Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?

Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt
2020 05 09 15:24, 75-osioms Antrojo pasaulinio karo metinėms
12
0
SHARES
75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas

75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.
Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.

Apvali sukaktis – prieš 75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Pasibaigė Europoje, tik ne Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.Būtent čia ir yra esminė sankirta su Rusijos skleidžiamu istoriniu paskojimu, pagal kurį užplūdusios Stalino ordos vaizduojamos kaip „išvaduotojai“, tuo metu mums tai buvo tik vienos okupacijos pakeitimas kita.

Ir šita pastaroji okupacija Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms pasibaigė tik 1991 m., kai šių šalių nepriklausomybę vėl iš naujo pripažino tarptautinė bendrija, o Rusija 1993 m. išvedė iš jų okupacines pajėgas.

Bet aiškiausiai apie tai kalba ne mūsų dabarties išvedžiojimai ir spekuliacijos, o ano meto dokumentai.

Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje Vytautas Gylys buvo gerai informuotas asmuo, turėjo ryšius su daugeliu svarbių informacijos šaltinių: lietuvių pasipriešinimo pogrindžiu Lietuvoje, politinės rezistencijos centrais Šveicarijoje, Jungtinės Valstijose, Vokietijoje, diplomatiniais sluoksniais Švedijoje, etc.

Čia pateikiu du V. Gylio 1944 m. rašytus dokumentus, kai tapo aišku, kad išvengti Lietuvai antrosios sovietų okupacijos nebus įmanoma.

Pirmasis dokumentas, pažymėtas 1944 m. gegužės 18 d. data, yra tik priedas prie kažkokio kito 1944-05-12 dokumento, kurio man surasti nepavyko. Manyčiau, kad šis raštas, pavdintas „Kodėl priešintis?“, perduoda antinacinio ir antisovietinio pogrindžio to meto politinį nusistatymą.

Tai labai svarbu pažymėti, kadangi pokarinio partizaninio pasipriešinimo motyvų neįmanoma suprasti, nematant ryšio tarp pirmosios sovietinės okupacijos, antinacinio pasipriešinimo judėjimo ir pokarinės partizaninės kovos. Tai vientisas ir nuoseklus istorinis procesas.

Antrasis V. Gylio dokumentas rašytas 1944 m. liepos 24 d., vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, o sovietams jau užėmus rytinę jos dalį ir braunantis gilyn. Tai labai išraiškingas liudijimas apie tai, kas darėsi „išvaduojamoje“ Lietuvoje.

Bet tegul istorija kalba pati.

Vytautas Gylys | archyvinė nuotr.
Vytautas Gylys | archyvinė nuotr.

KODĖL PRIEŠINTIS?

Vidiniai motyvai

Nuorašas

Prie 1944.V.12 d. P.M.

1. Priešintis didžiausiam mūsų tautos budeliui yra i n s t i n k t y v u s ir visuotinis lietuvių tautos siekimas, kurio negali panaikinti ar bet kuria kita kryptimi pakreipti nei šio meto vokiečių persekiojimai, nei eventualus bet kurios politinės mūsų vadovybės įsakymas, juo mažiau mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyj, vienoks ar kitoks nusistatymas. Tai yra g y v y b i n ė mūsų tautos r e a k c i j a, kurios negalima yra racionaliai suvokti. Tik tas, kas yra išgyvenęs bolševikinę okupaciją, gali tat suprasti. Kova prieš sovietų invaziją Lietuvoje yra traktuojama, kaip kova už gyvybę ar mirtį, ir priešinantis blogiausiu atveju galima bent pratęsti tautos mirimo terminą… Todėl ir kiekviena politinė tautos atstovybė, kuri eitų p r i e š šitą tautos siekimą, bus krašte nepopuliari ir neturės pasitikėjimo.

2. P r i e š i n t i s yra pagrindinis m o r a l i n i s mūsų šiometinio tautinio sąjūdžio principas. Kova už laisvę ir nepriklausomybę (taigi, ypač prieš didžiausius šio meto mūsų laisvės pasikėsintojus – sovietus) yra paremtas visas mūsų tautinis pasipriešinimo sąjūdis. Šito principo atsisakius, t.y. mums savanoriškai leidžiant v ė l okupuoti mūsų kraštą, tektų atsisakyti nuo tautinio sąjūdžio ir iš viso bet kurios kovos. Taip padarius, krašte įvyktų milžiniška dezorganizacija. Tauta nebetektų moralinio ramsčio. Ji susmuktų, ir kiekvienas stengtųsi tada gelbėti tik savo paties gyvybę. Niekas daugiau nebesistengtų tautą laikyti suburtą, niekas nebesistengtų ją suorganizuoti, jai vadovauti. Tas praktiškai reikštų tautą visiškai išblaškyti, ją palikti savo valiai.

3. Negalime mes pamiršti, kad bolševikai pas mus laikomi p r i e š u  nr. 1, o vokiečiai – nr. 2. Kur tada būtų sveika logika, jei mes priešą nr. 1 sutiktume su duona ir druska, o priešintumėmės priešui nr. 2. Todėl visiškai suprantama, jei pas mus kai kas yra linkęs susidėti su bet kuo, – kraštutiniu atveju net ir su vokiečiais! – kad tik nugalėjus priešą nr. 1. (Todėl mūsų padėtį ir laikyseną lyginti su lenkų vargiai ar yra tikslu, nes lenkams priešas nr. 1 yra ne bolševikai, bet vokiečiai. Savaime suprantama, kad lenkų tautos nusiteikimas gali būti poliariniai priešingas lietuvių).

Šis pasiryžimas priešintiis yra ne vien pas mus. Jis yra tiek pas l a t v i u s, tiek ypač pas e s t u s, kurie kur kas blogesnėje padėtyje, kaip mes. Argi ir jie klysta ?

Stokholmas, 1944.V.18 d.

96629808_10220356124246382_3509400378649083904_o96293398_10220356129646517_1508463265351467008_oPADĖTIS LIETUVOJE 1944 m. LIEPOS MĖN.

1. Vokiečių civilverwaltung’o evakuacija.

Jau apie birželio galą buvo pastebėti pirmieji pasiruošimai evakuoti vokišką civilinę administraciją iš Kauno. Buvo deginamos policinės ir kt. administracinės bylos, baigiant 1943 m.

Liepos 7-8 d. evakuacjios pasiruošimai ėjo plinu įkarščiu. SD šefas Lietuvoje Fuchs (neseniai pakeitęs Jäger’į) davė įsakymą sudeginti ir visas 1944 m. policines bylas. Civilverwaltung’as dieną ir naktį degino savo archyvų popierius. Dauguma jo tarnautojų gavo ginklą į rankas ir buvo pasiųsti į rytus, Vilniaus kryptimi. Pati įstaiga su likusiais tarnautojais turėjo persikelti į Jurbarką.

Prieš pat apleisdamas Kauną, civilverwaltung‘as metėsi tuštinti Kauno s[unkiųjų] d[arbų] kalėjimą. Suimtieji arba nuteistieji už vad[inamąją] spekuiaciją ir nelegalią prekybą buvo paleisti. Sėdejusiems kalėjimo vad[inamąjame] IV skyriuje, kitaip tariant, kalinamiems už nelegalią tautinę veiklą, buvo uždėti ant rankų retežiai, ir jie visi, apie 700 lietuvių, buvo nugabenti į IX fortą. Tuoj pat, t.y. liepos 9 d. 14 val., vokiečiai juos sušaudė.

Tos pačios liepos 9 dienos priešpietį, tame pačiame IX forte buvo iššaudyti Kauno ghetto paskutiniai žydai – iš viso apie 3.000-4.000 žmonių.

(Vilniaus ghetto paskutiniai žydai buvo išnaikinti jau kovo mėn[esį]. Paskutiniųjų egzekucijos dieną vyko ilgoka kova su atėjusiais likviduoti vokiečių SS daliniais – Vilninus žydai užsibarikadavo ir gynėsi su ginklu rankoje. – Kauno ghette š.m. pačioje pradžioje būta dar apie 9.000-10.000 žydų. Jie buvo naikinami keliais protarpiais. Masinis jų priešpaskutinis žudymas vyko kovo mėn[nesį] po to, kai buvo aptiktas jų sunkiu darbu išsikastas tunelis iš ghetto srities į Neries pakrantę. Sąryšį su tuo netikėtu aptikimu vokiečial perkratę visą ghettą ir atrado nemažą kiekį prislėptų ginklų bel žymių maisto atsargų. Kaip represaliją už tuos atradimus, vokiečiai sustatė visus žydus į eilę, kas antram žydui prisakė išeiti pirmyn ir vieną iš dviejų taip gautų ellių išgabenę išžudė. Lietuviškų žydų, be vieno antro šimto besislapstančių, Lietuvoje nebėra. Kai kuriose vietose yra žydų, prigabentų iš vidurio ir vakarų Europos. Pav., Kretingoj yra apie 4.000 žydų iš Belgijos ir Olandijos, atgabentų apie birželio pabaigą. Jie yra pristatyti transporto darbams, barakams statyti ir iš viso kitokiam sunkiausiam darbui. Liepos 22 d. tie žydai tebesirado Kretingoje, bet niekas neabejoja, kad, vokiečiams prireikus pasitraukti, ir tie žydai bus išžudyti.)

Atrodo, kad civilverwaltung’as, t.y. pats jo centras, Jarbarke nebeapsistojo. Liepos 22 d. vakarų Lietuvoje buvo tik jo liekanos. Tos liekanos – Landwirtschaftsführer’iai, kurie diktatoriškai vykdė visas civil[inės] administracijos funkcijas, jų tarpe ir dirigavimo policijai. Tų Landwirtschaftsführer’ių valdymo dienomis vokiečių teroras pasidaręs dar kietesnis. Kretingos apskrityje Kreislandwirtschaftsführer Bergner ir jo pav[aduotojas] Otto Knorr pasižymėję ypatingu žiaurumu.

2. Gyventojai masiniai bėga į vakarus.

Prieš apleisdami kurią Lietuvos sritį, vokiečiai jokių evakuacijos priemonių nesiima. Jie, pagaliau, ir neturi laiko galvoti apie bet kurią evakuaciją vietos gyventojų. Bet šimtai tūkstančių lietuvių įvairių socialinių grupių patys bėga, dar prieš vokiečiams pasitraukiant, vakarų kryptimi. Tikslesnio bėgančių skaičiaus ir neįmanoma, kad ir labai apytikriai, nurodyti, nes tai yra labai ištysusi procesija, traukianti visais keliais į vakarus. Daugybė lietuvių, viską pametusių ir esančių “be rodos”, suplaukė išilgai vokiečių sienos ir prie mūsų pajūrio. Kiekvienas nori vykti toliau, daugelis svajoja apie Švediją. Visi laukia išsigelbėjmo, nors ir neįsivaizduoja, iš kur jis gali ateiti. Pav., Palangoje yra susipietę nemaža daugiau ar mažiau žinomų lietuvių iš Kauno ir kitų miestų. Tenai visai nesniai buvo matytas su savo žmona gen. Nagevičius, kurs buvo vokiečių areštuotas, likviduojant [Vietinę] Rinktinę, ir pastaruoju metu paleistas. Palangoje esą taip pat per 50 kunigų, subėgusių iš įvairių Lietuvos kampų.

Jei kas ir galėtų nusipirkti ar nusisamdyti laivą kelionei į Švediją, tatai dabar neįmanama, kadangi visi didesni žvejų laivai yra paimti vokiečių žinion ir randasi jų labai griežtoje kontrolėje, nes, matyt, rezervuoti repariantų ar šiaip vokiečių evakuacijai.

96287401_10220356128406486_968766050122334208_oToliau bėgti Vokietijon taip pat nėra jokio galimumo. Jau apie birželio 25 d. vokiečių siena buvo visai uždaryta, ir tik gavę specialius leidimus galėjo ją peržengti. Liepos 10 d. vokiečių siena buvo visai aklinai uždaryta, jokie perėjimo leidimai toliau nebeduodami ir išimtys nedaromos. Sakoma, jog vokiečai kalbą, kad lietuviai ir nebus leidžiami bėgti Vokietijon, nes jie vokiečiams nepadėję ir jų antisovietines pastangas sabotavę.

Nuo pat ankstyvo pavasario vokiečiai buvo ypač suaktyvinę propagandą, kad lietuviai rašytųsi darbams Vokietijoj. Miestuose ar miesteliuose teužsirašydavo du, trys ar penki žmonės. Bet sovietams pradejus veržtis Lietuvon, daug lietuvių, ieškodami išsigelbėjimo, registravosi tiems darbams. Ypač inteligentija šoko gelbėtis tuo būdu nuo sovietų. Bet ir tų darbams užsirašiusiųjų vokiečiai per sieną neleidžia. Negana to. Net tie, kurie prieš sieną aklai uždarant, dar suskubo per ją persikelti, grąžinami sustiprinimams prie vokiečių sienos kasti (grąžinama vyrai, jų žmonos siunčiamos į fabrikus ar ūkius Vokletijoje, o tuo būdu nuo tėvų atskirti vaikai vežami į vokiškas vaikų stovyklas).

Kiek konsekvertiškai Lietuvos-Vokistijos siena uždaryta, rodo dar tas faktas, kad ir nė vienas repatrijantas pro ją nepraleidžiamas. Tie 30.000 repatrijantų, kurie buvo suspėta apgyvendinti Lietuvoje, tūno dabar prie savo vaterlando sienos gairių. Neabejojama, kad jie bus perkelti Vokietijon. Tačiau tuo tarpu ir jie pristatyti kasti sustiprinimų liniją.

Vokiečių policija vykdo sistematinę medžioklę lietuvių bėglių tarpe ir pristato sugautuosius prie tų pačių kasimo darbų. Čia neatsižvelgiama nei lyties, nei amžiaus, nei profesijos. (Sustiprinimų linlja, kuri būsianti ne daugiau, kaip paprasti apkasai, pradėta kasti 5-10 kilom[etrų] atstume nuo vokiečių sienos apie liepos vidurį. Tam reikalui liepos 12-13 d. buvo prigabenta iš pačios Vokietijos vaikų nuo 12 mt. amžiaus, invalidų ir senesnių vyrų iki 60 mt. amžiaus).

Be bėglių lietuvių traukia Lietuvos keliais į vakarus didžiausios minios rusų, net iš tiek tolimų sričių, kaip Orelo, Smolensko, Oršos. Turint galvoje dar tuos rusus, kurių per 200.000 vokiečiai per prievartą buvo suvežę Lietuvon anksčiau, yra susidaręs tikras rusų užplūdimas. Naujieji rusų bėgliai yra didžia dalimi savanoriškai bėgą “iš kašmaro”, kaip jie patys sako. Didžiausi jų būriai sustojinėja Lietuvos laukuose ir nualina, nuvalgo viską, ką pakeliui randa. Suvalkijos laukai daugelyje vietų yra visai ištrypti ir ištuštinti tos rusų “armijos”, taip kad badas gręsia tai Lietuvos daliai jau vien dėl šios priežasties.

Bėgančius rusus vokiečiai prisiima darbams Vokietijoj (kokia parodija!). Pav., iš Kretingos kiekvieną dieną vokiečiai išsiveža 1.000-2.000 rusų į Reichą.

3. Komunistai ir sovietiniai partizanai Lietuvoje.

a) Vietiniai komunistai.

Sovietams iš Lietuvos pasitrtaukus, komunistinis elementas pasijuto priblokštas ir ilgai norodė jokio aktyvumo. Tačiau po Stalingrado komunistai kiek sukruto, bet jų veikla teapsiribojo šapirografuotų lapukų pabarstymu. Be to, jie išleido vieną antrą spausdintą laikraštuką.

Tik pačiu pastaruoju laiku, kai sovietų didžioji ofensyva aiškiai pakrypo link Lietuvos, vietiniai komunistai pradėjo gyviau judėti. Pradėjo gana plačiu mastu gąsdinti antikomunitiniai pasireiškusius lietuvius, siuntinėdami anoniminius laiškus (kurių tekstas: „pasirūpinkit savo siela, o kūnu pasirūpinsim mes“ ir pan.), paišinėdami ant durų kaukuoles ir kita. Buvo girdėti kai kuriose vietovėse komunistai sudarė ir savo komitetus. Rietave toks komitetas buvo net paėmęs į savo rankas „valdžią“ ir įvedęs sovietinę santvarką. Tačiau tas epizodas tetruko vos porą dienų. Vokiečių policija tą „sovietinę respubliką“ bematant sulikvidavo, o iniciatorius sušaudė.96087907_10220356129766520_4126088584920825856_oNežiūrint to, kad 99 proc. visų lietuvių laiko savo priešais tiek vokiesčius, tiek ir sovietus, vis tik, šiems gilyn į Lietuvą besiveržiant, atsiranda oportunistų, kurie stengiasi įtikinti aplinką, kad jie esą raudoni. Pastaruosius įskaičius, komunistinis elementas gali siekti iki 5 proc. Lietuvos gyventojų.

Gestapo per visus trejus vokiškos okupacijos metus dėl komunistų veikimo sau galvos nesuko ir užsiiminėjo tiktai “demokratų”, t.y. slaptai veikiančio tautinio elemento, persekiojimu (tarp kitų šiuo atžvilgiu ypač pasįžymėjo SD vyras Scholz, Lietuvos vokietis, kadaise su Talmantu surašęs vokiečių-lietuvių kb. žodyną). Tik pačiu pastaruoju metu, kai sovietai jau įsiveržė į Vilniaus sritį, Gestapo atsiminė komunistus ir pradejo kai kiek užsiimti jų gaudymu. Įvairiose vietose vienas antras komunistas ar įtariamas buvo sušaudytas. Daugelyje atvejų nubaudimas pasibaigė priverčiamais darbais.

b) Sovietiniai partizanai.

Lietuvos prieškarinėje teritorijoje sovietinių partizanų nedaug, ir tie patys didžiausia dalimi yra kilę iš Lietuvon privežtų rusų ir vietinių “burliokų”. Tikri lietuviai suduro juose menką nuošimtį. – Sovietiniai partizanai pasireiškia beveik išimtinai tose apylinkėse, kur esama “burliokų” kaimų. Jų veikla, be gryno banditizmo, labiau regimai pasireiškia geležinkelio bėgių suardymu ir traukinių nuo bėgių nuleidimu. Toks sobotažas būdavo ypač dažnas Kauno-Vilniaus, Panevėžio-Rokiškio ir iš dalies Šiaulių-Tauragės ruožuose. Gi Kauno-Šiaulių ruože tokio sabotažo nėra pasitaikę. – Vilniaus krašte gausingos sovietinių partizanų gaujos yra daug padėjusios raud[onajai] armijai pagreitinti jos prasiveržimą Lietuvos žemėn.

e) Lenkų partizanai.

Raud[oniosios] armijos operacijas Vilniaus krašte jaučiamai palengvino ir lenkų partizanų paspirtis. Tie partizanai yra ypač padėję apsupti ir užimti Vilniaus miestą.

Vos sovietams pradėjus veržtis į Vilniaus kraštą, lenkų partizanai tuojau metėsi jiems aktyviai padėti. Jie nukreipė savo gausius ir itin moderniškus ginklus į tuos vokiečius, iš kurių, Vilniaus gebietskomisrui Wulff širdingai padedant, jie buvo įsigiję tų ginklų. Tik dabar vokiečiams supratus, kiek žalos jiems patiems pridarė Wulff, proteguodanas lenkus ir remdamas lenkų partizanus, jis buvo sušaudytas, sakoma, net jo paties kabinete Vilniuje. Plačiai ėjo gandai, kad tuo laiku, t.y. 3-4 dienas prieš Vilniaus apsupimą, Hitleris, aplankęs Kauną, atvyko Vilniun, ir, jam čia pat būnant, Wulff buvo nubaustas už savo trejų metų “politiką”.

4. Grįžtą sovietai masiniai žudo lietuvius.

Į Švediją atbėgęs lietuvis, inž. Chmieliauskas, apie liepos 17 d. Raseiniuose buvo sutikęs vaikiną, kurs per fronto liniją pabėgo iš sovietų liepos 11 d. užimtos Utenos. Šis su sovietų nauja okupacija susiduręs žmogus papasakojo štai ką:

Kai tik sovietai užėmė Uteną, tuojau išlipino plakatus su atsišaukimu rusų ir lietuvių kb., pasirašytu “sovietų pajėgų vyr. vado”, bet be pavardės. Šiame atsišaukime, be kalbos apie išlaisvinimą ir lozungų už Staliną, raud. armiją ir pan., buvo duotas įsakymas, kad visi vyrai nuo 15 iki 65 mt. amžiaus tuojau stotų raud[onojon] armijon. Tai sovietų totalinei mobilizacijaį įvykdyti visi Utenos vyrai buvo suvaryti į turgaus aikštę. Čia, vieno antro vietinio komunisto nurodymu, buvo išrinkti 1941 m. sukilimo partizanai ir visi tie lietuviai, kurie kuo nors tarnavo vokiečių okupacijos metu lietuviškoje policijoje, bendrai vad[inamojoje] savivaldoje ar miesto, valsčių valdybose ir seniūnijose. Visas tas didelis lietuvių burys buvo čia pat tuoj iššaudytas. – Sovietų užimtose vietovėse visi ūkiai tuoj pat perkratomi, ir sovietai paima visą maistą, nepalikdami ūkininkui nieko net rytojaus dienai.

Kitas Švedijon atbėgęs lietuvis, prekyb[ininkas] Klova, girdėjęs pasakojimą vieno lietuvio, perbėgusio fronto liniją apie Alytų. Iš esmės šis pasakojimas visai atitiko viršiau aprašytąjį. Šis antras lietuvis papasakojo dar, kad per prievartą į raud[onąją] armiją varomi lietuviai suskirstomi į dvi kategorijas: tinkami karo tarnybai imami aktyvion armijon (matyt, bus siunčiami apmokymui), gi netinkami pristatomi prie amunicijos transporto, kasti apkasų ir pan.

Iš abiejų papasakojimų gaunasi aiškus įspūdis, kad sovietai, vos tik užėmę kurią Lietuvos vietovę, nė valandos nedelsdami įveda savo „tvarką“.

96508591_10220356129486513_8012691116266618880_o5. Vokiečių pasitraukimo pėdsakai krašto ūkyje.

Jau š.m. kovo mėn. vokiečiai evakuavo iš Lietuvos vieną kitą iš pačių moderniškų fabrikų, pav., “Inkarą” Kaune. Tačiau masinės fabrikų evakuacijos neįvykdė iki pat paskutinio laiko. Vilnių apsupus, vokiečiai pradėjo labai kruopščiai rinkti metalą ir gabenti Reichan. Prikrovę vagonus, vežė visokius geležgalius – net sudegusių ar sudaužytų vagonų metalinius skeletus, nenaudojamus bėgius etc. Pačiu paskutiniu metu masiniai vežė iš fabrikų žaliavas (pav., Pabedinskų fabrike Plungėje paliko žaliavos tik porai savaičių.)

Pasitraukdami, vokiečiai pas ūkininkus rekvizicijų nevykdo. Aišku tiek, kad ne iš geros širdies, bet vien todėl, kad nesuspėja apiplėšti ir neturi kuo ir kaip grobio gabenti.

6. Lietuvių tautiniai partizanai.

Tarp Lietuvos miškuose besislapstančių įvairaus plauko partizanų (sovietų, dezertyravusių vokiečių ir išsigelbėjusių žydų) po Liet[uvių] Viet[inės] Rinktinės likvidavimo pasirodė ir lietuvių tautiniai partizanai. Bent 50 proc. Rinktinės karių su pilna turėta amunicija randasi miškuose. Jų didesni susibūrimai pastebėti Suvalkijoj, apie Ukmergę, Luokės, Tryškių ir Žarėnų apylinkėse Žemaičiuose ir Bubių miškuose apie Šiaulius.

Lietuvių tautiniai partizanai veda aktyvią kovą prieš vokiečius ir yra ne kartą padarę jiems nuostolių. Keliais tarpais vokiečiai yra siuntę specialinių dalinių prieš lietuviškuosius partizanus.

Sovietams besiveržiant gilyn, eilė karininkų, nenorinčių ir mėginti bėgti Vokietijon, sudarė savo partizaninius dalinius ir šiuo metu traukia į miškus. Jie pasiruošę kovoti prieš sovietišką okupaciją, tikėdamiesi, kad netolimoje ateityje bus atstatyta nepriklausoma Lietuva. Tie mūsų karininkų jau iš anksto sudaryti partizaniniai daliniai turi pakankamų ginklų ir amunicijos atsargų. (Nuoširdi ginklų teikėja mūsų patriotams buvo ispanų “mėlynoji divizija”. Ji, vykdama per Lietuvą frontan, išparduodavo visus turimus ginklus už labai menkus pinigus. Sakoma, kad ispanai atvykdavo į frontą ginti Europos be batų, be kojinių ir dažnai net be kelnių).

Stokholmas, 1944.VII.24 d.

P.S. Pasitraukdami iš Lietuvos miestelių vokiečiai sudeginą triobas. Miestuose jie susprogdina didesnius pastatus.

V[ytautas] G[ylys]

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  2. V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos)
  3. Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)
  4. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  5. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  6. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  7. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  8. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  9. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  10. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  11. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  12. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  13. A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva
  14. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  15. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  16. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  17. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  18. S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
  19. Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
  20. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  21. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  22. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  23. R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą
  24. Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video)
  25. B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas
  26. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  27. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  28. Č. Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų…
  29. D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai
  30. A. Aleksandravičius. Vilnius mūsų sostinė, o ne rusų paguodos prizas

Comments 12

  1. Jurgis says:
    9 mėn. ago

    mus mokė, kad II pasaulinis baigėsi po Japonijos kapituliacijos rugsėjo antrą… Kaip čia dabar yra?

    Atsakyti
  2. Vidinis Balsas says:
    8 mėn. ago

    Kodėl priešintis? Ar tie , kurie priešinosi, žinojo, kad juos rusams užrašė Britanija ir JAV ? Prieš ką jie priešinosi ?

    Atsakyti
  3. Vidinis Balsas says:
    8 mėn. ago

    Žiauru. Liūdna. Apmaudu. Kaip europiečiai, būdami to paties kraujo, leidosi būti taip supriešinti. Kaip tai galėjo įvykti ? Masinė hipnozė ? Ar kada nors tai baigsis ?

    Atsakyti
    • Dronas says:
      8 mėn. ago

      Kaimas prieš kaimą mušdavosi, gatvės vaikėzai prieš kitos gatvės vaikėzus. Šūdas ne sviestas, Kaunas ne miestas, Vilnius ruskių sostinė. Galiu tik vardint ir vardint. Ir tai vienos įalies, vieno miesto, net vieno gyvenamo rajono mastu. O jūs norit visą pasaulį apkabint. Nesigaus. Visada bus priešai. Beje, patys geriausi priešai, tie kur šalia, jeigu nugalėsi, gerai prasiplėsi ir nemažai turto išneši. Tą mūsų didieji “gerieji draugai” su kuriais visokie vis siūlo gyvent draugiškai, daro, darė, ir darys. Beje karas kitoje pasaulio pusėje dagiau nuostolingas nei naudingas. Todėl diplomatijoje, visada paranku ieškot palaikymo ir bendrų interesų su galingom valstybėm, kurios per toli, kad galėtu tave praryt, o didelių ir stiprių kurie gyvena kaiminystėje – saugotis. Daugelis karą laiko nenormaliu dalyku, jie klysta. Karas žmonėm yra normalu, lygiai taip pat, kaip dainavimas, miestų statymas ar bambos krapštymas. Galit tai vadint viena iš ūkinių veiklų. Jeigu kažkam tai naudinga, karas bus, o mases sukurstyt nėra sunku. Vienintelis būdas išvengti karo ir aplamai konflikto, net jeigu tai tavo kaimynas iš tos pačios laiptinės, labai aiškiai visiem parodyt, jog savo interesus tu ginsi, ginsi visom priemonėm ir agresoriui tai labai brangiai kainuos. Tokius paprastai apeina šonu. O jeigu tu toks geras, minkštas, visiškai nepavojingas ir naivus pukuotukas, tau šakės. Neišvengiamai. Tokia žmogaus prigimtis.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 mėn. ago

        Nieko nebe pridursiu.

        Atsakyti
      • Diedas says:
        8 mėn. ago

        Aštriai čia pavarei.

        Atsakyti
  4. Vidinis Balsas says:
    8 mėn. ago

    Tai pulsim rusus ar nepulsim ? Gal baltarusius? Rusai daugiau turto turi, minkštadūšiai, samagoną mėgsta. Ar lenkus geriau ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 mėn. ago

      Neverta. Geriau nuo Kinijos pradėti.
      Žemaičiai anąkart atsisakė – paskaičiavo, kad neturės kur jų palaidoti. Dabar laidotuvių mados pasikeitė, galima iš naujo permąstyti.

      Atsakyti
  5. kaunietė says:
    8 mėn. ago

    Labai vertingas straipsnis ir archyviniai dokumentai. Ačiū autoriui. Kek pats iškovoji, tiek ir turi. Niekas mums laisvės nedavė dykai.

    Atsakyti
  6. Virginijus says:
    8 mėn. ago

    Pritariu “Vidinio balso” pastaboms. Ypač šitam teiginiui – “… o didelių ir stiprių, kurie gyvena kaiminystėje – saugotis.” Pabrėžčiau žodį “saugotis”. Nes jis akivaizdžiai nurodo būtinybę veikti ir pačiam, nelaukiant pagalbos iš kitų, tegu ir galingų, bet toli esančių ir neturinčių intereso tavim rūpintis. O kad apsisaugot nuo didelio ir stipraus, reik turėt daug patirties ir dar daugiau proto. Su patirtim mūsuose lyg ir viskas tvarkoj, ypač skaudžios – pakankamai. Bet štai su protu … Akivaizdu, jog strategija “rusai puola, amerika padės” – be jo sėkmingai apsieina…

    Atsakyti
  7. Virginijus says:
    8 mėn. ago

    Atsiprašau, prieš tai išguldytam savo tekste nurodžiau komentatorių “Vidinį balsą”, o turėjo būti “Dronas”.

    Atsakyti
  8. Paprieštarausiu: says:
    8 mėn. ago

    Kodėl SVETIMOJE žemėje pogrindyje veikiančios, karo veiksmus ne tik prieš vokiečius, bet ir prieš tos šalies gyventojus rengiančios svetimos ginkluotos gaujos, veikiančios užsienio, o ne šalies, kurioje jie veikia, labui, straipsnyje vadinami partizanais???
    Nebent, kai turimi jie galvoje, šis žodis būtų rašomas tarp kabučių!

    Dar pati nepažiūrėjau, kodėl priešintis, bet gal čia apie tai jau šiais laikais:
    „Истинные русские бегут из Казахстана.”
    – infotime.co/2020/01/30/istinnye-russkie-begut-iz-kazahstana-im-ne-ostavlyayut-vybora/?utm_medium=referral&utm_source=lentainform&utm_campaign=gru.infotime.co&utm_term=1280268&utm_content=8293524
    Tik – ar tai padės kazachams pasiekti ramybę?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

2021 01 05
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

2021 01 04
R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

2020 12 30
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
A.Ramanauskas-Vanagas

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Gruodžio 15-toji – legendinio Merkinės mūšio 75-tųjų metinių diena (video)

2020 12 15
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Neįgalus lūšiukas nebus nei užmigdytas, nei paliktas likimo valiai
Gamta ir žmogus

Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena

2021 01 19
VĮ „Oro navigacija“ logo
Lietuvoje

Susisiekimo ministras atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

2021 01 19
Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

2021 01 19

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą
  • Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena
  • Susisiekimo ministras atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą
  • Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1996; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1784; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1524; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1512; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1407; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
8
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
31
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, kad istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač, kai daromos...

Skaityti toliau

R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 05
9
R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Lionginas Baliukevičius gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje Kosto Baliukevičiaus ir Joanos Petruškevičiūtės-Baliukevičienės šeimoje, kurioje 1926 m. rugsėjo 2...

Skaityti toliau

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 04
2
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

Prieš kurdamas paminklą Lietuvos laisvės kovotojui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, o tai buvo maždaug prieš dešimtį metų, pirmiausiai norėjau pamatyti tą vietą,...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

by Kristina Aleknaitė
2020 12 30
0
R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Staidarų kaime (Lazdijų vls., Seinų apskr.) siuvėjo šeimoje. Tėvas Jonas Labenskas, Lietuvos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

EP Pirmininkų sueiga paskelbė pareiškimą Šumano deklaracijos 70-ųjų metinių proga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai