Pristatome Tautodailės metams (2020) skirtą projektą „Kryždirbystės keliai Lietuvoje“. Rinkdama medžiagą žemėlapiui projekto kūrybinė grupė atliko 10 ekspedicijų Lietuvos regionuose, aplankė mūsų šalies nacionalinius ir regioninius parkus.
„Kryždirbystės keliai Lietuvoje“ (https://kryzdirbysteskelias.lt/) – tai skaitmeninis dviejų dalių Lietuvos kryždirbystės kelių žemėlapis, kurį parengė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros tyrimų institutu. Projekto įgyvendinimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Šiuo metu iš viso žemėlapyje per 100 įrašų. Tikimės, kad ateityje žemėlapis bus papildytas arba jo pagrindu rasis naujų detalesnių maršrutų.
Pirmajame žemėlapyje pristatomos su kryždirbyste siejamos vietovės Lietuvoje. Čia sužymėti neatsitiktiniai sakralių ir sekuliarių skulptūrų ansambliai, pavieniai paminklai, kryžių laukeliai, kalneliai, šventvietės ir memorialai. Tai neabejotinai vienos reikšmingiausių lietuviškosios kryždirbystės vietovių, kuriose stovi paminklai, pasižymintys istorine, socialine, kultūrine ar menine verte.
Paminklų aplinka dažnai išskirtinė dėl unikalaus gamtinio ar kultūrinio kraštovaizdžio: tai ir vaizdinga regioninio ar nacionalinio parko teritorijos dalis, etnografinis kaimas, šventvietė, ir unikalaus architektūros statinio kaimynystė.
Vis dėlto tai tik nedidelė dalis visų kryždirbystės paminklų ir jų sankaupų Lietuvoje, kuriuos kūrybinė grupė per keletą mėnesių suspėjo užfiksuoti ir įtraukti į žemėlapį.
Antrajame žemėlapyje pristatomi talentingi tautodailininkai – kryždirbiai, dievdirbiai ir kalviai. Visuomenėje kryždirbystė dažniau siejama su pačiais paminklais, o ne su gyvuojančiu amatu, papročiais, tradicija ar meistrų įgūdžiais, kurie sudaro vertybės, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, esmę. Būtent meistrai šiandien yra pagrindiniai šios tradicijos puoselėtojai, besirūpinantys jos tęstinumu, turintys daug žinių ir įgūdžių. Todėl šis žemėlapis skirtas kryždirbiams ir jų sukauptoms asmeninių darbų ekspozicijoms bei dirbtuvėms, kurias susitarus galima aplankyti.
Susitikimai su kryždirbiais projekto kūrybinei grupei paliko neišdildomą įspūdį. Tai išties išskirtinės, savo kraštui daug nusipelniusios asmenybės ir tikri menininkai, dažnai turintys daug įvairių talentų ir įdomių pomėgių. Šių susitikimų akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
Per keletą mėnesių šio projekto rengėjai suspėjo aplankyti net 35 kryždirbius skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai tik dalis gausios tautodailininkų bendruomenės, todėl tikimasi, kad ateityje daugiau kryždirbių prisijungs prie šios duomenų bazės.
Projekto kūrybinė grupė: koordinatorė Milda Valančiauskienė, menotyrininkė dr. Skaidrė Urbonienė, fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, IT programuotojas Vincentas Vienožinskis, dizainerė Jurga Dovydėnaitė, lietuvių k. redaktorė Margarita Gaubytė, asistentės: Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, Rugilė Jonušaitė.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato žinia
Po šimtmečius trukusių pastangų uždrausti garbinti Gamtą, Popiežius liepė nebe drausti , bet ant garbinamų dalykų užkabinti kryžių. Taip krikščionybė ”užsivilko” senojo tikėjimo rūbą. Tarkim, žmonės garbino Ąžuolą – užkabino kryžių. Taip paskui atsirado kryžius įvairiausiais pavidalais, visur kur buvo šventa vieta vietiniams. Negarbingai kryžius atėjo, bet kas beliko nabagui daryti, jei jis mylį medį – galėjo ji toliau mylėti, bet negyvą.
Šalin rankas nuo propagandos (nesvarbu, sąmoningos ar ne), pavadintos menu.