Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.
Tokius rezultatus atskleidė draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Jos metu taip pat paaiškėjo, kad lietuviai mobiliuoju telefonu automobiliuose naudojasi rečiau nei Baltijos šalių kaimynai: tai darantys atsakė 68 proc. estų ir 70 proc. latvių. Latvijos gyventojai atskleidė skambinantys be laisvųjų rankų įrangos dažniau nei lietuviai (12 proc.), dar atsainiau į tai žvelgia estai (13 proc.).
Tiesa, abiejų Baltijos kaimynių vairuotojai mažiau naršo arba rašo telefonu vairuodami: Latvijoje tai darantys atskleidė 9 proc., Estijoje – 8 proc. respondentų.
Šių laikų problema
„If“ transporto žalų grupės vadovės Guodos Jasaitės teigimu, nors Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad vairuojant negalima užsiimti jokia kita veikla, telefono naudojimas automobiliuose tampa vis aktualesne šių laikų problema. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visuomenė tam dar neskiria pakankamo dėmesio.
„Tobulėjančios technologijos lėmė, kad į išmaniuosius telefonus persikėlė tokia didelė mūsų gyvenimo dalis, jog nebegalime nuo jų atsitraukti net važiuodami automobiliu. Vairuojant net kelios sekundės į telefoną nukreipto dėmesio gali virsti keliomis dešimtimis nuvažiuotų metrų iš esmės nematant, kas vyksta aplink automobilį. Deja, bet kartais tos kelios akimirkos gali tapti skausmingais padariniais visam gyvenimui“, – teigia G. Jasaitė.
Anot jos, visose trijose šalyse apklausti vyrai teigė gerokai dažniau naudojantys telefonus automobiliuose nei moterys. Lietuvoje telefoną vairuodami prisipažino naudojantys 73 proc. vyrų ir tik 57 proc. moterų, Latvijoje šis santykis yra 78 proc. ir 61 proc., o Estijoje – 73 proc. ir 63 proc.
„Moterys taip pat yra dukart pavyzdingesnės nagrinėjant pavojingų vairavimui įpročių statistiką: Lietuvoje tik 7 proc. jų skambina vairuodamos be laisvų rankų įrangos (13 proc. vyrų), Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 9 proc. (15 proc. vyrų) ir 8 proc. (17 proc. vyrų). Panaši statistika vyrų nenaudai ir žvelgiant į rašymo vairuojant ar naršymo internete įpročius“, – sako „If“ ekspertė.
Visose šalyse dažniau telefoną automobilyje naudojantys pripažindavo aukštesnių pajamų ir jaunesnio arba vidutinio amžiaus respondentai.
Jaunieji vairuotojai pavyzdingesni Latvijoje ir Estijoje
Lietuvoje aktyviausiai mobiliųjų teikiamomis galimybėmis vairuodami naudojosi 18-24 ir 35-44 metų amžiaus respondentai. „If“ atstovė pažymi, kad būtent amžiaus identifikavimas geriausiai atspindi ir skirtingų kartų įpročius.
„18-24 metų amžiaus Lietuvos vairuotojų grupė dažniausiai prisipažino naršantys internete ir rašantys žinutes prie vairo – tai darantis teigė net kas ketvirtas (24 proc.) respondentas, kai šią nuodėmę pripažino vos 5 proc. 45-54 m. amžiaus apklausos dalyvių. Tačiau jauniausi vairuotojai rečiausiai skambina telefonu be laisvų rankų įrangos (7 proc.) – dažniausiai tai darantys atskleidė 35-44 m. amžiaus eismo dalyviai (15 proc.)“, – sako Guoda Jasaitė.
Jos teigimu, kitų Baltijos šalių jaunieji vairuotojai šioje apklausos skiltyje pasirodė gerokai pavyzdingesni. „Palyginus su Lietuvos rezultatais, latvių jaunimas atsakingiau žiūri į dėmesingumą prie vairo, nes ten tik 12 proc. 18-24 metų respondentų teigė rašantys ir naršantys vairuodami. Estijoje tai darantys teigė 13 proc. jauniausios amžiaus grupės respondentų“, – atskleidžia „If“ transporto žalų grupės vadovė.
Rečiausiai – tik kas antras – telefonu transporto priemonėje besinaudojantys teigė 55-65 metų respondentai, rečiau jį naudojantys taip pat sakė mažesnių miestų gyventojai.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“. Apklausoje dalyvavo 2600 respondentų.
