gamta.lt nuotr.
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas Europos Sąjungos rinkai tiekti drabužius ar su jais susijusius aksesuarus, avalynę ir tekstiles gaminius, kuriuose yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos.
Naujas draudimas, priimtas Europos Komisijai pakeitus REACH reglamento XVII priedą (http://inx.lv/RISl), taikomas tiek ES gaminamiems, tiek į ES importuojamiems tekstilės produktams. Kiekviena medžiaga, kurios naudojimas apribojamas, skiriasi savo savybėmis, todėl didžiausios koncentracijos ribos nurodytos atskirai kiekvienai medžiagai arba medžiagų grupei.
Kai kurios iš tekstilės pramonėje naudojamų cheminių medžiagų yra ypač pavojingos žmogaus sveikatai, nes gali sukelti vėžį, DNR pakitimus bei pakenkti reprodukcinei sistemai. Šių medžiagų poveikį vartotojai patiria po sąlyčio su oda arba įkvėpus.
Cheminės medžiagos tekstilės pramonėje naudojamos norint gaminiui suteikti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, naudojant biocidus siekiama neleisti pelėsiui daugintis ant batų, dažus – suteikti drabužiams tam tikras spalvas, o vandeniui atsparias medžiagas – padaryti lauke dėvimus gaminius praktiškesniais. Kartais specialių cheminių medžiagų dedama siekiant užtikrinti, kad ilgai transportuojami drabužiai nesusiglamžytų, o kai kuriuose drabužiuose ir avalynėje yra bakterijas naikinančių medžiagų, šalinančių blogą kvapą.
Tekstilės pramonė vis dažniau yra skatinama keisti naudojamas pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis alternatyvomis. Europos Komisija naująjį apribojimą priėmė 2018 m. Tikimasi, jog įsigaliojęs draudimas apsaugos Europos piliečių sveikatą nuo cheminių medžiagų keliamos nepriimtinos rizikos.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Tyrėjų naktį galimybė sužinoti apie pavojus naudojamuose gaminiuose
- 10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį
- Saikingas ir tinkamas cheminių medžiagų naudojimas – sveika ir saugi buitis
- Lietuva palaiko kitų ES šalių siekius riboti chemines medžiagas gaminant žaislus
- Lietuvių gyvenamoji aplinka užteršta cheminėmis medžiagomis
- Tropikų skonio nuodai
- Vis daugiau požeminio mineralinio vandens naudojama sveikatingumui
- Grožis sklinda iš vidaus, bet kosmetikos gaminiai turėtų likti paviršiuje
- Akcijos „Pagalvok, kai perki“ savanoriai davė kraujo unikaliam tyrimui
- Leista glifosatą naudoti dar 5 metus
- Plaukų dažymas. Ar tai visada saugu?
- Viešasis sektorius ir maisto pramonė bendradarbiaus gerinant maisto gaminių sudėtį
- Europos Parlamentas ragina uždrausti bandyti kosmetiką su gyvūnais
- Rupūs miltai – keiksmažodis ar naudingas gaminys?
- Per dideli kiekiai cinamono gali turėti poveikį sveikatai
- Nelegalūs biocidiniai gaminiai mūsų aplinkoje – grėsmė sveikatai
- Vandens telkinių tvarkytojai nepritaria cheminiam ežerų valymui
- Kaip gydytis nealinant kūno?
- Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
- 10 labiausiai pasaulyje užterštų vietovių
- Pienas – geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui
- Ar saugūs miško grybai ir laukinė fauna radiacinės taršos požiūriu?
- Ką žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
- Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti
- Erkinis encefalitas Lietuvoje: serga daug, o skiepijasi mažai
- Seimas sugriežtino atsakomybę už genetiškai modifikuotų augalų auginimo ir gaminių naudojimo pažeidimus
- Kartu su gamta, o ne prieš ją
- ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje
- Baltijos jūra be menkių?
- ES įsigalioja visiškas bandymų su gyvūnais kosmetikos pramonės reikmėms draudimas
Parašykite komentarą