsų šalis pasirašė 1996 m. Šiuo metu ją yra pasirašiusios 166 valstybės. VBBUS visiškai įsigalios, kai ją pasirašys ir ratifikuos visos pasaulio valstybės. Siekiama, kad tai įvyktų iki 2020 m.

Skaityti toliau

Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms dėl mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo (0)

Seimas_lrv.lt

Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-4740(2), kuriomis numatoma valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimą reglamentuoti įstatymo lygmeniu.

Įstatymo projektu taip pat siekiama padidinti vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybės (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatines ribas Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos (0)

Sv Jono baznycia_wikipedija.org

Gegužės 16 d., 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vyks garbės daktaro vardų teikimo iškilmės. Šiemet VU garbės daktarais bus inauguruoti Paryžiaus Nantero universiteto profesorius Otmaras Seulas ir Lilio mokslų ir technologijų universiteto profesorė Mari-Klod Viano (Marie-Claude Viano).

Abu mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su VU.

Prof. O. Seulas įvertintas už iškilius darbus diegiant naujus teisės dėstymo metodus, tobulinant teisės studijų programas, plėtojant atvirą lyginamąjį požiūrį į skirtingas teisės tradicijas ir kultūrų įvairovę, Skaityti toliau

VDU duris atvers botaniko Liudo Vailionio auditorija (2)

Liudas Vailionis _vdu.lt

Gegužės 12 d., penktadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Biologijos studijų pastate (Ž. E. Žilibero g. 2, Kaunas) vyks Lietuvos botaniko, VDU profesoriaus Liudo Vailionio auditorijos atidarymo iškilmės.

Liudas Vailionis buvo vienas iš Lietuvos aukštosios mokyklos iniciatorių, botanikos ir biochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas, vienas iš „Lietuvos botanikos žodyno“ sudarytojų, gamtosaugos puoselėtojas, lietuvybės ugdytojas ir patriarchas. Už vaisingą pedagoginį ir mokslinį darbą Vytauto Didžiojo universitete jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą (video) (0)

Dumblas_mokslosriuba.lt

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas dalykas.

„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Valant miestų nuotekas susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Skaityti toliau

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje industrijos parodoje „Hannover Messe 2017“ (0)

Lietuvos mokslas pristatomas parodoje Vokietijoje_mita.lt2

Šią savaitę, balandžio 24 d. – 28 d., Lietuvos mokslo delegacija, vienijama Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklo „Open R&D Lietuva“, dalyvauja didžiausioje pasaulinėje pramonės parodoje „Hannover Messe 2017“, Vokietijoje.

Jungtiniame Lietuvos stende atstovai iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio ir Klaipėdos universitetų bei Lietuvos energetikos instituto pristato mokslinių Skaityti toliau

Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas (0)

mokslininku idejos_smm.lt

Universitetuose ir mokslo institutuose atsiras kompetencijos centrai, kuriuose mokslininkai ir studentai galės išbandyti naujas verslo idėjas. Tam numatyta skirti 11,6 mln. eurų ES investicijų.

Balandžio 24 d. mokslo ir studijų institucijoms skelbiamas kvietimas teikti paraiškas kompetencijos centrų veiklai. Vienam projektui numatoma skirti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų. Paraiškas galima teikti iki liepos 24 d. Skaityti toliau

Vasario 16-osios Akto faksimilė bus saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (tiesioginė transliacija) (1)

Rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 dieną Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai  bus perduota Vokietijoje rasto Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė.

Renginyje kalbės užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Liudas Mažylis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą kovo 29 dieną suradęs Vokietijos diplomatiniame archyve. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas: Nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti Nepriklausomybės Akto suradimo reikšmę (4)

L.Mazylis_D. Barysaitė.lrs.lt

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitikęs su Lietuvos Nepriklausomybės Aktą Vokietijos diplomatiniame archyve radusiu VDU prof. Liudu Mažyliu sako, kad nedraugiškos Lietuvai jėgos bando sumenkinti šį faktą, tačiau parlamento vadovo nuomone, Lietuvos piliečiams tokio pobūdžio propaganda neveiksminga.

„Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, okupantai mums bandė įteigti, kad jokio Nepriklausomybės Akto niekada nebuvo, tačiau mūsų tikėjimas buvo stipresnis. Šiandien matome, kad jis yra. Tai nuostabiausia žinia ir dovana Lietuvai, Skaityti toliau

Kaip sumažinti antibiotikų vartojimą? (0)

Antibiotikai | Pixabay.com nuotr

„Daugiau kaip prieš 30 metų tyrimais įrodyta, kad antibiotikus vartojant gausiai ir neracionaliai, bakterijos tampa jiems atsparios. Apie tai perspėjo ir antibiotikus atradęs mokslininkas Aleksandras Flemingas, atsiimdamas Nobelio premiją už šį atradimą. Šio amžiaus pradžioje dėl itin spartaus bakterijų atsparumo didėjimo pasaulio medikai ir mokslininkai sunerimo, kad trūksta veiksmingų antibiotikų. O pastaraisiais metais vis daugiau šalių praneša išskyrę visiems antibiotikams atsparių bakterijų. Mokslininkams intensyviai ieškant naujų antibiotikų, itin akcentuojama atsakingo turimų antibiotikų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: norite tapti kosmoso turistu? Bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (video) (0)

Astronautai_mokslosriuba.lt

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (5)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

„Mokslo moterims“ stipendijai gauti pateiktos 102 paraiškos trijose Baltijos šalyse (0)

L'Oreal Baltic nuotr.

Šių metų gegužės 26 dieną Latvijos mokslų akademijoje per iškilmingą ceremoniją bus paskelbti trijų šalių stipendininkių vardai.  Stipendijai gauti pagal programą „Mokslo moterims“ buvo pateiktos 102 paraiškos visose trijose Baltijos šalyse.

Programos tikslas  – paremti moterų galimybes, joms siekiant karjeros moksle. L’Oreal Baltic 6000 Eur dydžio stipendija „Mokslo moterims“ bus suteikta penkioms gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos mokslų srityse dirbančioms Baltijos šalių mokslininkėms. Skaityti toliau

Vyriausybė pritaria siūlymui kelti mažiausiai uždirbančių mokslininkų algas (0)

mokslininkai-mokslas_smm-lt

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.

„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“,  – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai (0)

geliu puokste_alkas.lt

Kovo 7 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikitos Lietuvos mokslo premijos.

Geriausiems Lietuvos mokslininkams įteiktos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijų laimėtojus pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Jūs ne tik kuriate naujas žinias, bet ir auginate naujas mokslininkų kartas, – sakė ministrė J. Petrauskienė. – Linkiu, kad formuojant mokslo politiką Lietuvoje remtumėmės tokiais pačiais principais, Skaityti toliau

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio“, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės“ – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017“.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų. Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)

NASA nuotr.

Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.

Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau

AIDS išgydymas yra tik laiko klausimas (0)

DNR | pixabay.com nuotr.

Ateityje perpratus virusų apsaugos sistemą ir turint galimybę redaguoti žmogaus DNR kodą bus galima išgydyti ir pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, mano Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys, rašo vu.lt.

Pasaulio akademinę areną sudrebinęs mokslininkas kartu su komanda atrado metodą itin tiksliai redaguoti žmogaus DNR kodą. Skaityti toliau