Vasario 17 d. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmą kartą susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais. Susitikime dalyvavo 69 šalių atstovai, su kuriais aptartos tarptautinės politikos ir saugumo aktualijos bei svarbiausi Lietuvai klausimai.
Tai kasmetinis susitikimas, į kurį atvyksta Lietuvoje reziduojantys ir mūsų šaliai akredituoti užsienio valstybių nepaprastieji bei įgaliotieji atstovai. Jame Prezidentas įvertino praėjusių metų Lietuvos pasiekimus ir nubrėžė pagrindines užsienio politikos kryptis ateinantiems metams.
Šalies vadovo teigimu, pastaraisiais metais sulaukta proveržio saugumo srityje: įgyvendindama įsipareigojimus NATO, Lietuva gynybai skiria 2 procentus savo bendrojo vidaus produkto ir ketina šią dalį nuosekliai didinti iki 2,5 procento. Mūsų šalyje jau kurį laiką dislokuoti sąjungininkų kariai, tarp jų ir JAV bataliono dydžio rotacinės pajėgos. Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Pasak Prezidento, būdama atsakinga Europos Sąjungos nare, Lietuva siekia, kad ES būtų stipri, konkurencinga ir artima piliečiams. Šalis ir toliau žengs aukštos pridėtinės vertės kūrimo linkme, ypatingą dėmesį skirdama inovacijoms, skaitmenizacijai, žaliosioms investicijoms. Siekdama plėsti taikos ir stabilumo erdvę Europoje, Lietuva aktyviai palaiko Rytų partnerystę ir yra pasirengusi padėti toms Rytų Europos šalims, kurios eina demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių, laisvos rinkos kūrimo keliu.
Kartu Lietuva suvokia ir vertina tarptautinėje politikoje tvyrančias permainų nuotaikas. Atsižvelgdamas į tai, šalies vadovas kelia Lietuvai tris užduotis.
Pirma, Lietuva turi aktyviau dalyvauti užkertant kelią neigiamiems tarptautinės konjunktūros raidos scenarijams, tokiems kaip nevaldoma migracija, tolesnis nevaldomas aplinkosaugos situacijos blogėjimas ir pasaulio susiskaldymas į nesutaikomus, agresyviai konkuruojančius geopolitinius ir ekonominius blokus. Tam turi būti gerbiamos žmogaus teisės, šalių laisvo apsisprendimo principai ir vertybėmis pagrįsta tautų sugyvenimo politika.
Antroji užduotis Lietuvai yra globalių partnerių paieška, ypač ekonomikos srityje, tuo pat metu išlaikant aktyvų vaidmenį Europoje. Lietuvos istorijos išugdyta ilgalaikė orientacija į Vakarus nedviprasmiškai apibrėžia tai, kas mes esame ir kur visada norėjome būti. Lietuva nori ir toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje apie transatlantinės erdvės ateitį, nes tai yra artimiausia šalies politinė ir vertybinė aplinka.
Galiausiai šalies vadovas pabrėžė, kad neatidėliotina užduotis Lietuvos užsienio politikai – minkštosios galios plėtra, pozityvaus šalies įvaizdžio pasaulyje stiprinimas. Prezidento teigimu, pasiremdami skaudžiomis praeities pamokomis, turime duoti atkirtį bandymams perrašyti Lietuvos istoriją.
Pasak Prezidento, trečiąjį atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį Lietuva užbaigia pasitikėdama savo jėgomis, sustiprinusi nacionalinį saugumą ir sudariusi sąlygas tolesniam ekonomikos augimui.
