Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas Europos Sąjungos rinkai tiekti drabužius ar su jais susijusius aksesuarus, avalynę ir tekstiles gaminius, kuriuose yra kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos.
Naujas draudimas, priimtas Europos Komisijai pakeitus REACH reglamento XVII priedą (http://inx.lv/RISl), taikomas tiek ES gaminamiems, tiek į ES importuojamiems tekstilės produktams. Kiekviena medžiaga, kurios naudojimas apribojamas, skiriasi savo savybėmis, todėl didžiausios koncentracijos ribos nurodytos atskirai kiekvienai medžiagai arba medžiagų grupei.
Kai kurios iš tekstilės pramonėje naudojamų cheminių medžiagų yra ypač pavojingos žmogaus sveikatai, nes gali sukelti vėžį, DNR pakitimus bei pakenkti reprodukcinei sistemai. Šių medžiagų poveikį vartotojai patiria po sąlyčio su oda arba įkvėpus.
Cheminės medžiagos tekstilės pramonėje naudojamos norint gaminiui suteikti tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, naudojant biocidus siekiama neleisti pelėsiui daugintis ant batų, dažus – suteikti drabužiams tam tikras spalvas, o vandeniui atsparias medžiagas – padaryti lauke dėvimus gaminius praktiškesniais. Kartais specialių cheminių medžiagų dedama siekiant užtikrinti, kad ilgai transportuojami drabužiai nesusiglamžytų, o kai kuriuose drabužiuose ir avalynėje yra bakterijas naikinančių medžiagų, šalinančių blogą kvapą.
Tekstilės pramonė vis dažniau yra skatinama keisti naudojamas pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis alternatyvomis. Europos Komisija naująjį apribojimą priėmė 2018 m. Tikimasi, jog įsigaliojęs draudimas apsaugos Europos piliečių sveikatą nuo cheminių medžiagų keliamos nepriimtinos rizikos.
Susiję straipsniai:
- Vis daugiau požeminio mineralinio vandens naudojama sveikatingumui
- Tyrėjų naktį galimybė sužinoti apie pavojus naudojamuose gaminiuose
- 10 naujoviškų Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių gaminių, kurie stebina pasaulį
- Saikingas ir tinkamas cheminių medžiagų naudojimas – sveika ir saugi buitis
- ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje
- Ar saugūs miško grybai ir laukinė fauna radiacinės taršos požiūriu?
- Erkinis encefalitas Lietuvoje: serga daug, o skiepijasi mažai
- Seimo narys prašo Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl laiko keitimo poveikio žmonėms
- Leista glifosatą naudoti dar 5 metus
- Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome
- Akcijos „Pagalvok, kai perki“ savanoriai davė kraujo unikaliam tyrimui
- Paskirta 4,3 mln. Lt ES lėšų turizmo trasoms įrengti aplink Platelių ežerą
- Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
- Grožis sklinda iš vidaus, bet kosmetikos gaminiai turėtų likti paviršiuje
- Kanapių panaudojimo galimybės – nemokamoje stovykloje
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- Tiek lietuviai, tiek kiti europiečiai mieliau gydosi savam krašte
- Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
- Griežtinama atsakomybė už nusižengimus dėl GMO išleidimo į aplinką ar platinimą
- Pirmą kartą Lietuvoje rasta genetiškai modifikuotų petunijų
- Siūloma įstatymiškai apibrėžti lauko darželių veiklą
- Lietuvoje pritarta įteisinimui gimdyti namuose!
- Europos Parlamentas ragina uždrausti bandyti kosmetiką su gyvūnais
- Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“
- Vienkartiniai puodeliai: naudojami trumpai, tačiau nesuyra dešimtmečius
- Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga
- Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rastos laikomos pavojingos atliekos
- Viduje veikiančios kavinės galės neriboti srautų, bet bus privalu išlaikyti atstumus
- Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį
- Vaistinė kviečia pasibaigusio galiojimo vaistus atnešti atgal į vaistinę
