Netikėta: Bražuolė taps pirmąja Lietuvos upe, išlaisvinta iš užtvankos gniaužtų (0)

Užtvanka Bražuolės upėje | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai išskirtinis – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, išardoma gamtosauginiais tikslais.

2019 metais, padedama tarptautinės bendruomenės, Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų išardymo iniciatyvos „Dam Removal Europe“, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė pradėjo lėšų telkimo (crowdfunding) kampaniją. Jos metu buvo surinkta 15 tūkst. eurų pirmosios užtvankos Lietuvoje išardymui, o projektui įgyvendinti pasirinkta užtvanka Bražuolės upėje.

„Šis statinys užtvenkia gamtiniu požiūriu svarbią upę, kurioje yra retų gyvūnų rūšių, lašišinių žuvų nerštavietės. Bražuolės upė taip pat priklauso „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui. Išardoma užtvanka neturi jokio ekonominio vaidmens, ji yra bešeimininkė, neprižiūrima, avarinės būklės“, –  teigė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.

„Šalyje yra apie 1500 užtvankų. Didelė dalis yra „bešeiminkės“, apleistos ir neatlieka jokios paskirties. Blogos būklės neprižiūrimos užtvankos kelia didžiulę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir jų turtui. Visų užtvankų sutvarkymui ir jų geros būklės palaikymui, akivaizdu, valstybė neturi nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių, jų neatsiras ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Bražuolės užtvankos išardymo projektas yra geras pavyzdys, kaip galima spręsti nenaudojamos užtvankos problemą, prisidedant prie vandens telkinių geros būklės užtikrinimo ir tauriųjų žuvų išteklių populiacijų atkūrimo“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas.

Projektu siekiama paskatinti upių ekologinės būklės atkūrimą Lietuvoje ir tęsti kitų užtvankų išardymo darbus. Šiuo metu šalyje yra suskaičiuota beveik 1200 užtvankų, manoma, kad iš tiesų jų yra dar keliais šimtais daugiau. Užtvankos yra mažai ištirtos, tačiau, remiantis 2011 metais Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais tyrimais, šimtai užtvankų gali būti bešeimininkės ir nenaudojamos, dešimtys – avarinės būklės. Aplinkos ministerija laikosi požiūrio, kad ūkiniams tikslams nenaudojamos užtvankos ne tik daro žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų žmonių saugumui, todėl turėtų būti išmontuojamos. be to, kasmet įvyksta užtvankų avarijų, kurių metu nukenčia žmonių turtas. Šiemet nugriuvus net kelioms užtvankoms ir nusekus vandeniui Kryžiškių tvenkinyje, žuvo arba buvo žuvėdrų sulestos daugybė žuvų.

„Užtvankos ne tik užkerta žuvims jų migracijos kelius į nerštavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rūšių bendrijas. Dėl šių procesų, upių ekosistemos yra labai pažeistos, daugelis žuvų – ungurių, eršketų, taip pat įvairių moliuskų rūšių, pavyzdžiui, perluotės – yra prie išnykimo ribos. Nors pasaulyje yra įrengiamos žuvų pralaidos, veiksmingumu jos nė iš tolo neprilygsta užtvankų išardymui“, – teigia Gamtos tyrimų centro ichtiologas Saulius Stakėnas, tiriantis užtvankų ir jų išardymo poveikį upių gyvūnijai bei ekologinei būklei.

Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos žinovė ir projekto vadovė K. Gurjazkaitė neabejoja, kad Lietuva turi didelių galimybių atkurti žuvų migracijos kelius ir žuvų išteklius, išardydama nenaudojamas užtvankas.

„Siekiant atverti žuvų migracijos kelius, Europoje jau išardyta beveik 5 tūkstančiai užtvankų. 2018 metais Estija pradėjo didžiulės Sindi užtvankos išardymą ir dar 9–10 kitų užtvankų ardymo darbus. Projekto metu atverta 3300 kilometrų laisvos upės ruožų net 34-ioms žuvų rūšims. Gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė Biologinės įvairovės strategiją, pagal kurią, toliau ardant užtvankas siekiama atverti 25 tūkstančius laisvos upės kilometrų. Užtvankų išardymas Lietuvoje taip pat galėtų padėti gausinti žuvų išteklius bei siekti tikslų, susijusių su ES biologinės įvairovės strategija ir Vandens pagrindų direktyva“, – sako K. Gurjazkaitė.

Projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su „Dam Removal Europe“ ir Pasaulio gamtos fondo (WWF) padaliniu Nyderlanduose. Projekto draugai – Neries regioninis parkas ir Gamtos tyrimų centras, pirmąją užtvanką nugriauti padėjo įmonės „Inžinerinis projektavimas“ ir  „DA Kontaktas“.