Vidutinės gyventojų darbo pajamos Lietuvoje per metus didėjo sparčiau negu kilo bendras kainų lygis, o didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinės samdomų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį, darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, padidėjo 7 proc. – nuo 743 eurų 2016 m. trečią iki 794 eurų šių metų trečią ketvirtį.
Vidutinių darbo pajamų augimo tempas, palyginti su antru ketvirčiu, šiek tiek sulėtėjo, nes šįkart įtakos nebeturėjo minimalios algos padidinimas nuo 2016 m. liepos. Ir nors žymiai sumažėjo minimalios mėnesio algos neviršijančias pajamas uždirbančių žmonių dalis (nuo 23 proc. pernai iki 17 proc. šių metų trečią ketvirtį), vis dėlto, pajamų skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų nesumažėjo, nes didesnių pajamų grupėse pajamos augo sparčiau.
„Mažiausių pajamų gavėjų skaičiaus sumažėjimui įtakos galėjo turėti ne tik palankios ekonominės sąlygos, bet ir pasikeitusi teisinė aplinka: nuo liepos įsigaliojo reikalavimas kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnę nei minimalią algą.
Trečią ketvirtį, palyginti su antru, nekvalifikuotų darbininkų profesijų grupės atstovų, kurių pajamos neviršijo minimalios algos, skaičius sumažėjo maždaug 13 proc., o atitinkamas kvalifikacijos reikalaujančių profesijų grupių (vadovų, specialistų, inžinierių, technikų, pardavėjų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų) rodiklis buvo beveik dukart didesnis – 22 proc.“,– sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Daugiausia padidėjo paklausiausių specialistų pajamos. Programinės įrangos kūrėjų darbo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai per metus padidėjo 185 eurais. Vidutiniškai daugiau nei 170 eurų padidėjo gydytojų specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, ekonomistų pajamos. 150 eurų didėjo IT ir ryšių paslaugų srities vadovų, finansų ir investicijų konsultantų pajamos.
