Mokslo naujienos

Dvi lietuvės mokslininkės pagerbtos išskirtiniais „Moterims moksle” apdovanojimais (0)

Rima Budvytytė Ir Dominyka Dapkutė | T. Kaunecko nuotr.

Septynios iškilios mokslininkės iš Baltijos šalių šiemet buvo pripažintos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimuose. Konkurso Lietuvoje nugalėtojų laurai ir 6000 eurų dotacijos šiemet atiteko ir dviem Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkėms: dr. Rimai Budvytytei ir Dominykai Dapkutei. 

Programa „Moterims moksle“ skatina talentingas mokslininkes tęsti tyrimus ir pagerbia už indėlį, siekiant visuomenės pažangos. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis. Skaityti toliau

Studentai, vykdantys tyrimus saugomose teritorijose, pristatė savo darbus (0)

VU GMC magistranto G. Paškevičiaus skaitomas mokslinis pranešimas | lrv.lt nuotr.

Birželio 2 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre įvyko konferencija „Jaunųjų mokslininkų tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose 2020“. Buvo skaitomi 8 moksliniai pranešimai, po konferencijos vyko diskusija su pranešėjais, VSTT specialistais bei dėstytojais bei buvo prieita bendra išvada – skatinti ST specialistų bei jaunųjų tyrėjų tarpusavio bendradarbiavimą.

Tardamas sveikinimo žodį ir atidarydamas konferenciją VSTT direktorius Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

G. Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė toliau ignoruoja lietuvių ugdymo poreikius (9)

Doc. dr. Gediminas Kazėnas | Asmeninė nuotr.

Gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.

Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Skaityti toliau

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi (0)

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau Skaityti toliau

VGTU užsibrėžė išauginti naują kosmoso startuolių kartą (2)

AGAI dekanas dr. Justas Nugaras | asmeninė nuotr.

Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas vienas pirmųjų ėmėsi stiprinti šalies kosmoso bendruomenę. Praėjusiais metais atnaujinta universiteto Aeronautikos inžinerijos magistrantūros programa studentams siūlo išskirtinę galimybę – pradėti kurti kosmoso startuolį dar studijų metais ir taip išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus galimybes.

Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano dr. Justo Nugaro, valstybių, mokslo ir verslo susidomėjimas kosmoso technologijomis neatsitiktinis. Skaityti toliau

Naujos kartos organiniai šviestukai – neatskiriama mūsų ateities kasdienybės dalis (1)

3 pav. (a) „Huawei Mate X“ ir „Galaxy Z Flip“ telefonai | Gamintojo nuotr.

Išmanusis telefonas ant rankos, dvipusis ypatingos raiškos ekranas, televizoriaus monitorius ant sienos apmušalų – tai organiniai šviestukai (angl. OLED – Organic Light Emitting Diode), kuriems reikalingas didelis plotas ir lankstumas ir kurie atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes praktiškai.

Pagal „IDTechEx“ kompanijos atliktus nepriklausomus rinkos tyrimus ir įvykius apie besivystančias technologijas (1 pav.) paskaičiuota, kad 2018 m. OLED pramonės vertė Skaityti toliau

Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam protui? (0)

AGAI dekanas Justas Nugaras | VGTU nuotr.

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Tiesa, kokių būtent specialistų prireiks, spėti ryžtasi nedaugelis. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video) (1)

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? | LRT nuotr.

Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.

Tačiau kur pasidėjo tos hologramos, kurias prieš dešimtmečius įsivaizdavo mokslinės fantastikos autoriai – žmogaus dydžio projekcijas, leidžiančias bendrauti per atstumą tarsi būtumėte vienas greta kito? Ir kaip hologramos apsaugo nuo klastočių? Pakalbėkime apie tai tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Skaityti toliau

Technologinis šalies proveržis – jaunųjų elektronikos talentų rankose (1)

Andrius Katkevičius | VGTU nuotr.

Automatizacijai ir skaitmenizavimui sparčiai skverbiantis į daugumą pramonės šakų globaliu mastu, didėja elektronikos bei informacinių technologijų inžinierių poreikis. Šių specialistų paklausa per pastaruosius kelerius metus išaugo ir Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. daugiau nei 95 proc. kvalifikuotų elektronikos ir informacinių technologijų specialistų paklausos sudarė naujai sukurtos darbo vietos.

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektroninių sistemų katedros profesoriaus Andriaus Katkevičiaus, šių specialybių atstovai turi itin dideles perspektyvas Skaityti toliau

VDU mokslininkai: užsikrėtimų atvejų ir toliau mažės, bet svarbu išlaikyti budrumą (0)

Interaktyvus matematinis modelis, gegužės spėjimas | VDU nuotr.

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokius spėjimus pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis tikrą padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Skaityti toliau

Lazerių kūrėjai apdovanos šviesos reiškinių nuotraukas (0)

Lazeriai | Rengėjų nuotr.

Gegužės 16 d., minint UNESCO inicijuotą Tarptautinę šviesos dieną, Lietuvos lazerių asociacijos narės kviečia prisijungti ir dalyvauti nuotraukų varžytuvėse bei laimėti vertingų apdovanojimų.

Šviesa lydi mus visą gyvenimą. Ji – gamtos dalis, kaip ir atomai, molekulės, žvaigždės, planetos ir visa gyvybė. Jos reikšmė žmonijai neįkainojama. Šviesa padėjo išplėtoti mokslinį pasaulio suvokimą, žmonės išmoko ją valdyti ir panaudoti savo naudai. Tikriausiai todėl bet kokie su šviesa susiję bandymai ir išradimai sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Mokslas ją dar ilgai tyrinės, todėl ateityje laukia daug įdomių žinių ir naujovių, susijusių su šviesa. Skaityti toliau

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ (12)

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ | Shutterstock nuotr.

Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas. Universali konstanta kosmoso pakraščiuose atrodo ne tik erzinamai nepastovi, o lyg to dar būtų negana, tai vyksta tik viena kryptimi, kas yra, švelniai tariant, keista.

„Tolimiausias žinomas kvazaras yra už maždaug 12–13 milijardų šviesmečių,“ – sako profesorius Vebas (Webbas).

„Tad, detaliai tiriant tolimų kvazarų šviesą, tiriamos ir jaunos, vos milijardo Skaityti toliau

Paskirta Teodoro Grotuso stipendija (0)

Teodoro von Grotuso(Theodor von Grotthuss) skulptūra (gipsas), esanti Žiemgalos muziejuje | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) valdybos (Edita fon Grotus (Edita fon Grotthuss), prof. Eimutis Juzeliūnas, akad. Aivaras Kareiva, akad. Rimantas Ramanauskas, prof. Jūratė Senvaitienė) teikimu LMA prezidiumas nusprendė 2019 metų LMA Teodoro Grotuso stipendiją, kuri bus įteikta per 2020 m. LMA narių visuotinio susirinkimo sesiją, skirti Fizinių ir technologijos mokslo centro doktorantui Simonui Ramanavičiui. Stipendijos laimėtojas yra paskelbęs keletą straipsnių apie magnetinių nanodalelių sintezę ir apibūdinimą bei apie nanostruktūrizuotų paviršių sintezę. Dalyvavo įvairiose konferencijose, skaitė mokslinius pranešimus ir vykdė įvairias mokslinių projektų užduotis. Skaityti toliau

Universitetų dėstytojai kviečiami tapti mokytojais bei mokyklų vadovus (0)

Kaunas kartoja sėkmingą ėjimą: dėstytojai vėl kviečiami persiorientuoti į mokytojus bei vadovus | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šių dienų demografinė padėtis ir švietimo sistemos permainos skatina naujienas. Visos šalies mokyklose pastebimas vis didesnis mokytojų poreikis. Trūksta ne tik įvairių dalykų mokytojų, bet ir ugdymo įstaigų vadovų.

Kauno miesto savivaldybė ėmėsi neeilinio sprendimo, dar 2018 metų vasarą pakvietė universitetų dėstytojus įgyti papildomų gebėjimų ir dirbti mokytojais bei siekti mokyklų vadovų pareigų. Projektas pasiteisino, tad šiemet renkama dar viena dėstytojų grupė. Skaityti toliau

Stažuotę NASA atlikęs VU studentas Aivaras: tai buvo išskirtinė patirtis (1)

Aivaras Vilutis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas | Asmeninio albumo nuotr.

Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Neseniai iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre grįžęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA.

– Aivarai, esate Vilniaus universiteto neurobiofizikos 3 kurso studentas. Ar galite savais žodžiais trumpai apibūdinti, kas yra neurobiofizika? Kodėl pasirinkote šią studijų kryptį? Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai pateikė 78 paraiškas dėl valstybei svarbių sprendimų COVID-19 padariniams mažinti (3)

Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Lietuvos mokslininkai aktyviai atsiliepė į Lietuvos mokslo tarybos kvietimą teikti paraiškas trumpalaikiams taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie prisidėtų ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo. Valstybės valdymo, viešojo ir privataus sektoriaus institucijoms moksliniais tyrimais grįstas išvadas ir patarimus yra pasirengusios pateikti net 78 šalies tyrėjų grupės.

Per itin trumpą laiką net 442 tyrėjai iš 16 universitetų, institutų, mokslo ir medicinos centrų susibūrė į grupes ir pasiūlė mokslinių tyrimų, kurie galėtų padėti Lietuvos valstybei ir visuomenei įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, idėjas. Vilniaus universitetas pateikė 20, Kauno technologijos universitetas – 15, Vilniaus Gedimino technikos Skaityti toliau

VU fizikas sukūrė vieną iš penkių COVID-19 statistikos Lietuvoje žemėlapių (0)

Mindaugas Macijauskas | Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas prisidėjo prie virtualaus žemėlapių rinkinio, leidžiančio analizuoti įvairius su koronavirusu (Covid-19) susijusius statistinius duomenis mūsų šalyje, kūrimo. Lietuvos statistikos departamento parengtame rinkinyje pateikiami penki žemėlapiai, iš kurių vieną – COVID-19 pandemijos Lietuvoje GIS žemėlapį sukūrė VU Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro atstovas Mindaugas Macijauskas. Jame pateikiama COVID-19 susirgimų, pasveikimų ir tkrinimų informacija, kuri nuolat atnaujinama. Skaityti toliau

2020 metams 25 proc. didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius (0)

Studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino numatomus 2020 m. valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose skaičius. Lyginant su 2019 m. planu, priėmimo į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas skaičius šiemet didėja 25 proc.

„Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Skaityti toliau

Lietimui jautrūs ekranai automobilių mygtukų dar nepakeis (0)

3D prietaisų skydelis | „General Motors“ nuotr.

Palyginę naują ir antrą ar trečią dešimtį skaičiuojantį automobilį, tikrai pastebėsime daug skirtumų, o vienas labiausiai pastebimų – automobilio salone esantys ekranai. Anksčiau visa informacija buvo pateikiama rodyklėmis arba įprastuose, skaitmeninį laikrodį primenančiuose ekranėliuose, o automobilio funkcijos valdomos mygtukais ir įvairiais valdikliais. Dabar kone kiekviename naujame automobilyje rasime bent po du ekranus. Skaityti toliau

Lietuviai kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą kovai su COVID-19 (0)

Lietuviai kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą kovai su COVID-19 | MITA nuotr.

Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos“, įsikūrusi Kaune, kuria vienintelį pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.

„Dezinfekavimo metu kyla didelis pavojus žmonėms užsikrėsti virusais, todėl mūsų kuriamas autonominis robotas galėtų padėti veiksmingai išspręsti šią problemą ir užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą“, – pasakojo Paulius Rakauskas, verslo vystymo vadybininkas iš UAB „Rubedo sistemos“. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vilniaus senamiestyje – pirmoji Europoje parduotuvė be kasų (video) (0)

pirmoji Europoje parduotuvė be kasų | LRT nuotr.

Apsipirkimas per kelias sekundes: įeinate į parduotuvę, pasiimate ko reikia ir išeinate. Nereikia stovėti eilėje, bendrauti su kasininku ar skaičiuoti grynuosius – už jus viską atlieka dirbtiniai neuroniniai tinklai, dvylika parduotuvės palubėje esančių vaizdo kamerų ir išmanių inžinierių algoritmai. Kokios technologijos leidžia veikti tokiai parduotuvei?

„Pati sudėtingiausia dalis visgi yra informacijos apjungimas iš skirtingų sensorių, skirtingų neuroninių tinklų į bendrą suvokimo erdvę. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: kaip ateityje žmonija pasigamins energijos? (video) (7)

Branduolinė sintezė | LRT nuotr.

Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau

„Išjungti“ žmogui kenksmingas bakterijas galima ir šviesos jungikliu? (1)

Kur jungikliai turi būti nuolat valomi, ypač svarbu atsparumas vandeniui | „Berta And“ nuotr.

Pastaruoju metu žmonės tam tikrais daiktais išmoko naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti ar stumti pasislėpus po ilgesne megztinio rankove. Tokių ir panašių gudrybių imamasi tam, kad tik nereikėtų liestis prie tikrais pragaro vartais tiesiogine šio žodžio prasme virtusių dažno, viešo naudojimo prietaisų ar įrenginių.

Vis dėlto šitoje padėtyje, kai susiduriama su itin sparčiai plintančiu virusu, verta prisiminti (o ypač – verslui, kuris gali siūlyti Skaityti toliau

Kovoje su koronavirusu pasitelkiamas ir dirbtinis protas (3)

Kovoje su koronavirusu pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai | „Huawei Cloud EIHealth“ nuotr.

Prieš keletą mėnesių prasidėjęs koronaviruso COVID–19 protrūkis privertė Nacionalinę Kinijos sveikatos komisiją ieškoti patikimo diagnostikos būdo, leidžiančio įvertinti ligos progresavimą ir nustatyti tinkamą gydymo planą. Dėl savo greičio ir išsamumo buvo pasirinktas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, tačiau dideli užsikrėtusiųjų kiekiai ir sudėtingi plaučių pažeidimai lėmė šių diagnostikos aparatų apkrovą bei didelius radiologų darbo krūvius. Vis dėlto, buvo rastas sprendimas – ligai diagnozuoti pasitelkta dirbtiniu protu paremta KT vaizdų analizės paslauga, sėkmingai prisidedanti prie kovos su pavojingu virusu. Skaityti toliau

Mokslo šventė „Eureka“ nukels į kosmosą ir CERN laboratoriją (video) (1)

Kadras iš filmo „CERN: eksperimentinis miestas“ | lma.lt nuotr.

Į „Kino pavasarį“ grįžta mokslo populiarinimo šventė „Eureka“. Šiemet jos žiūrovai galės nemokamai pamatyti keturis mokslinės fantastikos ir dokumentikos filmus apie kosmines misijas, žvilgsnį į Žemę, mokslinių idėjų raidą, ateities eksperimentus ir Europos branduolinių tyrimų organizaciją (CERN).

Filmus „Aniara“, „16 saulėtekių“ ir „CERN: eksperimentinis miestas“ bus galima žiūrėti bet kuriuo metu nuo kovo 23 d. iki balandžio 2 d. išsinuomojant TELIA TV. Filmas „Proksima“ bus rodomas tik balandžio 2 d., jį taip pat bus galima nemokamai išsinuomoti TELIA TV. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame | LRT nuotr.

Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Į kreidą pažvelgus per mikroskopą, miniatiūrines fosilijas galima įžiūrėti.

Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius. Būtent geologijos mokslas mums leidžia tyrinėti praeityje vykusius klimato pokyčius ir geriau suprasti, kas gali mūsų laukti ateityje. Skaityti toliau

Kaip užauginti inžinerijos Sabonį ar matematikos Grigorian? (1)

Moksliniai tyrimai | VGTU LinkMenų fabriko nuotr.

Ko reikia, kad Lietuvos ekonominės plėtros ir pažangos procesas nemažintų tempo? Vienas svarbiausių kriterijų yra naujovės, tačiau Europos Komisijos paskelbtame Naujovių švieslentės reitinge Lietuvai teko tik 20-oji vieta. Mokslo specialistams ši žinia didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, judame pirmyn, tačiau svarbiausia naujos šalies puoselėjimo sėkmės sąlyga glūdi ateities talentų ruošime: specialistų, išmanančių naujovių kūrimą ir diegimą, rengimas turi tapti švietimo sistemos prioritetu.

Siūlo vadovautis sporto ir meno pasaulių pavyzdžiais Skaityti toliau

Pirmąkart istorijoje: lietuvių sukurta nuotolinio mokymosi platforma iškovojo pasaulio „skaitmeninio čempiono“ vardą (0)

WSA winners logo | rrt.lt nuotr.

Pasaulio viršūnių apdovanojimų (World Summit Awards – WSA )  kongrese Vienoje apdovanoti Lietuvos sprendimai, patekę į geriausiųjų pasaulyje skaitmeninių socialinių naujovių 40-tuką –  BitDegree („BitDegree“, kategorija „Mokymasis ir švietimas“) ir ChestEye CAD („Oxipit“, kategorija „Sveikata ir gerovė“). Be to, BitDegree pripažintas ir absoliučiu pasauliniu nugalėtoju mokymosi ir švietimo naujovių kategorijoje. Tai – pirmasis kartas, kai atrinktas Lietuvos sprendimas tapo vienu iš Pasaulio viršūnių apdovanojimų (World Summit Awards) skaitmeninių čempionų – geriausia naujove pasaulyje savo srityje.

 „BitDegree komanda nuoširdžiai džiaugiasi šiuo pasauliniu pripažinimu. Šis apdovanojimas patvirtina, kad mūsų idėjos

Skaityti toliau

Gimnazisto kuriama naujovė gali pakeisti medienos pramonę (1)

 Tautvydas Ribinskas | LSMU nuotr.

Aštuoniolikametis Tautvydas Ribinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto laboratorijose tiriantis natūralią priemonę medienai impregnuoti, jau skina laimėjimus tarptautinėse varžytuvėse. Kovo 11 dieną jis pelnė TV3 televizijos projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimą.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinio Tautvydo Ribinsko laisvalaikis – kitoks nei daugelio bendraamžių. Gimnazistas jau daugiau kaip metus atlieka tyrimą, padėsiantį kurti natūralią priemonę medienai impregnuoti ir apsaugoti nuo ją ardančių mikrogrybų. Skaityti toliau