Vasario 28 d., penktadienį, keliasdešimt žinomų visuomenės veikėjų viešai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami inicijuoti Ypatingojo prokuroro institucijos steigimą ir atnaujinti svarstymus dėl teisinės sistemos reformų numatančių į teisingumo įgyvendinimą įtraukti ir visuomenę.
Šis prašymas motyvuojamas vadinamosios Kauno pedofilijos bylos atveju. Pasak kreipimosi autorių „Kauno pedofilijos byla atskleidė gilią institucinę krizę Lietuvos teisėsaugos sistemoje“. Primenama, kad ši rezonansinė byla liko neištirta o Seime prieš dešimtmetį atlikto parlamentinio tyrimo išvados bei pasiūlymai dėl teisėsaugos reformų lieka neįgyvendinti.
„Nepaisant labai kritiškų parlamentinio tyrimo išvadų ir pasiūlytų teisėsaugos reformų, jos taip ir nebuvo įgyvendintos. Negana to, nei su šia byla susijusių asmenų žmogžudysčių, dėl kurių Seimui teko įsikišti į bylos procesą, nei vėlesnių vadinamųjų nelaimingų atsitikimų teisėsaugos institucijos iki šiol taip pat neištyrė. Piliečiams nėra pateikta jokių paaiškinimų dėl daugelio šios bylos įvykių. Priešingai, teisėsaugos institucijos susitelkė į tikslą numarinti neištirtą bylą“, – rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių Teisėsaugos sistema, užuot ištyrusi rezonansinę bylą, pasirinko „aklą institucinės reputacijos gynimo strategiją /…/ bei persekiojimą, represijas prieš savo šalies piliečius, kurie nepritarė šitokiam „teisingumo įgyvendinimui“.
Kreipimesi primenama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų daugelis iškeltų kaltinimų žuvusio brolio dukros globėjai Neringai Venckienei subliuško po to, kai ji paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pasak kreipimosi autorių piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema galima būtų atstatyti tokions byloms ištirti skirtos Ypatingojo prokuroro institucijos įsteigimu. Primenama, kad 2008-2012 m. kadencijos Seimo narių grupė parengė Ypatingojo prokuroro įstatymo ir atitinkamų prokuratūros sistemos pakeitimų projektus, tačiau tuo metu pritrūkus politinės valios jie taip ir liko neapsvarstyti.
„Nepriklausomas įgaliotasis prokuroras turėtų kompetenciją ištirti, kodėl neveikė institucijos, kur yra sistemos ydos, kas yra atsakingas už sužlugdytą tyrimą, neteisėtą veiklą ar nusikalstamą neveikimą, o taip pat vėlesnes represijas ir persekiojimus. Jis patikrintų kriminalinės policijos vadinamąją liudininkų apsaugos programą, išsiaiškintų dėl jos patikimumo ir nustatytų, koks yra pedofilijos byloje nukentėjusia pripažintos mergaitės likimas“, – teigiama kreipimesi.
Tarp pasirašiusiųjų viešą kreipimąsi kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas, sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėja, Antanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjas, Petras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas, kiti žymūs Lietuvos žmonės.
N. Venckienė komentuodama išplatintą visuomenės veikėjų kreipimąsi sakė labai pritarianti pagrindinei kreipimosi minčiai, kad Garliavos įvykių byla, kaip ir kai kurios kitos garsios bylos, kurių tyrimai ir procesai teismuose nedavė jokių rezultatų, atskleidžia gilią institucinę teisėsaugos krizę.
Ji išreiškė pritarimą siūlymui Prezidentui inicijuoti Ypatingojo prokuroro institucijos steigimą: „Šis siūlymas man atrodo, yra vertas dėmesio ir lengvai įgyvendinamas, kadangi panaši institucija labai pasiteisino Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač jei į galimus nusikalstamas veikas yra įsipainioję aukšti pareigūnai ir/ar politikai. Lietuvos sąlygomis specialia parlamentine procedūra įgalioto nepriklausomo prokuroro įsikišimas praverstų ir kitose visuomenei reikšmingose bylose“, – sakė N. Venckienė, tačiau pridūrė nelabai tikinti, kad dabartinėmis sąlygomis Lietuvos politinis elitas sutiktų svarstyti esmines šios srities reformas, nustatant ir visuomenės įtraukimą į teisingumo įgyvendinimą.
dabar Lietuvoje tai utopija nes kas yra Lietuvos valdzia visi suprantam per 30 nepriklausomybes metu nei vienos bylos aukstiems valstybes pareigunams o korupcija didziausia europoje tai ar jie kvaili kad sau kilpa nertu
Bet čia kreipimasis į vieną asmenį (prezidentą), o ne į tą pašvinkusią daugumą. Todėl vilties yra.
Bet kokiu atveju šis veiksmas sveikintinas. laikykim špygą.
Labai pritariu kreipimuisi, kurį pasirašė garsūs Lietuvos žmonės, sovietiniai disidentai, kuriuos galima vertinti kaip Lietuvos SĄŽINĖ.
Kreipimasis yra vinis į Lietuvos teisėsmaugos korupcinių pūlinių statinę siekiant TIESOS.
Prezidentas užima ‘niekur nesikišti’ padėtį Lietuvoje, gal bent šio kreipimosi atžvilgiu nesilaikys ‘niekada’ ir tars savo žodį be jau įprasto ‘išdiskutuoti visuomenėje’.
Atvirai, tai nematau jokių vilčių šiai 5 metų kadencijai, tuo labiau dar sekančiai 5 metų. Tokia Lietuvos žmonių valia, išreikšta rinkimuose.
Kai į galvą sušaudė Slovakijos jaunų žurnalistų porą, už valdžios nusikaltimų akivaizdų įrodymą, Europos parlamente buvo siūlymu , tokiais atvejais, kai nacionalinę valdžią neabejotinai užvaldo valstybinė mafija, paskirti Europos sąjungos pareigūnus, atvesti padėtį į demokratines vėžes. Bet viskas nuėjo vėjais – tokios valstybinės mafijos labai reikalingos super-valstybėms.Jjie turi nenupučiamą stogą.
Koks dar gali būti “ypatingasis prokuroras” 🙂
Yra prokuratūra, prokurorai – ir taškas. Dar pristekime absurdiškų institucijų! Dabar prireikė “ypatingo” po poros metų “ypatingesnio” ir t.t. Ir dar su visa svita (juk reiks ir sekretorės ir t.t.)
Tad ar ne gana teikti absurdiškus siūlymus?
Siūlymas kurti “Ypatingojo prokuroro” instituciją prieštarauja Konstitucijos 29 str., sakančiam, kad “įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.” Taigi jokio ypatingumo teisinėje ir valstybinėje sistemoje teisingumui vykdyti demokratinėje šalyje iš principo rastis negali. Teisingumo vykdymo problema tegali būti sprendžiama tik įkuriant valstybinės valdžios rango struktūrą – instituciją (inspekciją) jos pareigūnų (teisėjų, prokurorų, atitinkamų kitų) pareigų vykdymo priežiūrai ir kontrolei vykdyti. Ši struktūra kaip savarankiška įeitų į valstybės valdžios dalį pavadinimu Teismas (Konstitucijos 5 str.), nustatant, kad šios institucijos vadovas yra renkamas, tarkim 5 metams, visuotiniuose rinkimuose, tai neprieštarautų valstybės valdžių atskyrimo principui – demokratinio valdymo principui. Šitokios – nei Konstitucijai, nei demokratiniam valdžių atskyrimo principui neprieštaraujančios reformos derėtų raginti Prezidentą imtis. Tokiu atveju Prezidentui atsirašyti į raginimą nebūtų kaip…
Klysta visi, nuo pačių mažiausių iki išeinančių – ” visą gyvenimą mokini esi ir vistiek…” . Tai mes dar turime apsaugą – nervų sistemą, kuri skausmo pagalba mus sustabdo…
Sustabdo visus – nuo vienaląsčių iki žmogaus. Jeigu ne skausmas, tai gyvenimas būtų daug trumpesnis… Kas sulaikytų mažą vaiką,
nuo pražūties,
jeigu ne “popa”?
O, kaip yra su Jais? Su mūsų išrinktaisiais, su taip vadinamais tautos tarnais? Ar turi “popą” Jie?
Išrinkt juos išrenkam… Ar to gana?
Kas sulaikys nuo klystkelių Anuos?
Kas juos išrinko, tas ir sustabdys…
„Mus atleisti gali tiktai Tauta“, – taip visą aną savaitę LRT … anonsavo vieną laidą….Man tai iš nacionalinio transliuotojo eterio nuskambėjo kaip patyčios. Maždaug: ir ką gi jūs mums, neliečiamiems Seimo nariams, padarysite.”
Tai J. Pociaus žodžiai „Respublikoje”… Str. „Papūsk man į nosį”
„Tarnai” įstatymais kaip aukštomis tvoromis nuo savo „darbdavių” atsitvėrė… Patekau – nebent su Seimo (ar kt. aukštų inst-jų) pamatais mane iš čia išplėši…
Rinkimai be atstatydinimo, kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų.