Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.
Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro Ūtos sargybos viršininkas, 40-metis Aleksandras Barauskas buvo nužudytas ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą prieš pat mūsų valstybės okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos užkardą.
1939 m. Lietuvai atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perkeltas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai pažymėtą valstybės sienos atkarpą.
1940 m. birželio 15 d. apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir užpuolė Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudydami sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas išgama šovė į galvą.
Šį įvykį matė 8 liudininkai. Po išpuolio sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusiją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau pakeliui A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barausko palaikai buvo perlaidoti Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.
Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, 2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 2010 m. birželio 15 d. jis buvo apdovanotas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“. Nuo 2006 m. birželio 15 d. A. Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 m. – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.
Labai gražus paminklas.
1940 m 06 15 raudonoji armija užpuolė Lietuvos respubliką???? Kokias istoriniais dokumentais paremtas toks teiginys?
Tai ,,džoukas”?
Ar ne per žiaurus? Nebent dar nemokantis įsijausti paauglys taip ,,juokautų”.
Žemyna, neprasidėk su šiuo š… . Tegu jis sau loja, o mes einam toliau.
Bartai nekišk galvos į smėlį. Grįžkit abudu! Eime kartu ir išdeginsime socialistui penkiakampę kaktoj. Pasirodo, kad tokių soc.brūdų Lietuvoje dar esama. O paminklas kolegai, tik ne to laikmečio, puikus. Pagarba kariui.
Kur Smetonos nota dėl šio sovietų išpuolio per sieną Maskvai, kur kreipimasis į JT dėl tarptautinės teisės pažeidimo. Apie šiuos ar kitus Lietuvos valstybės veiksmus girdėti neteko. O tai rodo, kad Prezidento pareigų atlikimas buvo aplaidus.
Apskritai tarpukario laikotarpio valstybės valdymo detaliau LRT per tuos 30 nepriklausomybės, demokratijos metų likęs nenušviestas. Tai baisus LRT nesirūpinimas valstybe, jos suverenumu nacionalinio komunikavimo srityje, tai net baudžiamojo aplaidumo taikymo vertas faktas.
Tai mūsų istorijos atvejis tikrai vertyas paminklo. O jis pavykęs, tikrai gražus ir nebanalus. Tik liūdina “alkas.lt” redakcijos požiūris – kodėl nei žodžio apie kūrinio autorių? Ar jis nežinomas?