Beveik 200 vaikų Seime balsavo už vaikystę be smurto

Vasario 14 d., Seimo rūmuose vykusiame renginyje – „Už vaikystę be smurto“, kurį globojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, rengė Paramos vaikams centras kartu su Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, beveik 200 vaikų pasisakė prieš smurtą.

Prieš metus, vasario 14 d., Seimo priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios visų rūšių smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus, jau duoda pirmuosius teigiamus rezultatus. Vis dėlto dar daug problemų yra neišspręsta per retai įsiklausoma į vaikų nuomonę, neišgirstama, kokio bendravimo jie norėtų iš suaugusiųjų.Minint vienų metų sukaktį, kai Lietuvoje smurtą prieš vaikus draudžia įstatymas, mokiniai balsavo Kovo 11-osios Akto salėje ir labai aiškiai išreiškė poziciją, kad yra už paskatinimus bei padrąsinimus vietoj kritikos, šaukimo, žeminimo. Taip pat vaikai vieningai pasisakė už tai, kad tėvai dažniau apsikabintų, kasdien sakytų „myliu“ ir kartu su jais žaistų. Vaikai pasisakė už galimybę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems, už paguodą ir supratimą iš suaugusiųjų, taip pat už galimybę gauti tinkamą pagalbą, kai jos reikia.

Prieš renginį vykusioje spaudos konferencijoje, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad 2017 m., kur kas daugiau vaikų nei ankstesniais metais sulaukė specialistų pagalbos, nes padaugėjo pranešimų apie smurto ir nepriežiūros atvejus. Pasak M. Majausko, keičiasi ir visuomenės požiūris, tačiau dar labai stinga prevencinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią nelaimėms, taip pat labai trūksta ilgalaikės psichologinės pagalbos.

Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė akcentavo, kad vis dar nesugebama įvertinti rizikos ir iš anksto sureaguoti į galimus smurto atvejus, kurių, deja, nemažėja. „Itin dažnai suaugusieji siunčia vaikams žinią – ką noriu, tą su tavimi darau: jei norėsiu – duosiu valgyti, o jei norėsiu – neduosiu; jeigu norėsiu paskaitysiu knygą, o jei norėsiu – trenksiu su ja per galvą“, – vis dar įsišaknijusį tėvų požiūrį į vaikus atskleidžia psichologė psichoterapeutė.

Ne mažiau svarbi ir ilgalaikė pagalba vaikams, patyrusiems bet kurios rūšies smurtą. A. Kurienės teigimu: „daugybė tyrimų patvirtina žalojantį smurto prieš vaikus poveikį: sutrikdyta sveikata, išgąstis, potrauminis stresas, negalėjimas mokytis ir pilnavertiškai gyventi. Lieka ir ilgalaikės pasekmės, pasireiškiančios žema saviverte, sutrikusiais socialiniais santykiais, sunkumais motyvuotai rūpintis savimi ir kitais, kurti pilnaverčius santykius su kitais žmonėmis“.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė akcentavo, kad labai svarbu dirbti su visuomene, kad visi tėvai, kuriems kyla klausimų apie vaikų auklėjimą, turėtų galimybę pasikonsultuoti. Pasak E. Žiobienės, „dar labai daug tėvų neskiria smurto nuo griežto auklėjimo, o praėjusiais metais pradėjusi veikti „Tėvų linija“ padeda spręsti šią problemą, tačiau to nepakanka“.

Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, „pozityvios tėvystės mokymai turėtų būti prieinami tėvams visose savivaldybėse. Taip pat labai svarbu, kad pagalbos sistema vaikams veiktų itin tiksliai ir visi specialistai žinotų, kaip konkrečiu atveju turėtų reaguoti.“

Komisijos pirmininkas M. Majauskas pabrėžė – „vaikai Lietuvoje augs saugūs, kai atsakingos institucijos užtikrins prieinamą kokybišką psichikos sveikatos pagalbą, įrodymais grįstą gydymą nuo priklausomybių ir pozityvios tėvystės ugdymą visose savivaldybėse.“