Baigdamas darbą dabartinis Seimas ketina įteikti „dovanėlę“ Lietuvos šilumos vartotojams – neabejotiną centralizuotai tiekiamos šilumos pabrangimą. Seime ketinama svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama griežtai riboti pigaus kuro iš trečiųjų šalių importą į Lietuvą. Neva taip ginamas Lietuvos biokuro tiekėjų interesas.
Dėl interesų galima neabejoti, tačiau ar tikrai biokuro kainų, atitinkamai ir šilumos, padidinimas yra tikrai tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Šiandienines žemas biokuro ir atitinkamai šilumos kainas daugiausiai lemia pigaus baltarusiško ir lietuviško biokuro konkurencija. Pavyzdžiui, Estijoje biokuras maždaug du kartus brangesnis. Apribojus ir sumažinus biokuro įvežimą į Lietuvą, vietinio kuro kainos neabejotinai išaugtų, praneša Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Nors BALTPOOL duomenimis pigus baltarusiškas biokuras Lietuvos rinkoje neviršija 30 procentų metinio kiekio, tačiau jo importo galimybė spaudžia biokuro kainas žemyn ir tai ne visiems patinka. Pažymėtina, kad pigus biokuras verčia mažinti ir gamtinių dujų kainas Lietuvoje, nes šios kuro rūšys tarpusavyje konkuruoja. Taigi, dirbtinis biokuro branginimas, ribojant importą, pakeltų bendrą šildymo kainų lygį Lietuvoje.
Jeigu iš tiesų yra poreikis padėti Lietuvos biokuro gamintojams, valstybei reikėtų galvoti apie tiesioginę paramą verslininkams, pavyzdžiui, skiriant paramą įrangos įsigijimui, taikant mokestines lengvatas ar pan., bet ne dirbtinai didinant šildymo kainas. Juo labiau, kad šildymui išleidžiamos ir biudžeto lėšos, šildant visuomeninius pastatus bei mokant kompensacijas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Pažymėtina, kad Lietuvos biokuro rinka yra atvira, joje veikia dešimtys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio biokuro tiekėjų. Tad nėra rizikos, kad biokuro pritrūks, o didesnė konkurencija naudinga šilumos vartotojams. Kaimyninių šalių miškus puola kenkėjai, neturima kur dėti medienos atliekų, nes mažai katilinių ir elektrinių, naudojančių šį kurą, tad turėtume pasinaudoti šia galimybe, o ne ją uždrausti.
Skandinavijos šalyse, į kurias gali būti eksportuojamas lietuviškas biokuras, kainos yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Ar bandysime riboti ir eksportą, kai tie patys verslininkai nuties eksporto kelius per Baltijos jūrą? Akivaizdu, kad dirbtinis kišimasis į rinkos sąlygomis veikiantį sektorių gali padaryti daugiau žalos, negu naudos šiuo atveju.
