Liepos 23 d. Europos Parlamentas (EP) pradėjo svarstyti 1,074 trln. Eur Europos Sąjungos 2021–2027 m. biudžetą. Pagal numatytas procedūras po dabar prasidedančių derybų su Europos Komisija (EK) ir Europos vadovų taryba (EVT), Parlamentas rudens sesijoje sugrįš prie galutinio sprendimo dėl septynerių metų biudžeto priėmimo.

Parlamentas taip pat diskutuos dėl visiškai naujo dokumento – 750 mlrd. Eur dydžio Europos ekonomikos gaivinimo plano ir išreikš savo požiūrį.

„Antradienį Europos vadovų taryba (EVT) pasiekė labai svarbų susitarimą tiek dėl ES daugiamečio biudžeto, tiek dėl šio naujo, Covid–19 pandemijos padiktuoto, ekonomikos gaivinimo fondo, tačiau Parlamente atsirado daug susirūpinimo, kaip numatytos lėšos bus panaudotos: ar tiesiog „pravalgytos“, ar investuotos į ateitį“, – Parlamento nuotaikomis dalijosi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.

Be to, galutinis gaivinimo plano variantas paaiškės tik po to, kai jam pritars visų ES šalių parlamentai.

Parlamento posėdyje bus svarstoma ir numatyta priimti 5 EP frakcijų pasiūlytą Rezoliuciją Dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano, kuria nepritariama ES daugiamečio biudžeto ir plano projektams.

„EP frakcijos susirūpinusios dėl lėšų mažinimo bendrosioms Europos Sąjungos programoms, skirtoms moksliniams tyrimams, jaunimo užimtumui didinti, švietimui, nors ES institucijos yra nubrėžusios aiškias gaires, kad lėšos pirmiausia turėtų būti skiriamos naujoms sritims, skaitmenizacijai, žaliajai ekonomikai, socialinei atskirčiai tarp regionų mažinti. Todėl Parlamentui pateikta rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į bendruosius ES biudžeto finansavimo prioritetus“, – sakė EP narė R. Juknevičienė.

Minėtoje Rezoliucijoje Dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano taip pat susirūpinta biudžeto stabilumu, nes didelių sumų įliejimas į šalių ekonomikas turės trumpalaikį ekonomikos atsigavimo poveikį, tačiau šie pinigai negali būti vertinami, kaip papildomi. Labai svarbu užtikrinti ES biudžeto stabilumą, kad jis nebūtų susilpnintas ir atsparus kilus naujoms krizėms. Parlamentarai taip pat ragina ES vadovus ir Komisiją priimti ryžtingus sprendimus dėl ES nuosavų išteklių sistemos pertvarkos, kitaip tariant, peržiūrėti įnašų į ES biudžetą šaltinius ir dydį.

Rezoliucijoje Parlamentas ragina pirmenybę teikti investicijoms į Žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę ir Europos nepriklausomybės strateginiuose sektoriuose užtikrinimą. Siūloma sukurti naują atskirą Europos sveikatos programą.

Tikimasi, kad šis didžiulis ekonomikos gaivinimo paketas sutelks strategines investicijas mažoms ir vidutinėms įmonėms remti, padės padidinti įsidarbinimo galimybes sušvelnins krizės poveikį darbuotojams, vartotojams ir šeimoms.

Buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė kritikuoja EVT pasiūlymą dėl karinio mobilumo:

„Šią nuostatą kritikuoja parlamentarai iš daugelio Europos Sąjungos šalių. Vakar mūsų Europos liaudies partijos frakcijoje buvo daug kritikos, kad ES sumažintos lėšos gynybai, taip pat ir kariniam mobilumui. Nors ir išlaikytas 1,5 mlrd. Eur finansavimas (iš pradžių buvo siūlymų jį panaikinti), tačiau tai – labai maža ir visiškai ES poreikių neatitinkanti suma, nes šiandien tenka konstatuoti, kad ES infrastruktūra nėra pasiruošusi greitai reaguoti į karines grėsmes“.

„ES Biudžetas ir atkūrimo fondas apima didžiulius finansinius išteklius, todėl tikiuosi, kad Lietuvos žmonės rinks Seimą, kuris supras, kad ES milijardai turi būti skirti ne, vaizdžiai tariant, pravalgymui, o į ateities Lietuvos kūrimą. ES institucijos taip pat pabrėžia, kad lėšos turi būti skiriamos ne tik ekonomikos gaivinimui, bet ir investicijoms, skirtoms į ateitį – ateities kartoms“, – sakė R. Juknevičienė.