Mokslininkų išvada – sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia, kad nepaisant valdžios pastaraisiais metais įvestų alkoholio vartojimo ribojimų bei padidintų akcizų, žmonių įpročiai iš esmės nepasikeitė.

„ Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino žmonių negerti per pastaruosius 12 mėnesių, mūsų duomenys šitą faktą rodo“, – spaudos konferencijoje sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Vita Karpuškienė. Jos teigimu, Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių, yra daugiau. 48 proc. pasakė, kad tokių išgertuvių per 12 mėnesių nebuvo.

„Bet jei žiūrėtume į tą grupę, kuri geria daugiausiai, tai tie epizodai nepasikeitę“, – pridūrė ji.

64 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję alkoholį (2016 metais – 57 proc.), negėrę – 34 proc. (2016 metais – 41 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad iš keturių pagrindinių priemonių, nukreiptų į alkoholio vartojimo mažinimą – amžiaus, reklamos ribojimų, pardavimo laiko trumpinimo ir padidintų akcizų – labiausiai nepalankiai vertinamas akcizų didinimas.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus sako, kad jis negalėjo iš esmės sumažinti alkoholio vartojimo.

Anot jo, sprendimas padidinti akcizus buvo priimtas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostata, kad didesnė kaina ir mažesnis prieinamumas automatiškai sumažins alkoholio vartojimą. A. Bartkus pastebi, kad iš tiesų aukštesnė kaina ir visokie prekybos apribojimai gali sumažinti vartojimą, bet tam turi būti patenkinta eilė sąlygų.

„Pirma, gyventojai turi turėti labai žemas pajamas, jų mobilumas turi būti itin žemas, aplinkiniai kraštai turi taikyti didesnius akcizus ir atitinkamai šitoje šalyje turi egzistuoti gerai finansuojamos represinės kontroliuojančios struktūros. Nė vienų iš šių sąlygų mūsų kraštas nepatenkina“, – kalbėjo jis.

Jis kėlė klausimą, ar Lietuvai reikia griežtų alkoholio kontrolės priemonių, kadangi girtaujančiųjų kategorijai priskiriama sąlyginai nedaug žmonių. Žiūrint į apklausų rezultatus, mes turime galbūt 5 proc. asmenų, kurie priskiriami girtaujančių asmenų grupei.

Tai yra trečias VU atliktas tyrimas, tiriantis lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.

Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”, tyrimo metu apklausti 1104 žmonės, jis atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu.

Papildyta:

Lietuvos aludarių gildija išsakė savo nuomonę dėl VU tyrimo apie alkoholio įpročius Lietuvoje

Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas paskelbė ketvirtą kartą savo mokslininkų Lietuvoje atlikto alkoholio vartojimo įpročių tyrimo rezultatus.

Lietuvos aludarių gildijos nuomone, kai kurios tyrėjų išvados stebina. Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko komentaras:

Nenorime kvestionuoti paties tyrimo. Sutinkame, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą. Tačiau stebina viena iš baigiamųjų išvadų – reikia mažinti akcizus, ir dar kokiomis proporcijomis: „Rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc.“

Tame pačiame tyrime nurodoma, kad 2019 m. alkoholinių gėrimų̨ pardavimas mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (o tai beveik lygu šalyje suvartojamo alkoholio kiekiui) grynuoju alkoholiu pagal kategorijas pasiskirstė taip: alus sudarė 45 % viso suvartojamo alkoholio, vynas – 8 %, o spiritiniai gėrimai – net 41 %.

Viena iš tyrėjų Doc. dr. Vita Karpuškienė sakė: „Esame alaus gėrėjų kraštas …“. Deja, pačių tyrėjų pateikiami skaičiai rodo, kad tebesame degtinės gėrėjų kraštas, ir šiuo atžvilgiu mums dar toli iki tos Europos, kokia norėtume būti. Skandinavijoje alus taip pat sudaro apie 45 % viso suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau spiritinių – tik apie 15 %, Vokietijoje – spiritiniai gėrimai sudaro apie 20 % viso suvartojamo alkoholio, o alus apie 55 %.

Siūlymas tokiomis proporcijomis mažinti akcizus kelia įtarimą, kad išvados pernelyg palankios stipriųjų gėrimų gamintojams, kurie yra ir didžiausi vyno importuotojai. VMI duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vyno pardavimai augo 18 %, pernai, lyginant su 2018-ais, irgi augo tiek pat 18 % – tai tiesiog pavydėtinas augimas, nors tuo pačiu siūloma daugiau nei per pusę sumažinti akcizą vynui.

Sunku būtų tikėtis, kad valdžia mažintų alkoholio akcizus, nes tarp kaimynų latvių su estais įsiplieskęs akcizų mažinimo „karas“ neatnešė nieko, išskyrus sumažėjusias pajamas į biudžetą. Kalbant apie biudžeto pajamas – neįtikėtinas vyno pardavimų augimas yra aiški nuoroda, kad vyno akcizas galėtų būti didesnis.