Tyrimas atskleidė Santaros klinikų darbuotojų jauseną darbe (1)

Šių metų sausio pradžioje, dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį Lietuvoje, buvo atliktas Santaros klinikų personalo savijautos darbe tyrimas, kurį inicijavo Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjunga. Prie tyrimo prisijungė visos šešios Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos. Tyrimą atliko Laimingo darbo institutas – nepriklausoma personalo tyrimų ir psichologinio testavimo įstaiga.

Kaip teigia instituto vadovė Inesa Daugintaitė, tyrimo rezultatai atskleidė opias gydytojų darbo aplinkos problemas, kurias siaučianti pandemija tik iškėlė į dienos šviesą arba dar labiau pagilino. „Anoniminės apklausos formatas leidžia pamatyti nepagražintą gydytojų kasdienybę”, – teigia apklausas organizavusi specialistė: „Dar prieš prasidedant visuomenės sveikatos krizei gydytojai kalbėjo tiek apie medicininės aprangos stygių, tiek apie nepakeliamus darbo krūvius, tiek ir apie ydingus santykius tarp gydytojų bei administracijos”.

Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip jaučiasi klinikų personalas darbe, kiek yra patenkintas darbo aplinka, profesiniu ir asmeniniu tobulėjimu, ryšiais su administracija, vadovais ir kolegomis, atlyginimu, gyvenimo ir darbo balansu, darbo organizavimu ir kt. Elektroniniu būdu organizuotoje apklausoje buvo pakviesti dalyvauti 1393 respondentai. Anketas užpildė 525 asmenys: iš jų – 55 proc. gydytojai specialistai, 28 proc. – slaugytojai, 17 proc. – kitas pareigas užimantys asmenys.

Toksiški santykiai darbovietėje

Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad egzistuoja tarpusavio nepasitikėjimas tarp gydytojų ir klinikų administracijos: 62 proc. apklaustųjų teigia, kad administracija veikia neefektyviai, 57 proc. mano, kad administracija veikia neskaidriai, 64 proc. mano, kad administracija negerbia darbuotojų, 72 proc. mano, kad administracija neįsiklauso į darbuotojų nuomonę ir nesuteikia grįžtamojo ryšio, 72 proc. administracijos nelaiko autoritetu.

Klinikų specialistai atviruose klausimuose dažnai kritikavo darbovietėje dominuojančią hierarchinę santykių kultūrą, kuri įtvirtinta psichologiniu smurtu. Darbuotojai stokoja informacijos apie klinikų veiklą, strateginius planus, pasigenda bendrų renginių ir susirinkimų.

45 proc. respondentų teigia, kad nepasitiki savo tiesioginiu vadovu. Beveik pusė visų apklaustųjų nelaiko savo vadovų autoritetais. 17 proc. apklaustųjų teigia, kad iš savo vadovų patiria psichologinį smurtą. 2.5 proc. klinikų specialistų teigia, kad iš savo vadovų patiria fizinį smurtą. 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog iš vadovų ir kolegų darbovietėje patiria seksualinį smurtą.

Kaip tvirtina tyrimo organizatorė I. Daugintaitė, atsakymuose ne sykį buvo išsakytas lūkestis, jog klinikose pagaliau atsiras vakarietiško tipo psichologinės paramos sistema. „Šiuo metu tiek verslas, tiek piliečiai, tiek ir valstybė rodo išskirtinį dėmesį gydytojų savijautai, tačiau išlieka grėsmė, jog praėjus koronaviruso krizei sudėtinga gydytojų kasdienybė ir vėl niekam neberūpės”, – nuogąstavo ekspertė.

Darbo drabužių trūko ir anksčiau

Viena garsiausiai žiniasklaidoje pastaruoju metu skambėjusių temų buvo susijusi su medicininės aprangos ir kitų medikams būtinų apsaugos priemonių trūkumu. Apklausa atskleidė faktą, jog toks trūkumas buvo jaučiamas ir anksčiau, dar prieš COVID-19 virusui atkeliaujant į Lietuvą.

Tik 38 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų sutiko su teiginiu, jog jų fizinė darbo aplinka yra saugi. O daugiau nei trečdalis respondentų teigė, jog jų naudojamos darbo priemonės yra „visiškai netinkamos”.

„Atsakymuose į atvirus klausimus vienas dažniausiai pasitaikiusių nusiskundimų buvo būtent dėl kokybiškų medicininių rūbų stygiaus”, – tyrimo rezultatus pakomentavo I. Daugintaitė.

Darbo ir gyvenimo dermė

Pandemijos laikotarpiu taip pat tapo populiaru kalbėti apie nepakeliamus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo krūvius. Tačiau patys klinikų darbuotojai į šią problemą pirštais baksnojo ir anksčiau: 44 proc. apklaustųjų teigė neturintys galimybės suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo; dar didesnė dalis respondentų (56 proc.) teigė dirbantys viršvalandžius, pasigedo lankstumo organizuojant savo darbą bei turėjo pretenzijų neaiškiam darbo krūvio reglamentavimui.

Tyrimo rezultatai leidžia spėti, jog didelius ir sunkiai prognozuojamus darbo krūvius medikams ištverti yra sunku dar ir dėl to, jog už savo pastangas jie nesijaučia gaunantys tinkamą atlygį. Viso labo 5 proc. respondentų sutiko su teiginiu, esą už atliekamą darbą jiems yra mokama pakankamai. Su šiuo teiginiu visiškai nesutiko net 79 proc. apklausoje dalyvavusių klinikų specialistų. Tik šiek tiek mažiau respondentų (69 proc.) mano, kad darbo krūvio apskaitos sistema yra neaiški ir neteisinga. Be to, net 85 proc. apklaustųjų teigia, kad dirbdami pagal 5 metų terminuotą darbo sutartį jie jaučiasi nesaugūs dėl savo darbo vietos.

Sistema, įstrigusi praeityje?

„Iš apklausoje pateiktų atsakymų aiškiai juntamas medikų nepasitenkinimas niekaip neįsibėgėjančiais klinikų vadybos sistemos modernizavimo procesais”, – teigė I. Daugintaitė: „Stokodami moderniųjų IT technologijų gydytojai jaučiasi savo brangų laiką švaistantys neefektyvioms biurokratinėms prievolėms”.

Lygiai pusė visų apklaustųjų mano, kad klinikose atliekamas darbas yra netinkamai organizuotas, gydytojai apkrauti biurokratiniu darbu, nesutvarkytos įstatyminės bazės,  beprasmis dokumentų dubliavimas IT ir popieriniame variante.

Prasmės pojūtis, kuris viską atperka?

Nepaisant to, jog tyrimas atskleidė gausybę medikų jauseną darbe bloginančių veiksnių, apklausos rezultatai leidžia pažvelgi ir į pozityviąją medikų darbo pusę. Net 90 proc. apklausoje dalyvavusių klinikų darbuotojų savo darbą laiko prasmingu, įdomiu ir jį mėgsta. Be to, didžioji dalis apklaustųjų labai teigiamai vertina ryšius su savo kolegomis padaliniuose, kolegas laiko savo srities profesionalais.

„Gydytojų savijautos  problemos pandemijos metu tik pagilėjo. Toksiška hierarchinė sistema, lyderystės stoka, nepakankamas atlygis – tik dalis jų“, – nuogąstavo Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas: „Dauguma savo darbą laiko  prasmingu, tačiau įsisenėjusios sistemos bėdos kelia nusivylimą ir neleidžia dirbti našiai ir kūrybingai. Garsiai įvardinę problemas, norime tarpininkauti įvykstant realiems  pokyčiams“.