„Sodra“ skaičiuoja, kad viena darbo diena karantino socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 milijonus eurų išlaidų. Tiek išaugo vidutinė vienos dienos ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų vertė, palyginti su laikotarpiu iki karantino.
„Nors ir skaičiuojame, kiek karantinas kainuoja socialinio draudimo fondui, tačiau norime pabrėžti, kad socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudiminių įvykių prarastas apdraustųjų pajamas.
„Sodros“ išmokos nelaikomos parama ar pašalpa. Ši ekstremali padėtis sukelia draudiminius įvykius – žmonės suserga, dėl ligos ar karantino reikia prižiūrėti vaikus, netenka darbo. Apdraustieji, t. y. socialinio draudimo įmokas mokėję gyventojai, tokiais atvejais gali gauti socialinio draudimo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Karantinas namuose uždarė 60 tūkst. vaikus prižiūrinčių darbuotojų
„Sodros“ duomenimis, praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės padėties turėjo 65 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. – prižiūrintys mažamečius vaikus, kurių ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino. Iš viso praėjusią savaitę nedarbingumo pažymėjimus turėjo 108 tūkst. gyventojų. Tai yra trečdaliu mažiau nei pirmąsias dvi karantino savaites.
Per nepilną balandį „Sodra“ jau išmokėjo 69 mln. eurų ligos išmokų, iš jų beveik 34 mln. eurų – už nedarbingumą dėl epideminės padėties. Pernai per visą balandį buvo išmokėta kiek daugiau nei 26 mln. eurų ligos išmokų.
„Padėtis dabar nusistovėjo. Karantino pradžioje kone dvigubai išaugo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl kitų priežasčių nei epideminė padėtis. Vėliau šis skaičius grįžo į įprastas vėžes. O vaikus dėl karantino padėties prižiūrinčių ir ligos draudimo išmokas gaunančių tėvų ar senelių skaičius yra stabilus ir, matyt, nemažės, kol nebus vėl atidarytos ugdymo įstaigos“, – pastebi J. Varanauskienė.
Nedarbo išmokų augimas dar laukia
Balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekia beveik 70 tūkstančių. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu pernai metų balandį. Balandį „Sodra“ priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone dvigubai mažiau – apie 18 tūkstančių.
„Nedarbo išmokų augimas dar laukia. Reiškinys, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę“, – sako J. Varanauskienė.
„Sodros“ skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja papildomus maždaug 2 mln. eurų.
Gali tekti pasinaudoti sukauptomis atsargomis
Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovo mėnesį epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką buvo stebimas nuosekliai mažėjantis gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), skaičius, kovas vėl bloškė į 2017 metų lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst. arba 10,8 procento.
Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 Eur (iki atskaitant mokesčius), t. y. 11 eurų arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.
„Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų arba 20 proc. mažiau negu planuota sudarant šių metų biudžetą.
Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir „Sodros“ įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas „Sodros“ atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų“, – teigia Julita Varanauskienė.
