Ką reikia žinoti keliaujant atostogauti kartu su augintiniu (2)

inlandsocal.com nuotr.

Nors pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija ir pakoregavo daugelio atostogų planus, vietos pailsėti besidairantieji susiduria ne tik su COVID-19 nulemtomis, bet ir su kur kas įprastesnėmis bėdomis. Kasmet vasarą daugėja svarstančių, kaip atostogų metu elgtis su augintiniais: kam ir kur palikti, kokį transportą ir gyvenamąją vietą rinktis, jei nori pasiimti jį drauge.

Pasirodo, net 1 iš 6 naminius gyvūnus turinčių lietuvių ilgąsias vasaros atostogas praleidžia atskirai nuo savo augintinių dėl to, kad beveik niekur neleidžiama su jais vykti, atskleidė šių metų birželį vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas. Šią problemą įvardijo ketvirtadalis vidutinio amžiaus apklaustųjų.

Su augintiniais keliauja tik penktadalis apklaustųjų – 10 proc. visuomet ir dar 10 proc., kai transporto, kelionių ar apgyvendinimo paslaugų organizatoriai tam neprieštarauja.

Net 42 proc. naminius gyvūnus turinčių lietuvių ilgąsias vasaros atostogas praleidžia be augintinių, palikdami juos su artimaisiais. Dažniausia šį sprendimą priima didmiesčių gyventojai. Artimiesiems augintinius dažniau palikti nusprendžia šeimoje gyvenančios moterys.

„Naminiai gyvūnai tampa šeimos dalimi, tad dažnas ieško galimybių ir atostogų metų jų neatskirti, nepalikti su svetimais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Be to, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama augintinių patogumui. Pavyzdžiui, vis dažniau gyvūnai keliauja ne automobilyje, o jų poreikiams pritaikytoje kajutėje, esame numatę vietas šunims vedžioti atvirame denyje. Pastebėjome, kad iki šių metų pradžios kelionių su augintiniais skaičius tik didėjo“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

Kasdien DFDS keltais Baltijos jūros maršrutuose plaukia maždaug 12 augintinių, dauguma jų – šunys. 10 proc. visų keliaujančių gyvūnų sudaro katinai, populiaru keliauti ir su šeškais.

Šiemet maršrutu Klaipėda–Kylis (Vokietija) DFDS jau perplukdė daugiau nei 700 šunų, jie sudarė beveik 80 proc. visų pirmąjį šių metų pusmetį keliavusių augintinių. Dar beveik pusė tūkstančio šunų šiemet jau keliavo ir maršrutu Klaipėda–Karlshamnas (Švedija).

„Paprastai naminiai gyvūnai keliauja kartu su šeimininkais, šiems tereikia pasirūpinti būtinais dokumentais, pažymomis ir skiepais. Kai kurios šalys elgiasi itin griežtai ir neleidžia įvežti, pavyzdžiui, neskiepyto augintinio. Esame plukdę augintinius atgal į Lietuvą, kad svetur jų neužmigdytų“, – prisiminė V. Klumbys.

Svarbu žinoti, kad šalių įstatymai ir taisyklės keičiasi nuolat, tad prieš kelionę reiktų pasitikslinti gyvūnų pervežimo ir buvimo kitoje šalyje informaciją valstybių, per kurias ar į kurias vykstama, atsakingose institucijose.

Apie savo sprendimą su gyvūnu apsistoti nakvynei gyvenamosios vietos savininkus taip pat būtina įspėti iš anksto. Prieš atostogas pasirūpinti svarbu ir guoliu, pavadėliu ar antsnukiu, jei keliaujama su šunimi, tinkamu kiekiu maisto ir skanėstų, būtinais vaistais, kitais kelionės metu augintiniui reikalingais daiktais.