Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui (7)

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)  Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos  pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro Ūtos sargybos viršininkas, 40-metis Aleksandras Barauskas buvo nužudytas ankstų 1940 m. birželio 15 d. rytą prieš pat mūsų valstybės okupaciją, sovietų kariuomenės daliniams įsibrovus į Lietuvos Respubliką ir atakavus Ūtos sargybos užkardą.

1939 m. Lietuvai atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perkeltas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai pažymėtą valstybės sienos atkarpą.

1940 m. birželio 15 d. apie 3 val. 40 min. sovietų kariuomenės kareiviai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir užpuolė Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudydami sargybos būstinę. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržė į vidų ir ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas išgama šovė į galvą.

Šį įvykį matė 8 liudininkai. Po išpuolio sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusiją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau pakeliui A. Barauskas mirė. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barausko palaikai buvo perlaidoti Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės.

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos Respublikos prezidento 2005 m. gegužės 10 d. dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, 2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 2010 m. birželio 15 d. jis buvo apdovanotas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“. Nuo 2006 m. birželio 15 d. A. Barausko vardas suteiktas VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, 2015 m. – patruliniam Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivui.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: