Rokiškyje bus prisimintas legendinis „amžinai, amžinai neramus“ dainius Paulius Širvys (video)

Rugsėjo 3 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Rokiškio dvare, – dabar Rokiškio krašto muziejuje (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis) legendinio dainiaus Pauliaus Širvio 100-ųjų gimimo metinių progabus bus rodoma Česlovo Stonio kompoziciją „Amžinai, amžinai neramus“ (Paulius Širvys – eilėse, dainose, prisiminimuose)“.

Renginį rengia M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas (ČKPF) kartu su Visuomeniniu iniciatyvų paramos fondu.

Su šiuo renginiu „Amžinai, amžinai neramus“ M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, tęsdamas švietėjiškų, meninių renginių „Vakar ir visados“ grandinę visoje Lietuvoje, tautiečius supažindino jau 28 kartus, 28-iose Lietuvos vietose. 

„Ateikite ne į literatūrinę popietę, ne į susitikimą su aktoriais. Ateikite į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems buvo atviros. Tą vakarą Jis atvers Jums savo Širdį“, – taip gražiai vakaro rengėjai kviečia atsilankyti į  šį  atvirą  ir  nemokamą renginį.

Kompoziciją atliks aktoriai: Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis, Pranas Zaremba.

Su programa „Amžinai, amžinai neramus“ ČKPF keliauja po visą Lietuvą ir ją jau yra atlikęs 28 kartus.

Šių metų rugsėjo 6 d. sukaks 100 metų, kai poetas, vertėjas, žurnalistas ir redaktorius P. Širvys atėjo į šį pasaulį.

Lietuvos poetas, žurnalistas bei redaktorius Povilas Paulius Širvys gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlio kaime, Dusetų valsčiuje. Dar būdamas mažas neteko tėvų, tad su broliu Leonu laikinai buvo priglausti pas gimines, Degučių kaime, Zarasų rajone. Vėliau Širvys gyveno vaikų namuose. Pragyvenimui ganė gyvulius, o žiemą lankė Dusetų bei Aleksandravėlės pradžios mokyklas.

1940 m. Širvys baigė Rokiškio apskrities Salų miestelio žemės ūkio mokyklą, kurioje besimokydamas jis išspausdino ir pirmąjį savo eilėraštį.

Nuo 1940-1941 m. mokėsi Vilniaus pėstitinkų karo mokykloje. Kovojo Raudonojoje armijoje. Atvirai su priešu susikovė Baltarusijoj. Kareiviai, apsupti tankų ir motorizuotų dalinių, buvo tiesiog iššaudyti. P. Širvys, visas permirkęs krauju, išlindo iš po nukautųjų. Kalėjo belaisvių stovyklose – Ūloj, Borisove, Minske. Iš Minsko belaisvių mirties stovyklos pabėgo. Gūdžiomis 1941 m. lapkričio naktimis traukė link gimtųjų vietų, kol pasiekė Degučius visas išsekęs, parsibaigęs ir į žmogų nepanašus.

1942 m. liepos 17 d. kaip karo belaisvis buvo vokiečių pagautas ir išvežtas darbams į Rytų Prūsiją netoli Tilžės. Iš ten du kartus bandė nesėkmingai pabėgti. 1944 m. liepos vidury trečias pabėgimo bandymas pavyko. Liepos 31 d. jis buvo vėl Lietuvoje.

P. Širvys dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše. Buvo sužeistas ir galiausiai 1945 m. paleistas iš kariuomenės.

Nuo 1946 m. jis dirbo laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje. Iki 1952 m. redagavo laikraštį „Spalio pergalė“, 1952 m. laikraštį „Komunizmo švyturys“, iki 1953 m. laikraštį „Socializmo pergalė“. Vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei.

1954-1955 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 1957 m. sėkmingai baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą, kur mokėsi aukštosios literatūros. 1958-1962 m. dirbo žurnalų „Mokslevis“ bei „Genys“ redakcijų korespondentu. Iki 1969 m. dar teko dirbti Klaipėdos žvejbos laivyne, paprastu jūreiviu, vėliau  vairininku.

Paulius Širvys mirė būdamas 58 metų, 1979 m. pavasarį ir buvo palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Nuo jaunystės P. Širvys rašė eilėraščius, kurie spaudoje pirmą kartą pasirodė 1947 m.

Jo eilėraščiuose jautriai apdainuojama rūsti karo buitis ir didvyriška tėvynės gynyba, šviesūs kaimo, vaikystės prisiminimai, tėviškės gamta, tyros, dažnai nelaimingos meilės jausmai. Jo eilėraščiai apie karą savo menine sandara primena lietuvių liaudies karines istorines dainas. Pagal P. Širvio eilėraščius yra sukurta ne viena tautos pamėgta daina.

Leidiniai:

• Žygio draugai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 76 p.
• Ošia gimtinės beržai: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 95 p.
• Beržų lopšinė: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 154 p.
• Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė). – Vilnius: Vaga, 1965. – 46 p.
• Ir nusinešė saulę miškai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 75 p.
  Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Petras Rauduvė). – Vilnius: Vaga, 1972. – 239 p.
• Vyturėliai dainorėliai: eilėraščiai vaikams (iliustr. Sigutė Valiuvienė) – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1975. – 24 p.
• Ilgesys – ta giesmė: rinktinė (dail. Alfonsas Žvilius). – 2-asis leid. – Vilnius: Vaga, 1977. – 244 p.
• Ir nusinešė saulę miškai: poezija, proza: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1984. – 322 p.
• Suraski tą žvaigždelę: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984. – 165 p.
• Beržai baltieji broliai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989. – 143 p.
• Poezija: – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993. – 91 p.
• Tiesiu toliams rankas: faksimilinis poezijos rinkinys. – Vilnius: Žuvėdra, 1997. – 150 p.
• O parodyt širdies negaliu…: eilėraščiai. – Vilnius: Žuvėdra, 2000. – 179 p.
• Linksmas vėjas: eilėraščiai vaikams (sud. Martynas Vainilaitis, iliustr. Sigita Populaigienė). – Vilnius: Žara, 2004. – 30 p.: iliustr.
• Poezija (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 93 p.
• Liūnas linguoja – liūlia liūliuoja: poema vaikams (iliustr. Aušra Čapskytė). – Vilnius: Alka, 2007. – 27 p.: iliustr.
• Tiesiu toliams rankas: eilėraščiai (pakart. faks. leid.). – Vilnius: Žuvėdra, 2007. – 150 p.: iliustr.
• Paulius Širvys: eilėraščiai (sud. Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2011. – 143 p.: iliustr.