Lapkričio 23 dieną, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Lietuvos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku ir ,,Aušros“ vyr. redaktore Irena Gasperavičiūte uždegė simbolines žvakutes ant 1919-1920 metais žuvusių Berznyko bei Seinų kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių kapų.
Lietuvos kariai, palaidoti šiose kapinėse, žuvo karinio konflikto su Lenkija metu mūšyje, įvykusiame 1920 metų rugsėjo 22-23 dienomis netoli nuo Berznyko.
Mūšyje Lietuvos kariuomenės 5-asis pėstininkų pulkas atkakliai gynėsi, bet buvo priverstas trauktis. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo atlikti istoriniai tyrimai ir atnaujintos Lietuvos karių palaidojimo vietos Berznyko ir Seinų kapinėse.
Susiję straipsniai:
- Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
- Seinuose lietuviškų mišių nebėra
- Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje
- Seimo ir PLB komisija aplankė etninių žemių lietuvių bendruomenes Punske, Seinuose ir Suvalkuose
- Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
- P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
- Seinuose ir Punske vyks lietuvių etninės kultūros metodinės dienos
- I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
- Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis
- 2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais
- Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video)
- Lietuvos švietimo viceministras lankėsi Punsko ir Seinų krašte (video)
- Lietuvos ambasadoje Ukrainoje minėta Lietuvos kariuomenės diena
- Lietuvos kariuomenės dienos proga pagerbtos visų keturių Lietuvos kariuomenės pajėgų vėliavos (nuotraukos, video)
- Lietuvos nepriklausomybės kovos įamžintos pašto ženkle
- Lietuvos kariuomenė – nepajudinamas mūsų nepriklausomybės ramstis
- Karo akademijoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena
- Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
- Minėsime Lietuvos kariuomenės dieną ir atkūrimo 99-osios metines (programa)
- Lenkų ir lietuvių ginčas
- Kaune įvyks Dainavos bendruomenės renginys, skirtas Lietuvos kariuomenės 95-osioms įkūrimo metinėms
- Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėta Lietuvos kariuomenės diena (nuotraukos)
- Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris
- Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
- Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
- Kariuomenės dienos proga bus įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai
- S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai
- Vilniuje iškilmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena (nuotraukos, video)
- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais
- Bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis (video)
Pagarba savanoriams. Bet gaila, kad Lietuvoje savanorių buvo per mažai. Jei daugiau nei dvigubai mažesnė Estija tuo metu nepriklausomybės kovoms sugebėjo surinkti daugiau nei 2,5 karto didesnę kariuomenę, tai koks proto tamsumas neleido to padaryti lietuviams? Lietuvos kariuomenė atitinkamai galėjo būti 4-5 kartus didesnė nei ta, kuri buvo. Tada, tikriausiai, ir Seinai būtų apginti, ir Vilnius, ir Astravas ir kitos 1920-07-12 sutartyje numatytos teritorijos.
+++
Kariuomenės 1919 metų antroje pusėje Lietuvai jau pakako. Bolševikai nuo Alytaus ir Kėdainių buvo išvyti net už Zarasų. Bermontininkai nuo Radviliškio buvo priversti pasitraukti į Šiaulius, o iš jų į Rytprūsius. Tačiau Smetonos valdžiai “pritrūko” valios po to sutelkus kariuomenę iš Vilniaus ir etninių žemių išguiti Lenkiją… Taigi čia ne kariuomenės stygiaus, o valdžios valios Lenkijos atžvilgiu klausimas. Deja, jis, matyt, pataikaujant Smetonai, paliko Lietuvos istoriografijoje nekeliamas…
Baisus, lyg trileris tas XIX a. …
Ar yra giminė, kurios nors vienai kartai pavyko nugyventi šūvių negirdėjus, žudynių nemačius? O ypač vyrams – kariauti buvo priversti seneliai, tėvai ir anūkai, o ne vienam jų proanūkiui dar teko iš Afganistano karste grįžti…