Savaitgalį Birštono viešąsias erdves užpildė ne tik šilumos pasiilgę poilsiautojai, bet ir įvairių veislių ir dydžių keturkojai. Čia vyko kasmetinė Visų veislių šunų paroda. Be visiems jau įprastų veislių – biglių, haskių mopsų, škotų terjerų, taksų ar spanielių, buvo galima išvysti ir itin retai Lietuvoje sutinkamų veislių atstovus – bostono terjerą ar tigrinę akitą.
Savo išvaizda puikavosi ir “elegantiškieji medžiokliai” – vengrų vižlai, kurtsharai, Veimaro paukštšuniai. Tarp populiariųjų vokiečių ir belgų aviganių buvo galima sutikti ir sunkiai nuo savo protėvių – vilkų atskiriamą, gan grėsmingai atrodantį čekoslovakų vilkšunį (nors, susipažinus iš arčiau, šios veislės atstovė pasirodė itin draugiška ir žaisminga). O Berno zenenhundų gerbėjai galėjo pasigėrėti ištisu būriu šios veislės atstovų, specialiai šiems šveicarų kalnų šunims skirtoje parodos dalyje.
Kaip sakė renginio organizatorė, Prienų kinologų klubo vadovė Violeta Žukauskienė, tokie renginiai sutraukia žmones turinčius bendrus pomėgius.
“Visų pirma tai šventė ir gera nuotaika. Čia susirinko žmonės su šeimomis ir savo augintiniais. Jie bendrauja, dalinasi patirtimi. Tokiais renginiais siekiama parodyti, kad šuo – ne tik prie būdos pririštas namų sargas, bet ir puikus šeimos draugas. Tai išskirtinė proga bendrus pomėgius turintiems žmonėms pabūti kartu”, – sakė organizatorė.
Parodoje buvo surengti porų, veislynų, reproduktorių ir kiti konkursai. Sėkmę galėjo išbandyti ne tik keturkojai, bet ir jaunieji jų šeimininkai, dalyvaudami Jaunųjų vedlių konkurse. Sulaukta dalyvių iš Estijos, Suomijos, Baltarusijos, kitų kaimyninių šalių ir net tolimojo Vladivostoko. Keturkojus vertino ekspertai ir Rusijos ir Lietuvos.
“Alko” kalbinti šunų savininkai vieningai teigė, kad svarbiausia – tinkamas šunų auklėjimas ir tinkamas elgesys su savo augintiniu. Tada šuo taps ištikimu šeimos draugu (nariu), o ne priešu.
Tiesa, pabendravus su parodos dalyviais, vienas (galbūt retorinis) klausimas vis tik išliko: “Ar etiška prieš parodą nešerti šuniuko dieną ar net keletą dienų, kad reaguodamas į skanėstus, jis klusniau vykdytų šeimininko komandas?”…
Nors, žiūrint į bendrą dalyvių nuotaiką, panašu, kad tokie atvejai – išskirtiniai.
