Konstitucinis Teismas atsisakė priimti Seimo paklausimą dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų

Lapkričio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė priimti Seimo teiktą paklausimą dėl galimų Seimo rinkimo įstatymo pažeidimų 2020 m.  Seimo rinkimuose. KT pareiškė, kad Seimas praleido įstatyme numatytą 72 valandų laiką nuo galutinių Seimo rinkimų duomenų paskelbimo.

Kaip žinia, Seimas 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu kreipėsi į KT su paklausimu dėl išvados, be kita ko, ar per 2020 metų Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdyta plataus masto informacinė politinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“ nepažeidė politinės reklamos ir agitacijos žymėjimo reikalavimų, Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl draudimo atitinkamais terminais skelbti kompromituojančią medžiagą, nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę, taip pat ar vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, nustatančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais, ir ar minėta kampanija turėjo esminę įtaką Seimo rinkimų rezultatams.

Seimas į KT kreipėsi gavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) 2020 m. spalio 31 d. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2020 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, ir vadovaudamasis, be kita ko, Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi.

KT pažymėjo, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą yra nustatytas maksimalus 72 valandų (3 dienų) laikotarpis, per kurį Seimas, gavęs partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, ar kandidato į Seimo narius skundą, gali kreiptis į KT su paklausimu, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Šis laikas skaičiuojamas nuo Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo VRK interneto svetainėje dienos ir valandos, į šį laikotarpį įskaitant ir nedarbo dienas. KT pabrėžė, kad nei Seimo rinkimų įstatyme, nei KT įstatyme nėra nustatyta, jog šis laikas gali būti atnaujinamas. Taigi Seimas, praleidęs minėtą 3 dienų laiką, netenka teisės kreiptis į KT su paklausimu, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai.

KT 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimuose yra nutaręs, kad paklausimas, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT pateiktas praleidus Seimo rinkimų įstatyme ir KT įstatyme nustatytus terminus tokiam paklausimui pateikti, yra nežinybingas KT todėl ir atsisakė nagrinėti šį paklausimą.